Bent vieną korepetitorių turi daugiau nei trečdalis Lietuvos abiturientų, parodė Lietuvos moksleivių apklausa.

Žurnalistai domėjosi, kiek papildomoms pamokoms išleidžiama pinigų, o svarbiausia – ar tai garantuoja sėkmę stojant į aukštąsias.

Vienuoliktokė vilnietė Ieva Skuodytė papildomai mokėsi matematikos, už dvi valandas per savaitę korepetitorei mokėjo po 25 litus.

„Dabar papildomai mokausi anglų kalbos, nes to labai reikia artėjant egzaminams. Už 45 minutes ar valandą korepetitorei moku po 35 litus. Anksčiau esu vaikščiojusi pas rusų kalbos mokytoją, kuriai už papildomą pamoką mokėdavau po 25 litus”, – pasakojo moksleivė.

Rusų kalbos Ieva mokėsi ruošdamasi įskaitai, kurią laikė dešimtoje klasėje. „Jei žmogus šeimoje ar su draugais nebendrauja rusų kalba, per pamokas sunku jos išmokti, tad čia be korepetitoriaus – niekaip. Jei ne papildomos pamokos, nebūčiau taip gerai pasirodžiusi per įskaitą“, – mano vienuoliktokė.

Merginos nuomone, lietuvių kalbos egzaminus galima išlaikyti ir be papildomų pamokų, bet korepetitoriaus pagalba mokantis rašyti rašinius taip pat nepakenktų.

„Trečdalis mano bendraklasių tikrai turi korepetitorius“, – sakė Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos moksleivė.

Trys korepetitoriai – normalu

Danielius Bogovecas taip pat naudojasi korepetitorių paslaugomis. „Matematikos papildomai mokė pažįstama mokytoja, todėl mokėjau mažiau – 30 litų už valandą, nors standartas, kiek žinau, 45 litai. Su matematikos korepetitore dirbau kartą per savaitę, bet to buvo maža“, – pasakojo moksleivis.

Dar jam yra tekę samdyti anglų kalbos korepetitorę, kuriai už pusantros valandos mokėjo 40 litų. „Ji man padėjo užpildyti spragas. Papildomos pamokos padėjo prisivyti bendraklasius ir dabar, kai įsivažiavau, papildomų pamokų nebereikia, galiu mokytis savarankiškai“, – sakė Danielius.

Pasak gimnazisto, prieš brandos egzaminus būtinai reikės ieškoti gamtos mokslų, matematikos, gal net lietuvių kalbos korepetitorių.

Pasak moksleivio, jo pažįstami daugiausiai turi po tris korepetitorius.

Tikslas – kuo geriau išlaikyti egzaminus

Vienuoliktokė Eglė Dragūnaitė pasakojo pernai turėjusi matematikos korepetitorę. „Ir šiemet pusę metų papildomai mokiausi matematikos. Planavau laikyti valstybinį egzaminą, bet vėliau nusprendžiau, kad matematika – ne man, todėl šį dalyką pasirinkau mokytis žemesniu lygiu“, – sakė gimnazistė.

Dvyliktoje klasėje ji planuoja pasiprašyti papildomų chemijos pamokų, kad galėtų geriau išlaikyti egzaminą.

Jeigu žmogus viską nuosekliai mokytųsi, ruoštųsi kiekvienai pamokai, gal ir be korepetitorių išsiverstų? Eglės nuomone, šiuose žodžiuose yra tiesos. Korepetitorius dažnai padeda „užkamšyti“ spragas.

Užkelia kartelę

Mokinių apklausa parodė, kad korepetitorius renkasi geriausi mokiniai. Tačiau ar jie geriausi, nes turi korepetitorius, ar yra geriausi ir nori būti dar geresni, todėl ieško korepetitorių pagalbos? Vienareikšmio atsakymo kalbinti „Žemynos“ gimnazijos moksleiviai neturėjo.

„Aš iš tiesų pastebėjau, kad korepetitorius renkasi motyvuoti mokiniai. Žmonėms, kuriems nerūpi pažymiai, nereikia nei korepetitorių, nei mokslo“, – pastebi D. Bogovecas.

Moksleiviai pripažino, kad dirbantys papildomai užaukština bendrą pasiekimų kartelę. Tačiau, Danieliaus manymu, to reikalauja pati švietimo sistema, kelianti aukštus reikalavimus moksleiviams.

„Nespėję į traukinį vis labiau ir labiau atsilieka, rizikuodami prastai išlaikyti egzaminus ir nepatekti į valstybės finansuojamas norimų studijų vietas“, – sakė gimnazistas.

Korepetitorių reikia geriems ir labai geriems mokiniams

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta Lietuvos moksleivių apklausa parodė, jog korepetitorius linkę samdyti gimnazistai, didmiesčių, ypač Vilniaus, moksleiviai. Didžioji dalis – apie 70 proc. – siekia studijuoti universitetuose.

„Vertindami mokyklose įgytas žinias, mokiniai studijoms dažniausiai jaučiasi pasirengę. Už tai labiau linkę atsakomybę prisiimti patys, nei manyti, kad atsakingi mokytojai“, – komentuodama apklausą sakė studijų kokybinių duomenų analitikė Žemyna Pauliukaitė.

Tyrimas patvirtino, kad korepetitorius labiau linkę samdyti gerais ir labai gerais pažymiais besimokantys mokiniai.

„Apklausa rodo, kad korepetitorius renkasi tie, kurie geriau mokosi. Tačiau kol kas neišsiaiškinta, ar jie mokosi geriau dėl to, kad turi korepetitorius, ar korepetitorius samdo, siekdami mokytis dar geriau, kad galėtų įstoti į svajonių studijas“, – sakė Ž. Pauliukaitė.

Komentarai (9)