Įdomioji fizika: galima rungtyniauti ir plaustais!

Ir konvejeriu daiktas leistusi greičiau nei pats konvejeris, jei daiktą išteptume aliejum, o konvejeris būtų su nuolydžių P.S. Su Myslium pirmi pateikėm atsakymą

O sykiais negalioja aerodinamikos desniai. Kuomet skalndytuvas, parasparnis ar jachta juda greiciu didesniu uz srauto dreiti vien del tinkamos formos?

Uždavinyje nebuvo minėta, kad upė teka vakuume ir nėra oro pasipriešinimo. Jei bent būtu ne valtys, o kažkokie neiškilę aukštyn objektai, arba sąlygoje reikėjo nurodyti, kad vėjo kryptis ir greitis sutampa su upės tėkme. Be to, žinoma, kad didėjant greičiui, oro pasipriešinimas didėja eksponentiškai, todėl manau, derėtu patikslinti minėtos upės tėkmės greitį ir šiek tiek paskaičiuoti, tada bus aišku, ar logiškas teiginys, kad .

nesuprantu kaip valties greitis gali tapt pastovus ir didesnis uz upes greiti ? jeigu jau upe ji stabdo tai ar neturetu stabdyti iki savo greicio + valtis nera labai aerodinamine kartu su irkluotoju, todel ir tai turetu stabdyt.

Oro pasipriesinimas<vandens pasipriesinimas. O seip skaitykit. Viskas paaiskinta, tik butinai kai kuriems reikia prikibti prie visko.

Tiktų šita sąvoka ? Kuo masė didesnė, tuo kūnas inertiškesnis. Neseniai mokėmės Pirmąjį Niutono dėsnį ir galvoju ar būtų galima pritaikyti čia savo žinias

Na didieji fizikai ir aš kažkur pradžioj buvau užsiminęs apie masę

o gal kas čia domėjosi hidraulika? neesu šios srities specialistas, bet pamenu per nuobodžias hidraulikos paskaitas teko įsiminti vieną faktą: jei pamatuosime vandens greitį vandens malūnėliu (berods taip tas prietaisas vadinasi) pamatysime, kad vandens greitis upės skirtinguose gyliuose nėra vienodas. kuo plaustas labiau paniręs, tuo jis įgauna didesnį greitį nuo gilesnių upės sluoksnių, nei irklas nuo vandens paviršiaus (paviršiuje vandens greitis mažesnis nei, tarkim, upės viduryje). ačiū už kritiką

Sakykim, jei valtis nuožulnuma judėtų be trinties, tai dėl sunkio jėgos judėtų visą laiką su pagreičiu, t.y. greitėdama, tačiau upėje veikia pasipriešinimo jėga, kuri pasiekus tam tikrą greitį kompensuoja sunkio jėgos poveikį ir pagreitis tampa lygus nuliui. Visas "fokusas" yra tame, kad upės pasipriešinimo jėga priklauso nuo valties greičio tos upės vandens tėkmės atžvilgiu, t.y. ji, sakykim bus lygi 0, kai valtis judės tuo pačiu greičiu, kaip ir vanduo ir didės tuo labiau, kuo tas greitis skirsis. Kadangi šiuo atveju sunkio jėgos dydį galima laikyti konstanta, tai valtis turi pasiekti reikiamą greitį upės tėkmės atžvilgiu, kad tai kompensuoti.

Dėkingas Vilmui už puikų paaiškinimą! arturasg

Otto, jūs be reikalo ieškot "kabliukų" uždavinio sąlygoje. Ši sąlyga, kaip ir visos fizikoje, pateikta vadovaujantis seniai nusistovėjusiais principais: jei nepaminėtas vėjas, reiškia jo nėra, jei nieko napasakyta apie oro pasipriešinimą - jo nepaisom. Jei šiuo atveju būtų paminėta, kad upės tėkmės kryptimi pučia stiprokas vėjas, uždavinys netektų prasmės ir nusakyt sąlygoje nurodytos situacijos pagrindinę priežastį būtų pernelyg paprasta. Be to, ši priežastis nustelbtų ir "paskandintų" esmę, kuri ir sukėlė tiek daug diskusijų. arturasg

Is dalies buvau teisus

Na, ant to ir suklydau, nes uždavinys studentams.. Jei būtu mokinukams, ko gero, nebūčiau prašovęs

Kad ne studentams . Tiesiog bandai išspausti kuo daugiau moksliško paaiškinimo, o į tai reikia pažvelgti kiek paprasčiau

Tiesiog, studentas atsakymą turėjo žinoti iš vidurinės mokyklos fizikos kurso, jei ten fiziką dar kiek nors dėsto.

Labai gaila, kad vidurinėje mokykloje, beje, ir kitur fizika po truputį gęsta. arturasg

Arturas Gavenas sake,kad sunkios mases valtis lekia siektiek didesniu greiciu nei upes greitis. Bet manes tas nesildo.kodel sunkios mases valtis lekia siektiek didesniu greiciu nei upes greitis? kas valciui dadeda papildoma greiti upes tekmeje? H2O! Kuo valtis sunkesne tuo greitis didesnis.Ta papildoma greiti ir dadeda vandens spaudimas!

Ne nepagavai esmės. Vandens spaudimas ne esmė. Masė padidina greitį dėl to kad upė nuožulni (tai yra upė teka su nuolydžiu, gaunasi kaip rampa). Greitis auga kol upės pasipriešinimas nekompensuoja jėgos. (kai krenti su parašiutu ar be jo žemyn tavo greitis augs kol pasipriešinimo jėga priklausanti nuo greičio ir masės nekompensous kritimo (tavo greitis neauga g per sekunde). Kadangi vanduo teka tai pasipriešinimas augs kai valtis lenks vandenį.

Puiku, galiu tik pridurti, kad pasipriešinimas augs proporcingai valties ir upės tėkmės greičių skirtumui. arturasg

Vandens spaudimas ir yra esme. Upe nera nuozulni,upes dugne yra su nuolydziu. As omeni turejau ne upes spaudima o H2O spaudima.Irklas tiek tesveria,ir tiek tespaudzia vandeni.Kiekvienam veiksmui yra atoveiksmis,kiek tu spaudi vandeni irtiek vanduo tave spaus.Apie ta spaudima as ir snekejau,ne upes o vandens spaudimas.