Technologijų rykštė – nenoras skaityti knygas?

Knyga knygai nelygi. Vienos vertingos savo turiniu, o kitos rašytos tik pardavimui ir štampuojamos pagal tą patį šabloną... Pateikimas priklauso nuo autoriaus. Pvz mokslo populiarinimo turinio prasme naudingos ir nėra labai sudėtingos. Kas liečia asmeninius reikalus, tai ar norėtum, jog tavo vaikas būtų bukas? Būtent jį ugdys ta neskaitančiųjų karta. Pasisekė, jei esi iš savęs protingas, sugebi stebėdamas pasaulį mokytis, bet dalis žmonių tik priima tai ką gauna savo pojūčiais ir neanalizuoja. Normalios knygos tai kompensuoja...

Be abejonės, rašytojas valdantis žodį, ir inžinierius operuojantis mechanikos ar kitomis mokslo žiniomis, kuria skirtingai. Ir vienų, ir kitų labiausiai vykusius kūrinius mes vadiname menu. "Eifelio inžinierinės minties šedevras", "Saliamono giesmė" ir t.t. O menas - tai tai, kas mus stebina. O kada mus labiausiai viskas stebino - vaikystėje. Ir fantazija vaikystėje, prasideda nuo pasakų, o kaip ji toliau vystysis – ar virs naujais grožiniais kūriniais, ar žaviais inžineriniais sprendimais priklauso nuo tėvų. Jei sugebėsite savo dukrai/sūnui prieš miegą vaizdžiai, gyvai ir įdomiai papasakoti grandininio pjūklo sandarą - ateityje gal mes turėsime inžinerinį genijų - svarbu, kad tik žmogus nebijotų fantazuoti ir ieškoti sprendimų. Kaip ten kažkas pasakė: "Jūsų įsitikinimas yra didesnis tiesos priešas, nei melas."

Pamenu, buvome pradinėse klasės, jautėmės protingi ir retsykiais mestelėdavom mokytojai klausimą "kam mums tas ar tai, būsime policininkais ar gaisrininkais, mums to nereikės". Vėliau, kitame gyvenimo etape buvo "gariūninė praktika", kurios pirmas ir vienintelis argumentas buvo pinigai. Prabėgus keliolikai metų, gariūnų "intelektualų" atžalos suauga, nematę tėvų šilumos, neragavę žinių troškimo. Gerai, kad nors technologijas skaito...

Prieš kelioliką metų nacionalinė geografija rodė filmą, kuriame analizavo, kodėl šiuolaikinis žmogus išstūmė neandertalietį. Viena iš hipotezių, paremtų neandertaliečio smegenų sandara: mokslininkai darė prielaidą, kad neandertalietis neturėjo fantazijos. tai ribojo jo kūrybinius sugebėjimus visose srityse. Knygos visų pirma lavina vaizduotę (todėl labai nemėgstu ekranizacijų, jos nuvilia, nes mano smegenys sugeba "pastatyti" geresnį filmą). Jos panaudojimas galimas daug kur: teisėje, medicinoje, fizikoje ir t.t. ir kt. Dauguma hipotezių moksle visų pirma yra vaizduotės padarinys. Nekalbant jau apie informaciją, kurią gauni: su kokybiška knyga gali pažinti šalis, kultūrą, suprasti istoriją, pažinti žmogų, jo mąstymo būdus, pažinti save. Visgi, dėl vieno dalyko su tavimi sutinku 100 procentų: tikrai nereikia visiem skaityti tų knygų! Nesąmonė žmones versti skaityti knygas, mokytis, studijuoti ir pan., nes pasauliui reikia neandertaliečių. Aš džiaugiuosi, kad tokių neskaitančių yra, nes kažkas juk turi plauti mano mašiną, valyti kostiumą, plauti lėkštes... kažkas turi būti sraigtelis įmonėje realizuojantis kito vaizduotės sukurtą, sumodeliuotą programą, aparatą ir pan. Todėl neverskime žmonių skaityti, tie kuriems reikia patys tai daro.

Nesu didelis knygų mėgėjas, bet retkarčiais paskaitau kas man įdomu, tik va kai versdavo skaityt mokykloj tai sunku mane būdavo priverst skaityt ko nenoriu. Dabar per telefoną pradėjau bandyt skaityt, kol kas visai patinka.

Che, šiaip jau smagus klausimas „knygų skaitymas“, toks pat nesuprantamas, kaip „rašymas ranka“. Pragudrėję neanterdaliečiai suprato, kad rašymas ranka - nebūtinas. Ir mokyklose rašymą pakeitė mygtukų spaudymą klaviatūra - kurios mūsų gyvenime tikrai labiau reikia, negu rašymo ranka. Kas prisimenat, kada rašėt ranka? O klava? Taigi! Išvada aiški? Bet rašymas ranka - yra smegenų centrų lavinimas, tiesiogiai susijęs su kalba ir minčių dėstymu. Dzin, kad jo neprireikia prie kompo - bet rašymas būtinas visiškai dėl kitko! Skaitymas - skirstom pagal vertingumą! Logiška juk?! Oi, negaliu, kaip juokinga Net ir meilės romanas, visiškai popsas šabloninis, ir tas lavina vaizduotę, lavina vaizdinį abstraktų mąstymą. Aišku, ne taip gerai, kaip vertingesnė knyga, bet - irgi. Pvz, maistą valgom dėl to, kad išgyventume. Ar maistas turi būti angliavandenių ir nesočiųjų riebalų mišinys su ląsteliena? O gal vis tik norisi ko nors skanaus? „Aš tai skaitau tik žinynus, nes reik dėl darbo, o nuo romanų tai neuždirbsiu“

Vaizduote issiugdyti galima ir be grozines literaturos, tiesiog daugiau svajot reik. Tas pats ir su pasauleziura, tiesiog gilinkis kuo daugiau i tave supanci pasauli, klausinek saves kodel taip ir ne kitaip ir viskas. Grozine literatura labiau pramoga taciau gali but ir nauda, jeigu tau lengviau gilintis, kai duodamos uzuominos.

Manau sutiksi, jog jei tas sraigtelius sukantis bus su fantazija, sraigtelį įsuks geriau ir gal pasiūlys greitesnį įsukimo būdą. Nes sovietmečiu daug kas taip be fantazijos sukiojo - "rezultatų" dar ne vieną dešimtmetį neatsikratysim. Kai ateina koks santechnikas be fantazijos, prisukioja, vėliau vis vien reikia ieškoti su platesniu matymu, kuris domisi, ieško, stengiasi kaip geriau.

Na, intelektualai, skaitot skaitot, o į knygą žiūrėdami - špygą matot. Ar aš kažką teigiau prieš KNYGAS(nesvarbu, ar skaitmenines, ar popierines), ar apskritai skaitymą? Aš rašiau apie GROŽINĘ literatūrą. Nieko neturiu prieš visą kitą likusią literatūrą. Iš jos yra konkreti nauda. Grožinės literatūros reikia paskaityti vaikui, kol dar labai mažas(pasakos ir pan.). Vaizduotę puikiai lavina VISKAS, ką darai gyvenime. Net kompiuterinių žaidimų lošimas, ir tas lavina. Jei jūs tikrai įsivaizduojat, kad skaitydami grožinę literatūrą padarysit geresnę karjerą - pirmyn! O aš tuo metu skaitysiu tai, kas man patinka, su tam tikru tikslu. Kažkas plaudamas automobilį, galės eilėraščius deklamuoti...

Tai apie tai ir kalba Idealiu atveju būsimą autošaltkalvį reik nemokyt literatūros, gramatikos, matematikos - nebent aritmetikos iki 100, ir visų remonto žinynų. Ir tai būtų tobulas žmogus? Na gerai, tavo viršus - neskaitai grožinės ir tuo pakyli aukščiau skaitančių grožinę O dvasinio peno, kurio ir nėra, nes negalima pamatuoti - net ir nebūtų, kur įpilti Vieta tam nenumatyta

knygas pradejau skaityt gal pries pora menesiu ir pirma rimtesne knyga perskaityta buvo V.M Putino Sukileliai. labai idomi knyga kiekvienam Lietuviui reikia ja perskaityt, o siaip i knygas zmones pasineria tik velesniam amziui, kai nebelieka pinigu pramogoms, o tik kruopoms ir bibliotekos abonementui

Kas neskaito knygų patarčiau pabandyd perklausyt bent 1 knygą. Aš labai pamėgau tai.

Ar iš ties knygų skaitimas lavina vaizduotę? O gal jas skaito gera vaizduotę turintys? Šiaip straipsnis labai vienašališkas ir primena religines kalbas. Skaitantys grožinę literatūra nebeturi laiko kitokio tipo informacijai, nes pasaulyje informacijos tiek, kad visko žinoti ar perskaityti neįmanoma. Viskas atsiremia į tai kas kam įdomu. Verkti dėl knygų neskaitimo tai tas pat kas verkti jog nyksta arkliais tempiamos karietos ir jų vietas užima automobiliai. Skaitau tik programavimo knygas ir dažniausiai angliškas, nes lietuviškų nėra arba parašytos taip, kad sunku jas suprasti (verstos knygos dar geros). Ir vaizduotę tikrai nesiskundžiu.

Kadangi esu žmogus gyvenimo puristas mėgstu mokslą ir savo ateiti sieju su juo, o sklandžiai reikšti mintis man pakankamai gerai sekasi, tad grožinės literatūros aš nesureikšminu. Savo pasaulėžiūros plėtrai renkuosi rimtus filmus, nes geruose filmuose viskas atsiskleidžia taip pat kaip ir knygose tačiau peržiūrėti filmą neužtrunka tiek ilgai kaip perskaityti knyga, todėl galima sau leisti žiūrėti tokius filmus su kurių perteikiamomis įdėjomis visiškai nesutinki, ir mintyse jas nuginčyti vien tam, kad galėtum patikrinti savo pasaulėžiūros pamatus. Aš neturiu nieko prieš skaitovus, tačiau labai kritiškai vertinu per prievartą mokykloje kišamus prasmės ieškojimus ir tam tikrų idėjų (kurios mano nuomonę daro pasaulį blogesniu) iškėlimus . Na, o vietoj tos geltonos spaudos ir tv mieliau renkuosi straipsnius apie visatą ir būti būtent čia galima ne tik laužyti galvą, bet ir priešingai negu grožinėje literatūroje suprasti savo egzistenciją tokią kokia ji yra ištiesų, manau, kad tokie straipsniai ir dok. filmai mano pasaulio suvokimui davė daugiau naudos nei visas 12 metų mokyklinės literatūros kursas.

Negirdėtas, neregėtas dalykas, kad lietuvių kalbos mokytoja neskaitytų knygų. O dėl aplinkos neišprusimo - jų reikalas, ne mano. Vaikas turi pirma išmokt rinktis autoritetus, po to jau gali jam aiškint, kad reikia skaityt daug knygų ir gerai mokytis. Nes kas iš to jei tu jam pastoviai aiškinsi ir reikalausi Kažko, o jis didžiąją dalį laisvalaikio praleis lauke, su kiemo buduliais ir cigarete rankoje? Beje aš nieko negaliu tiems buduliams primest, jie man ne vaikai. Todėl ir neturiu teisės niekam aiškint kokias knygas turi visi skaityt, kaip gerai mokytis ir pnš.

Knygų žymiai daugiau, nei filmų. Gerų knygų žymiai daugiau, nei gerų filmų. Man irgi patinka žiūrėti filmus, bet į kinoteatrus nevaikštau jau seniai būtent dėl tos priežąsties, kad ten nesustabdysi veiksmo kada užsimanęs. O žiūrėti filmą kinoteatre ir žiūrėti filmą kompo ekrane, sutikite, nėra vienas ir tas pats. Režisierius, manau, kurdamas orientuojasi į filmą kinoteatre, su geru garsu, su kolektyvo efektu ir tikėjimu, kad jo kurinys bus žiūrimas nepertraukiamas. (iš dalies šioje vietoje, gaunasi, kaip ir prievartinis savo požiūrio (režisieriaus įnterpretacijos) brukimas, bent jau informacijos įsisąvinimo tempo). Gali, žmogus atsistoti ir išeiti, kaip kad ir šveisti knygą į kampą: "Briedas!". Skaitymas, kaip ir filmų žiūrėjimas, yra didžiaja dalimi laisvalaikio užsiėmimas - nebent tai būtų profesiniai dalykai. Surasti SAU gerą knygą, kaip ir filmą sunku. Na o mokyklinė programa Lietuvoje - tai visai kita diskusija. Ten jo, ten prikišta visokių tikrai pasenusių ir neįdomių kūrinių. Bet tai kiek kita tema.

Dauguma cia rasanciu vargiai supranta problemos esme, zmogaus smegenys issaugo geriausiai ta informacija kuri susijusi su emocinem asocijacijom, visos tos negyvos technines literaturos griauzimas prideda 0% zmogaus fantazijos ugdymui(aishku jos reikalingos specialistam,bet tikrai ne vaikam ). Dauguma kalbanciu kad filmai padeda geriau ugdyti fantazija truputi painiojasi,filmai tuo momentu kai ziuri suteikia stipresni emocini uztaisa,bet jis zymiai labiau trumpalaikis nei gera knyga.Mano manymu zmoniu bendravime knygos duoda neikainuojama nauda nes pateikia aibe gyvenimo situaciju kuriose neturim patirties.Kiekvienas geras rasytojas i knyga ideda dalele savo sielos,isgyvenimu bei gyvenimiskos patirties. O del neskaitancios kartos deje mazai ka begalima pakeisti, ziauru matyri kai mano dukra temato tik mobilu ir PC kaip vieninteli ziniu saltini ...

Na ir PC galima panaudoti neblogoms žinioms, bet ekrane skaityti sunkiau, nei popieriuje. Kindle lengviau. Reikia uždraust visiems skaityti. Paskelbti grožinę literatūrą už įstatymo ribų ir persekioti skaitytojus. Manau tai paskatins skaityti. Iš literatūros žinome, kad buvo panašus eksperimentas. Žr. "Šventas raštas. Pradžios knyga". Efektas priešingas.

Italo Calvino šmaikščiai klasifikavo visas knygas: Knygos kurių galima ir neskaityti. Knygos parašytos bet kam, tik ne skaitymui. Jau perskaitytos knygos, kurių net nevertėjo atsiversti, nes jos iš tų kategorijos, kurios jau buvo perskaitytos anksčiau, nei buvo parašytos. Knygos, kurias mielai perskaitytum, jei turėtum kelis gyvenimus, bet, deja, gyvenimas tik vienas. Knygos, kurias nusiteikęs perskaityti, bet prieš tai turi perskaityti kitas knygas. Per brangios knygos, kurias nusipirksi, kai tik jos atpigs perpus. Knygos, kurias galima būtų pasiskolinti. Knygos, kurias skaitė visi, todėl galima manyti kad ir pats skaitei. Knygos, kurias jau seniai seniai ruošiesi perskaityti. Knygos, kurių bergždžiai ieškojai daugelį metų. Knygos apie tai, kuo užsiimi šiuo momentu. Knygos, kurias gerai būtų, dėl visa ko, turėti po ranka nuolat. Knygos, kurių skaitymas gali palaukti, sakykim, iki vasaros. Knygos, kurių trūksta tavo spintoje šalia kitų knygų. Knygos, kurios staiga, netikėtai ir neaišku dėl ko tau pasidaro įdomios. Knygos, kurias skaitei prieš daugelį metų; atėjo laikas jas perskaityti vėl. Ir knygos, kurių neskaitei, bet nuolat vaidinai kad esi skaitęs: metas, galų gale, jas perskaityti.