I.Laursas: „Daug lietuvių nori ne kurti, o įsisavinti pinigus“ (4)
Verslininkas Ilja Laursas teigia, kad Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių pagal aukštųjų technologijų verslų finansavimą. Tuo pačiu jis pastebi, kad Lietuvoje investicijos į rizikos kapitalą tampa vis prieinamesnės, tačiau jas suteikiančios kompanijos susiduria su problema: dažnai pinigų nėra kam duoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai jis antradienį kalbėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje vykusioje konferencijoje.
„Pagal aukštųjų technologijų verslų finansavimą Lietuva atsilieka stipriai nuo Europos Sąjungos lyderiu – čia tam skiriama 3–4 kartus mažiau lėšų. Jei norime pasiekti bent Estijos lygį, reikia didinti finansavimą bent jau 4 kartus“, – sakė I.Laursas.
Jis pridūrė, kad valstybė neturėtų prisiimti verslo rėmėjos vaidmens – atvirkščiai, verslas turėtų remti valstybę, tačiau valdininkai turėtų sudaryti palankias sąlygas verslui įsikurti, vystytis ir augti.
Verslininkas Lietuvoje vis dar pasigenda glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad būtent universitetai turėtų dėti daugiau pastangų, skatinti technologijų įsisavinimą.
„Užsienyje universitetas dažnai būna vadinamasis „think tank“ (liet. idėjų kalvė) – verslininkai važiuoja į universitetus sužinoti, kas vyksta, kas naujo kuriama“, – kalbėjo I.Laursas.
Jis prisiminė, kad dar studijuodamas Lietuvoje buvo nusivylęs dėl to, kaip mokslas yra atsilikęs nuo realybės. Panašu, kad situacija keičiasi lėtai: „Vienas studentas prieš keletą metų man atsiuntė vieno universiteto klausimus, ir vienas jų buvo apie tai, kiek talpos yra „Floppy“ diskelyje.“
Geroji žinia – Lietuvoje yra pakankamai rizikos kapitalo, o dėmesio verti startuoliai gali gauti investicijų. Svarbiausia, anot I.Laurso, kad idėjos būtų vertos finansavimo: „Dažnai iš studentų ir kitų girdžiu skundus, kad jie negauna pinigų savo projektams. Tuo tarpu investiciniai fondai sako, kad neturi kam pinigų duoti – dauguma projektų siekia ne kažką naudingo sukurti, o įsisavinti pinigus.“
