Lietuvos verslo ir mokslo institucijos iš lėto atranda klasterius ir buriasi į darinius. Juos vilioja ne tik nemenka Europos Sąjungos parama, bet ir galimybė lengviau konkuruoti susivienijus į didesnį rinkos dalyvį. Harvardo verslo mokyklos profesorius Michaelas Porteris prieš porą dešimtmečių išpopuliarino klasterio apibrėžimą: šį darinį jis apibūdina kaip geografiškai artimas kompanijų ir asocijuotų institucijų, susijungusių tam tikrose srityse, grupes, susijusias bendromis technologijomis ir žiniomis.
Pirmosios iniciatyvos kurti klasterius Lietuvoje pradėjo rastis apie 2008 metus. Šių metų Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje Lietuva pagal klasterių plėtrą atsidūrė 115 iš 144 apklaustų valstybių. Latvija ir Estija šioje srityje pažengė šiek tiek daugiau – atitinkamai 99 ir 79 vietos. Vietos žemos, tačiau ekspertai tikina stebintys progresą.
Įgauna pagreitį
„Klasterizacija įgauna didesnį pagreitį, nes susidomėjimas kurti klasterius auga ir vis daugiau verslininkų suvokia, kad klasteris – naujos galimybės didinti darbo našumą, kurti pridėtinę vertę, kartu kurti bendrus produktus ar paslaugas ir tapti konkurencingiems tarptautinėse rinkose“, – sakė „Verslios Lietuvos“ klasterių plėtros koordinatorius Darius Lasionis. Jam antrino ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Arūnas Karlonas: „Pastarieji metai – ne klasterizacijos bumas, bet stebimas pakankamai aktyvus augimas.“ MITA, „Versli Lietuva“ ir Lietuvos inovacijų centras kartu kuruoja Klasterių kompetencijos tinklą Lietuvoje, kuris siekia plėtoti ir populiarinti klasterius Lietuvoje.
Tikslaus klasterių registro Lietuvoje nėra, tačiau D. Lasionis suskaičiuoja apie 58 iniciatyvas burtis į klasterius. Dažniausiai į grupes nori burtis informacinių ir komunikacinių technologijų, maisto ir gėrimų, mašinų ir prietaisų gamybos, sveikatinimo ir turizmo, kūrybinių industrijų, medienos apdirbimo ir baldų gamybos sektoriaus bendrovės.
Tiesa, ne visiems klasteriams pasiseka, pavyzdžiui, dėl finansinių priežasčių ir požiūrių skirtumo subyrėjo du baldų gamintojų klasteriai. Bet tai progreso nestabdo – šiandien planus burtis yra pareiškę medicinos turizmo atstovai, automobilių detalių, medinių namų gamintojai. D. Lasionis nelinkęs vertinti sėkmės faktoriaus, nes, pasak jo, tai daryti dar per anksti: „Klasterizacija yra gana ilgas procesas. Vakarų šalyse jie plėtojami jau dešimtis metų, todėl mūsų klasteriai dar jauni ir jei lyginti amžių – lopšelinukų lygio.“
Padeda kovoti
Kodėl verta burtis į klasterius? Pagrindinis pranašumas – lengvesnės sąlygos konkuruoti užsienio rinkose, lengviau organizuoti rinkodaros ir pardavimo procesus. „Dabar bandome bendrą eksporto strategiją, – sakė bendrovės „Art21“ vadovas Augustas Alešiūnas. – Vienas užsieniečiams sakytum, kad tavo metinė apyvarta siekia 1–2 mln. eurų, bet dabar sakai, kad priklausai įmonių grupei, turinčiai 30 mln. eurų apyvartą ir 110 darbuotojų, – visai kitas požiūris.“ Jo vadovaujama bendrovė buvo viena iš klasterio „Smart IT Cluster“ steigėjų. Pernai įsteigtas darinys vienija bendroves, kuriančias programinę įrangą žemės ūkio sektoriui.
Be to, klasteriai sudaro lengvesnes sąlygas gimti inovacijoms: dažnos bendrovės ir organizacijos susibūrusios į klasterį imasi statyti bendrus tyrimų centrus. Pavyzdžiui, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris šiuo metu Fizikos instituto mokslo ir technologijų parke kuria mokymo ir tyrimų centrą, Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteris ruošiasi įkurti dvi naujas laboratorijas, Odontologijos inovacijų klasteris kurs tyrimų ir mokymo centrą. Šie ir kiti projektai iš dalies finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų. Būtent paramos priemonių „InoKlaster LT“ ir „InoKlaster LT+“ teigiama finansinė parama yra vienas iš viliojančių klasterių pranašumų. Pagal pirmąją programą šiuo metu 14 projektų skirta per 11 mln. litų, o pagal antrąją – 8 projektams išdalyti apie 50 mln. litų.
Trukdo nepasitikėjimas
Viena didžiausių problemų klasterių plėtroje šiandien išlieka pasitikėjimo vieni kitais stoka. „Tai būtų pagrindinė problema. Informacijos netrūksta, problemos dėl pinigų taip pat nėra. Tiesa, dar trūksta išgryninimo, ko norima iš klasterio“, – sakė A. Karlonas. „Smart IT Cluster“ pasitikėjimo problemą išsprendė paprastai: dabartiniai nariai vieni kitus puikiai pažįsta, o naujus priima itin atsargiai.
Anot A. Alešiūno, didesnė problema – klasterį valdyti: „Susiburti gana lengva, tačiau reikia sukurti gerą organizacinį aparatą, kuriam reikia daug kompetencijų.“ D. Lasionis savo ruožtu pastebi, kad verslo atstovai dažnai skundžiasi dėl skirtingo požiūrio į verslo plėtrą, informacijos stokos, biurokratinių kliūčių.
Didesni dariniai
MITA vadovas įsitikinęs, kad vienos šalies bendrovių klasteriai ateityje didės ir jungsis su kitomis šalimis: „Reikia konkuruoti ne nacionaliniu mastu, bet jungtis regioniniais principais. Ateis laikas, kai Europa konkuruos su JAV, Kinija, o ne jos viduje vyks konkurencinė kova.“ A. Alešiūnas atskleidė, kad „Smart IT Cluster“ šiandien derasi su Ukrainos skėtiniu klasteriu, kuris vienija aštuonis klasterius, o juose – per 100 kompanijų, dirbančių žemės ūkio srityje. Be to, pasak A. Karlono, šiuo metu deramasi ir su Lenkijos bei Danijos klasteriais.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt Autoriai: Martynas Pasiliauskas
