Te skaitytojas nepamano, kad fizikos mokytojai/dėstytojai gali ir sugeba atsakyti į visus panašaus pobūdžio ir kitokius klausimus. Fizikus mokslininkus taip pat kankina daug šiai dienai neatsakytų klausimų: Visatos, taip pat ir mūsų pačių, kilmės nustatymo, masės pavertimo energija, termobranduolinės energijos gavimo ir daugelis kitų problemų. Na, o jei pasitaiko klausimas, į kurį nerandi atsakymo šiandien, tiesiog taip ir atsakai: šiandien to paaiškinti negaliu, bet, gal būt, tai galėsiu padaryti rytoj.

Kartą Pitagoras nubraižė smėlyje du skritulius- didesnį ir mažesnį ir pasakė savo mokiniams:

šie skrituliai – žmogaus žinios, o už jų plyti didžiulė nežinojimo jūra. Apie daugelį nepažinto pasaulio paslapčių net nenutuokiame. Tik tai, kas yra ant apskritimo linijos, ant mūsų žinojimo ir nežinojimo ribos, suvokiame, kaip nepažįstamą, reikalaujantį pažinimo. Mažasis skritulys - mažamokslio žmogaus žinios. Jo apskritimo ilgis trumpesnis, ir tam žmogui atrodo, kad nežinoma visai nedaug. Didysis skritulys – išminčiaus žinios. Jo apskritimo ilgis didelis, nes išminčius gerai suvokia žinių stoką tose srityse, apie kurias tamsuolis net negirdėjo, paskendęs palaimingame nežinojime… . Kuo platesnės žinios, tuo didesnis nežinojimo perimetras!

Gyvenimo upė visiems yra vienodai nuožulni, tik plaukdami ja turime nevienodą masės, galima sakyt, energijos kiekį. Todėl galima joje palenktyniauti, o lenktyniaujant kai ką ir aplenkti! Deja, lenktynės pastaruoju metu tampa neleistinai, tiesiog nusikalstamai, populiarios ir populiarinamos. Esame verčiame lenktyniauti visur: mokyklose, sporto aikštelėse, ekonomikoje, politikoje, vejamės laiką, madas, konkurentus ir t.t. Nuolatiniame bėgime pamirštame, kad žmogus bus aukščiausioje savo pasiekimų viršūnėje tada, kai supras, kad neverta su nieko lenktyniauti, o maloniausia yra stebėti tekančią upę nuo kranto!

Įdomu, ar šią mintį galima būtų pagrįsti fizikos dėsniais?

Kauno technikos kolegija
Dėstytojas A. Gavėnas

Komentarai (2)