Vyriausybė grįžta prie metro idėjos Vilniuje: bus svarstomi įstatymų pakeitimai

Na, tavo idėja apie valstybinių/viešojo sektoriaus institucijų perkėlimą į provincijas, išmėtymą po visą šalį patinka ir trumpo proto populistams valstiečiams - jau rašo, kaip ministerijas perkėlinė į kauną. Viskas skamba šauniai ir smagiai, kol nesusiduri su sistema, jos veikimu ir mokyklinuko lygiu fantazuoji. Negana to, tai dar ir skamba gražiai "pakelsime regijonų ikanomika". Realiai, tai pasekmės tokių perkėlimų būna labai paprastos, ką rodo nemažai komunistuojančių ar į kitus kraštutinumus linkusių valstybių pavyzdžiai: 1. Interesantui (žmogui, kuris kreipiasi į instituciją) tampa sunku viską sutvarkyti greitai (per valandą ar bent vieną dieną), nes jei turi "išskaidytą klausimą", tai jam gali reikėti į tris ministerijas (jų įstaigas, padalinius ir pan.), kas reikštų, kad jam tenka keliauti per kelis miestus, užuot pabėgiojus Gedimino prospektu. Suprantu, kad tai neaktualu eiliniam darbo peliukui, kuris su institucijomis turi reikalų 1,5 karto gyvenime, bet verslui tai yra žiaurus peilis. Aišku, galite papasakoti, kaip viskas internetu ir kt., bet tada klausimas, kam apskritai mum reikia konkrečios "vietos" tegul jungiasi visi valstybės tarnautojai iš namų ir dirba. Kam juos kilnoti? 2. Komunikacijos tarp institucijų kaštai išauga, procesai lėtėja dėl atstumo (ir dabar jie nėra optimalūs, bet net nesinori pagalvoti, kiek popieriukas keliautų per visą šalį ir kiek po viešųjų konkursų tai kainuotų). Plius visa institucijų vidinė kontrolė išbrangsta (komandiruotės tikrintojams, jų laikas gaištamas kelionėse o ne dirbant...) 3. Kadrai. A) ne visi tarnautojai yra blogi (priešingai nei daug kas mano). Perkėlus instituciją į kitą miestą dalis jų (geriausi, nes jie lengviausiai ras darbą privačiame sektoriuje) nesikels, nutrauks sutartis. B)Provincijoje nėra pakankamai kvalifikuotų tarnautojų pakeisti tiems, kurie nesikels su institucija, todėl pakeisime "belekuom", ko pasekoje ir taip nežibanti viešojo sektoriaus kokybė kris dar labiau. C) Negali žmogui pasakyti - nenori kraustytis į Kauną, dink. Reikia mokėti išeitines ir kt. Vėlgi, kaštai. 4. Infrastruktūra, nekilnojamas turtas - su valstybės efektyvumu, net parduodant pastatą sostinėje prikimas provincijoje dažnai viršyja pardavimo kainą (auksinė armatūra, langai, durys ir kt.). Labai menka tikimybė, kad laukiami provincijos "atsigavimai" bent dalinai užlopys šias problemas. Nesakau, kad centralizacija yr vienareikšmis gėris, bet dabartinėje situacijoje, kol dar negali visko atlikti nepakilęs nuo pc, ji yra išeitis.

taip, verslas generuoja didžiausią darbuotojų skaičių, bet jis kuria darbo vietas įvairiuose rajonuose, ne vien centre ar senamiestyje. Privatininkai daugiau judėjimo duoda, bet didžiausias biudžetininkų srautas būnas rytais ir vakarais. Rytais miegamuosiuose rajonuose nėra kaip įlipa į viešąjį transportą, tačiau vos pasiekus centrą, jau randi vietą atsisėsti. Išvažiavus iš centro keleivių beveik nėra. Tas pats su privataus transporto srautais. Visi srautai juda viena kryptimi: į centrą (ir dar į Šiaurės miestelį). Nedidelė dalis važiuoja toliau. Ar_as?-> kaip jau minėjau, yra institucijų, kuriems nėra svarbi geografinė padėtis. Ir aš nekalbu apie Utenos, Alytaus dydžio miestus. Kalbu apie Kauną, Klaidpėdą ir Šiaulius, kurie turi galimybių suteikti tinkamo išsilavinimo žmonių.

Darbo vieta yra darbo vieta. Jei dabar nukrypstam nuo tavo brukamo karo "biudžetininkai vs verslas" ir grįžtam prie pirminės minties, kas sukelia kamščius? Kelios ministerijos ar keliolika verslo centrų? Užsienyje yra įprasta, kad ne ministerijos, o būtent didieji prekybos centrai, verslo parkai kuriasi užmiestyje ir privažiavimas iki jų derinamas taip, kad nereiktu brautis per senamiesčių siauras gatveles ar tik viena eismo arterijas. Problemą reikia spręsti. Ministerijų skaidymas vardan "gražiau atrodys" nieko nepadės. Eismo srauto beveik nesukuria. Efektyvumo prasme Ar_as? jau išvardino kelis argumentus, dėl ko jų skaidymas tik dar padidintu srautą.

Verslo centrų (verslo, ne prekybos) iškėlimas į užmiestį gali duoti ir priešingą efektą. Viskas gerai, jei perkelsi visus į vieną vietą (bet, vėlgi, didelis srautas vienoje vietoje, kurį tik iš dalies galima sureguliuoti nauja infrastruktūra), tačiau išskaidžius po įvairius miesto pakraščius, gali kone padvigubinti automobilių kiekį: dabar mano darbovietėje kokia 50 proc. darbuotojų apsieina su 1 mašina šeimoje, nes dirba sutuoktiniai 0,5-5 km atstumu vienas nuo kito. Jei jie dirbtų skirtingose miesto pusėse, manau, 80 procentų jų įsigytų po antrą automobilį ir ryte iš namų jau judėtų ne 1, bet 2 mašinos...

Kalbi apie skirtingus reiškinius. Ekologiniu esi teisus, dvi mašinos po vieną žmogų yra bloginanti situacija. Miestų planavimo požiūriu, svarbu paskirstyti srautus taip, kad jie kuo mažiau vienas kitam kliudytu, tada ir keturgubas augimas nebūtu problema. Bėda tik tame, kad vargu ar Lietuvoje tas yra įmanoma. Miestų architektas kaip prostitutė, viešai parsiduoda. Jei dirbtu savo darbą, nebūtu nei didieji prekybos centrai miesto centruose, nei nauji dangoraižiai iškilę šalia senamiesčio nei chaotiška gyvenamųjų kvartalų plėtra, kai nekalbant apie metro, net autobuso liniją rentabiliai nutiesti yra misija neįmanoma. Taisyti situaciją, kai problema jau kamuoja daug sudėtingiau nei užbėgti prieš tam įvykstant.

Pagal mane viesa infrastruktura yra vertinga tik vienu atveju - kai ji yra uz dyka ja naudojant. Ta prasme metro sprestu Vilniaus kamsciu problemas tik jei Vilnius dotuotu metro statybas is vilnieciu infrastrukturos statybos pinigu. Tada visi, kam nors siektiek butu pigiau - mestu automobilius ir vazinetu metro. Zmones temoka skaiciuot tik savo pinigus savo kiseneje. Atvykeliai i Vilniu siuo atveju greiciausiai palikinetu automobilius prie artimiausio metro tasko kurnors miesto pakrasty. Taupytu kuro islaidas. Va toks modelis veiktu - jei reikia sprest kamscius. Bet pas mus paprastai daro tik versla vardan verslo - nebent butu naturalus monopolis ir visi rektu kad reikia pigint. Tai "lietuvisko" metro statybos neapsimoketu jokiais budais tada. Tada geriau daryt autobaninius ziedus aplink miesta ir kuo daugiau nemokamu parkavimosi vietu. Nukraut automobiliu srautus reikia is gatviu. Jei mieste yra uzdedami mokesciai uz parkavimasi ir parkavimosi vietu realiai truksta - tai vercia automobilistus ilgiau vazinet iki pigesniu vietu, arba ieskot laisvu. Reikia is verslo reikalaut didint parkavimosi vietas verslo saskaita. Ten visokiuose statybos konkursuose turi but bonusai uz nemokamu auto parkavimosi vietu sukurima ir pan. As isvis siulyciau Vilniuje isivest trnsporto grusciu mokesti verslui. Panasiai kaip "pagalves" mokestis kurortuose. Panagrinet Vilniaus miesto zonas, kurios generuoja kamscius, ir tom zonom sukelt pvz zemes ar nuomos mokesti. Ar siaip uzdet mokesti pagal automobiliu skaiciu. O sumazint - arba atleist nuo mokescio - jei pasistato nemokamu parkavimo vietu - virsijanti sakykim darbuotoju skaiciu - ir pan. Tyrinet transporta ir jo poreiki turetu specialistai, ir sprendimus statyt ar ne turetu priiminet vilnieciai balsavimu; o ne kazkokie pinigu skirstymo valdininkai. Cia jau aiskiai korupcija kvepia... Viesa infrastruktura aplamai turi dideliu minusu. Ja galima labai nesunkiai pazeist - ir viskas uzsikis. Miestas bus paralyzuotas. O pvz individualus transportas praktiskai nepazeidziamas. Net jei keliose gatvese avarijos. Ar net jei ir totalus kamsciai. Cia labiau logistine problema. Ta prasme prastai organizuoti keliu isdestymo, pralaidumo reguliavimo ir parkavimosi aspektai. Butent monopoline dalis - kuri nuo paciu automobilistu nepriklauso tiesiogiai. Aiskint kad automobiliai - kazkoks blogis savaime ir tipo "kaimieciu" transporto rusis, ar ten europos transporto "senienu" kapinynai - yra butent kaimietiskumo poziurio taskas. Toks vaizdas - kad tokius komentarus raso zmones gyvenantys mieste, bet viduje like kaimieciais. Ar persiseme runkeliska ideologija kopijuot mados tendencijas... Nu nepaslepsit...

Sunku patikėti, kad valdininkai srauto nekuria kai koks pusė senamiesčio "Rezervuota" vienokiai ar kitokiai ministerijai/agentūrai ir pan. Tokias iškėlus į regionus būtų vieni pliusai - ir žmonės iš ten netrauktų arčiau vienintelio lovio, ir tie patys sostinės prekybcentiriai būtų mažesni (nors tie tai mažiausiai kuria problemų - pasakyk kuriam kada nepavyko vietos rast? akropolis kartą per metus prieš kalėdinę psichozę nesiskaito). Daugmaž palyginus gyventojų tankį užtektų visiem vietos kombainais važinėt...

kaip nemokamų parkavimo vietų pastatymas gali sumažinti spūstis? stovinčios mašinos kamščių nesudaro. Sudaro važiuojančios. Padidinus stovėjimo aikštelių kiekį, ypač nemokamų tik padidins kamščių didumą.

kestutisz, kuo tavo komentaras susijęs su kamščiais? Ne stovėjimo vietų kiekis, o per didelė kelio apkrova sudaro kamščius. Kaip tik į miesto centre esančias įstaigas dažniau atvykstama viešuoju transportu arba automobiliais tik privažiuojama ir jie paliekami aikštutėse, o į užmiestį iškėlus visiem tektu važiuoti automobiliais. Rezervuotos vietos kliudo? Jei kalbame apie eismo kamščius kaip tik dažniau tenka susidurti su jais dėl senamiesčiuose veikiančių verslų prekių pristatymų, tada tiesiog vidury gatvės sustojama ir pradedama iškrauti prekes... Taip ir su tavo prekybos centrais, ne parkavimasis, o būtent srauto sukoncentravimas lemia, jog piko valandomis ties ten žiauriai padidėja mašinų kiekis (ypač vakarinis).

Reikia mest visus automobilius iš centro, viešajį transportą ir daryt Skyway traukinukus ant stulpų. Tai viena geriausių transporto utopijų šiuo metų, tik grąsina, kad tai rusijos mokslininkų projektas, jau buvęs Lietuvoje, bet išvarytas. Nu nekelia pasitikėjimo tas projektas, nors atrodo ir veikia tikrai gerai ir įdomiai.