2009 metais įkūrus Nacionalinę kosmoso asociaciją (vėliau pervadintą į Lietuvos kosmoso asociaciją) lietuviai nevengė pasijuokti klausdami – kam to reikia, ar Lietuva gali tapti kosmoso industrijos valstybe? Net ir po to, kai 2011 metais šalyje lankėsi JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ames tyrimų centro vadovas Simonas P.Wordenas, tautiečiai negalėjo susilaikyti nuo pašaipų.

Tačiau jauni lietuviai siekia išsklaidyti juokus ir savo darbu įrodyti, kad Lietuva kosmoso tyrimuose gali išdidžiai stovėti greta JAV, Rusijos, Kinijos ar Indijos.

„Reikia pripažinti, kad eiliniam Lietuvos piliečiui lietuviško palydovo idėja dažnai skamba tarsi nevykęs pokštas ar nacionalinė utopija. Visuomenėje yra įsigalėjęs varguolio stereotipas, esą Lietuva per „biedna“ ir per silpna, kad kažką galėtų nuveikti kosmoso tyrimuose. Mes norime sugriauti šį mitą“, – 15min.lt sakė vienas iš lietuviško kosmoso palydovo „Kosmis“ kūrėjų Laurynas Mačiulis.

Pokštas virstantis realybe

Beveik prieš dvejus metus Lietuvoje viešėjusi NASA delegacija pasiūlė idėją – sukurti lietuvišką palydovą. „NASA atstovas juokavo, kad turime aplenkti latvius, nes šie jau konstruoja savo palydovą“, – prisimena vienas iš projekto „Kosmis“ iniciatorių Vytenis Buzas.

Šią, tuo metu atrodžiusią it svajonė idėją, paskleidė Lietuvos kosmoso asociacija.

V.Buzas pasakoja, kad nuo vaikystės domėjosi technika, ypač varikliais, į specialų albumą rinko inžinerinius brėžinius, kuriuos studijuodavo.

„Sužinojęs apie galimybę kurti lietuvišką palydovą net neabejojau, kad pasistengus galima jį sukurti. Tai buvo puiki proga realizuoti įgytas žinias. Nuo tos dienos pradėjau gyventi mintimi apie lietuvišką palydovą“, – sako pašnekovas.

Po to laukė sunkus darbas – inžinieriai kūrė palydovo koncepciją ir bandė ją techniškai pagrįsti. Kūrėjai pasakoja, kad buvo labai sunku, nes stigo žinių, informacijos apie tokių pobūdžio projektus, tad pagalbos teko kreiptis į užsienio specialistus.

„Šiuo metu palydovo projektas atitinka griežtus reikalavimus, tad galime drąsiai žengti toliau į kitą darbų etapą“, – sako inžinieriai.

Į kosmosą kils 2015 metais

L.Mačiulis neslepia, kad pagrindinis projekto tikslas – įkvėpti Lietuvos jaunimą pradėti domėtis kosminėmis technologijomis ir jas kurti. Net jeigu palydovo misija techniškai nepavyktų, projekto šviečiamasis tikslas būtų pasiektas bet kokiu atveju, pasakoja jis. Palydovo kūrėjai tikisi, kad jų tyrimai nenueis veltui ir ateityje leis sukurti mokslinę bazę, prie kurios vystymo prisideda Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos energetikos institutas ir kelios įmonės iš privataus verslo sektoriaus.

„Į priekį mus veda smalsumas. Galbūt ateityje mums pavyks sukurti tarptautinį verslą, kurio pagalba galėsime numalšinti inžinerinį smalsumą. Norime, kad mūsų projektas būtų sukurtas Lietuvoje“, – šypsodamasis prisipažįsta V.Buzas, nes jaunieji inžinieriai turėjo nevieną pasiūlymą išvykti kurti į užsienį.

Tuo tarpu iki palydovo projekto pabaigos liko ne tiek ir daug laiko. Planuojama, kad „Kosmis“ į visatos erdves bus paleistas 2015 metų viduryje.

„Dalyvaujame Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto programoje „QB50“, kurios metu į kosmosą pakils 50 mažų palydovų iš kitų pasaulio valstybių“, – sako lietuviško palydovo kūrėjai.

Nebijo pašaipų

„Dauguma žmonių nesupranta, kad tai reikalinga ir tokias naujienas (apie kosmoso tyrimus – aut. past.) vertina žiūrėdami pro savo virtuvės langą. Žmonėms aktualiausios temos yra politika, kainos, jų buitis ir jei tame neranda sąsajos su kosmosu, tai paprasčiausiai atmeta“, – paklaustas ar netenka susidurti su projektą pašiepiančiais lietuviais sako V.Buzas.

Kūrėjai tikina, kad jiems nerūpi iš palydovo kūrimo besijuokiantys tautiečiai, tačiau argumentuotą kritiką mielai išklausytų, nes, anot jų, taip gimsta pačios genialiausios idėjos. „Žmonės, kurie neturi tikslo savo gyvenime, šaiposi ir iš kitų, nes tai yra jų nepilnavertiškumo išraiška“, – sako inžinieriai.

Rusija, Belgija, o dabar ir NASA. Palydovo kūrėjai projektą pristatyti jau suspėjo ir tarptautinėje erdvėje, tačiau čia, Lietuvoje, apie kuriamą pirmą lietuvišką palydovą – žino nedaug žmonių.

„Lietuviai domisi „Kosmio“ projektu, tačiau didžiausią dėmesį į kuriamą palydovą atkreipia inžinerinėje sferoje dirbantys specialistai. Tikimės, kad sėkmingos misijos atveju mumis tikės daugiau žmonių. Būtų smagu jei kiek daugiau nei 3 milijonai žmonių įmestų šį kosminį tritaškį“, – juokauja V.Buzas.

Finansavimo trūkumas

Šiuo metu inžinieriai stažuojasi NASA Ames tyrimų centre, kuriame semiasi žinių. Pasaulyje itin gerbiamame kosmoso tyrimų centre pristatytas lietuviško palydovo projektas susilaukė palaikymo. Projektu domisi ir kaimynai rusai. Tačau inžinieriai susiduria su visiems pažįstama problema – finansavimo trūkumu. Šiuo metu į projektą, kuris gali sukurti Lietuvos kosmoso infrastruktūrą, investuojamos savo lėšos.

„Finansavimo trūkumas nėra pasiteisinimas. Tai yra kūrėjo atsakomybė, nes būtent jis turi sudominti ir įrodyti kitiems, kad idėja yra naudinga ir verta finansavimo. Mes aktyviai dirbame vadovaudamiesi šiuo principu ir ieškome finansavimo šaltinių tiek iš privataus, tiek iš valstybinio sektoriaus“, – sako L.Mačiulis.

„Sulaukiame daug palaikymo iš tarptautinės bendruomenės. Kartais būna sunku, bet juk niekas nesakė, kad bus lengva. Pradėdami šį žygį žinojome, kur lendame. Skundžiasi tie, kurie stokoja tikėjimo arba nelabai žino, ką daro“, – optimistiškomis mintimis dalijosi lietuviško palydovo kūrėjai.

Daugiau informacijos apie lietuviško palydovo technines detales galite rasti čia.

Vienas iš pirmųjų eksperimentinių variklio bandymų:

Komentarai (3)