Technologijų rykštė – nenoras skaityti knygas?

Gana rimta problema, bet iš dalies nelabai ir turime knygų kritikų, pagal ką pvz pasirinkti įdomią knygą? Iš naujai išleidžiamų knygų tikrai negaliu pasakyti kokia yra įdomi ir kokios laukčiau pasirodant. Tiesiog kai pasirodo turi ją vartyti ir spėti ar "užkabins", na o žinant kokios knygų kainos retas rizikuoja pirkti sau, dažniau knyga būna kaip dovana.

Nėra taip jau baisu, skaitančių žmonių tikrai yra ir ganėtinai nemažai. Tarkim aš asmeniškai laikau save skaitančiu žmogumi, bet ką man daryti, jei nuėjęs į knygyną nerandu nei vienos padoresnės knygos? Viskas užkišta Murakamiais, Brownais ir kitais kiekybiniais rašytojais. O tarkim nuėjęs į filosofijos skyrelį, ar šiaip kokios nors rimtesnės literatūros - beveik niekada nieko nerasi. Belieka siųstis iš užsienio.. Kita didelė problema, knygų kainos Lietuvoje yra žiauriai užkeltos. Bene visos knygos spausdinamos didelių išmatavimų ir kietu viršeliu, kas sukelia nemažą kainos "boost'ą". Užsienyje daugelis knygų spausdinamos minkštais viršeliais, bene kišeninių išmatavimų.

Yra įvairūs knygų skaitytojų forumai, ten manau rastum nemažai rekomendacijų. google it.

Na aš skaitau beveik kasdien, bent jau tas "senoviškas" popierines knygas... Man tai patinka toks laisvalaikio leidimo būdas, tik aišku, labai renkuosi ką pirkt ir skaityt, nes didžioji dauguma knygų kepamos pagal filmus manęs nedomina, čia bent jau man labiau patinka pažiūrėti filmą o ne skaityt, bet tikrai yra iš ko rinktis, o tas nenoras atsiranda nebūtinai dėl tėvų įtakos. Seniau aš neskaitydavau, nors mano tėvai tai daro taip pat vos ne kasdien, tiesiog augant, atsirado toks potraukis, visai neatsižvelgiant į tai ką tėvai daro. Taigi čia nuo pačio žmogaus priklauso ką jis renkasi, jeigu kitus labiau traukia klubai, viešos pasilinksminimo vietos nu tai jau čia joks tėvas su knyga rankoj nieko nepakeis.

Spausdintos knygos savikainai kietas ar minkštas viršelis, bei jos formatas turi labai nedidelę įtaką. Didesnio formato kieto viršelio ir, sakysim, minkštais viršeliais mažesnio formato (bet ji bus storesnė) knygų savikainos skirtumas yra apie 1-2%. Taigi minkšta knyga kainuos 39,6 Lt, jei kieta - 40Lt. Didžiausią įtaką knygos savikainai daro tiražas. Kuo didesnis tiražas tuo knyga pigesnė. Anglakalbių, rusakalbių žymiai daugiau - jų tiražai nepalyginamai didesni, o spaudinimo, logistikos kaštai bemaž vienodi ar Lietuvoje, ar JAV, ar Rusijoje. Britai, savu laiku, iš dalies bijodami JAV leidyklų, bet didžiaja dalimi suvokdami skaitymo naudą visuomenei atsisakė mokesčių knygoms,. t.y. knygų leidyba neapmokestinama - nėra PVM knygoms. Deja, mes išsirinkome netoliaregią valdžią, kuri nebeskaito ir kuri mano, kad knyga tai tokia pat prabangos prekė, kaip koks feraris.

Jei ne Brownas, knygų išvis neskaityčiau, o ten tos knygos nebūtinai lėkštos. Ponas ar pats skaitėte jo knygas, nes panašu kad nelabai. Tad rinkite žodžius.

Brown'o knygos yra popsas. Man jos visai patiko, bet jos neturi jokios literaturines vertes, tad si karta sutinku su Sloth. Nors pats jau grozines literaturos kokius 4 metus neskaitau, nors anksciau patikdavo.

Kaip mane nervina šitie literatai, kurie amžinai verkia ir dejuoja, kodėl niekas neseka jų pėdomis. Grožinė literatūra nesuteikia jokios apčiuopiamos naudos. Todėl niekas to ir neskaito. Keičiasi kultūra, keičiasi vertybės, keičiasi požiūris. Ir tai yra NORMALU(kada pagaliau tie konservatyvūs žmonės tai supras? Kad nėra nei amžinų vertybių, nei dar ko). Ir kas svarbiausia, kad šitie literatai(nors ir būdami tokie "apsiskaitę") niekaip negeba rišliai paaiškinti, ką žmogus praranda neskaitydamas grožinės literatūros. Bla bla bla, jau įsivaizduoju, kaip koks eilėraščių rinkinys padeda išleisti protingus įstatymus. Tikrai taip. Ir apskritai: "Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos" Eschilas.

Joo, spekuliantas, kurio visos žinios yra jam naudingos, ir kuris niekina eilėraščius - tikrai sukurs geresnius įstatymus Tiksliau, jau ir sukūrė - dabar prie to spekulianto per įstatymą ir nebeprieisi Beje, pats įprotis purvais drabstyti tai, ko nesupranti (eilėraščius, simfonijas) - irgi kilęs iš savęs apribojimo tik naudingom žiniom. Žmogus, kuris daro iš savęs tam tikrą įrankį - yra vertas savo gyvenimo Linkiu, kad tavo vaikams nereikėtų mokytis rašto, kad užtektų mokėti spausdinti klaviatūra, kaip amerikoj

Aš skaitydavau knygas ir dar šiemet esu perskaitęs, bet nematau nieko blogo neskaityme, o kam jas skaityti? Aš nieko neturiu prieš žmones skaitančius grožinę literatūrą, bet ji tikrai nėra tokia naudinga kaip šneka, man vertimas skaityti knygas yra panašus į vertimą pažinti pasaulį kaip jį pažino kiti ir būdas naikinti asmeninį pasaulio suvokimą, pasaulėžiūros norminimą, būtent todėl ir nustojau skaityti grožinę literatūrą.

wow. Matyt dėl susinervinimo netiksliai išsireiškėte - negi neliko jokios vertybės, kuri buvo aktuali prieš šimtą ar tūkstantį metų, ar bus aktuali po šimto metų? Štai ir cituodamas Aischilą save neigiate. Šiuos žodžius jis parašė savo dramos kūrinyje - t.y. grožinėje literatūroje. Prieš gerus 2,4 tūkst. metų. Ir iš visko sprendžian jie Jums vertingi.

Tą patį galėjau pasakyti savais žodžiais, bet diskutuoju su labai apsišvietusiais, tai pateikiau jiems priimtiną argumentą.

Vaizduotės lavinimas nėra jau toks blogas dalykas, o ir minčių reiškimui labai padeda knygos. Aišku būdvardžius, sinonimus, taisykles galima mokytis iš didingų gramatikos knygų bei megažodynų, tačiau retas visažinis tokius dalykus skaito. Tad ką gauname, žmogus supranta, bet nebemoka paaiškinti, tuo labiau vaizdžiai. Kas dar dėl neskaitymo, neretas "neskaitau, nes man nereikia" sakytojas neskaito nieko daugiau apart geltonosios spaudos, ir jo visuotinis išprusimas baigiasi tuo ką parodo populiarieji televizininkai.

Nu jei tavo darbas ir gyvenimas sukasi apie kalbejima - tada gal ir gerai grozine literatura. Bet moksline ar siaip darbine literatura yra daug naudingesne. Tu paciu budvardziu ir iskalbos gali pasimokyti, bet ne apie petriuko meiles dramas, fantaziju pasaulio gaudynes skaitysi, o realius dalykus, kurie papildys suvokima ir zodyna. Jaunam protui grozine literatura tikrai reikalinga, bet eilerasciai tai tas pats kaip repas. Ten prasmes ieskojimas yra durnizmas. Jeigu kazkas isreiske savo emocijas, tai nereiskia, kad jos yra naudingos. Jei tau jos patinka - prasom, skaityk. Bet jokios naudos jos nesuteikia. O jeigu rasytojas nesugeba normaliai parasyti ir pasakyti ka nori, o issidirbineja, tai arba jis nori pasirodyti labai mandras, arba nezino ka pats nori pasakyt. KEEP IT SIMPLE.

Perskaičiau Browno meteoritą. Buvo cool, susižavėjau ir pan. Ta proga perskaičiau Da Vinčio kodą ir supratau, kad naudojama lygiai ta pati klišė, tiek veikėjams, tiek siužeto vystymuisi. Tada perskaičiau Angelus ir Demonus. Pasitvirtino lygiai ta pati "štampofkė". Dar svarsčiau skaityti Skaitmeninę tvirtovę, ar kaip ten vadinosi, bet perskaitęs aprašymą supratau, kad laukia vėl lygiai tas pats. Taip, kad savo patarimus pasilaikyk sau

Nei jis labai priimtinas, nei ką. Nes jį ekstrapoliuojant - išmintingiausi pasaulyje yra automatai - input/output. Ir kuo labiau specializuoti - tuo labiau išmintingesni. Neateina galvon nei vieno pavyzdžio, kad skurdžios fantazijos žmogus (t.y. nelavinantis jos nuo vaikystės, nebūtinai grožine literatūra), būtų sukūręs ar išradęs ką nors naujo ir naudingo. Na va negaliu prisiminti. Gal kas žinot?

beveik visos mano skaitomos knygos - fantastika. Išliekamos vertės gal nelabai yra, bet ne dėl kitų ar išsilavinimo knygas renkuosi, o kaip laisvalaikio praleidimą

Ką jūs norit, kad visi skaitytų visokias ten filosofines, neįdomias, sunkiai suvokiamas knygas grįžę po darbo? Iškėlė čia problemą, kad jau reikia visiem skaityt daug, su gilia mintimi, knygų. O kokios jūsų bėdos, kad kiti nenori skaityt knygų. Jūsų tai visiškai neliečia. Tai dabar dar pradėkim kelt tokias bėdas, kaip Lietuvoje didėja vienišių skaičius ir pnš. Tai juk žmogaus asmeninis reikalas, ne mūsų. Tarytum dabar, po šio straipsnio turėčiau eit ir reikalaut iš kaimynų, kad skaitytų knygas. Kažin kaip jie reaguotų, jei pradėčiau vadovaut visiem. Greičiausiai pasiustų mane toli toli.

Nenukrypk nuo temos. Nežinau, ar norint kažką sukurti šiais laikais įmanoma panaudoti tą pačią fantaziją, kuri naudojama kuriant pasakas, istorijas, dramas ir pan. Sugalvoti inžinerinį sprendimą ar pan. reikia visai kitokio mąstymo, nei parašyti dramą, ar eilėraštį... Nors abu darbus galima vadinti kūrybiniais.

Dėl Brown pritariu Sloth nuomonei. Labai jau vienodas - perskaitęs vieną jo (Brown) romaną gali drąsiai manyt, kad skaitei visus. Na gal dar ką parašys - žiūrėsim. Bet pats straipsnis - apie knygų skaitymo, kaip laisvalaikio užsiėmimo mažėjimą. Klausimas ar reikia, jį (skaitymą) skatinti, ar numoti ranka, nes informacijos badą žmonės tenkina kitais, naujais kanalais - t.y. ekranizacijomis, YouTube, portalais ir t.t.. Čia gyvenimo kokybės klausimas. Kierkegoro ir Wittgenšteino mintis sunku ekranizuoti, jei apskritai įmanoma. Jai kuriam nemokančiam skaityti, staiga kada parūps "arba-arba" dilema – TV ekrane nepamatys - teks skaityti.