Įdomioji fizika: galima rungtyniauti ir plaustais!

Nu protingieji kurmiai paskaičiuokime:) Kas liečia greitį didesnį už upės tėkmės greitį viskas aišku ir nėr čia ką diskutuoti. O vat dėl svorių man neaišku. Jei jau taikom nuožulniąją plokštumą turime dvi lygtis: m*g*sin(alfa)-Ftr=m*a (čia Ftr=f*N, kur f trinties koef.) N-m*g*cos(alfa)=0 išsprendus lygčių sistemą turime, kad: a=g*sin(alfa)-f*g*cos(alfa) Ir, aišku, nesiurprizas, kad nuožulniajai plokštumai, kaip ir laisvai krentant vertikaliai, pagreitis nepriklauso nuo masės. Jūs sakysit, kad nevakume veikia pasipriesinimas ir dėl to sunkesnis kunas plauks greičiau. Bet jei jau lenktyniausim plaustais, tai plaustai iš esmės vienodo dydžio, pasipriešinimas irgi bus tas pats (sunkesnis bus paniręs daugiau, todėl kaiptik pasipriešinimas būtų didesnis - taigi nevertinam). Taigi vienintėlis dalykas, kuo pranašesnis sunkesnis plaustais, tai didesnė jėga, kuria plaustas veikia vandenį, tačiau vėlgi, jam didesnė ir trinties jėga, kuri pagal Niutoną yra priešingos krypties. Taigi niekaip nesugebu matematiškai išreikšti, kodėl greitis turėtų būtų didesnis. Gal kas turit minčių? Formulėmis, dėsniais? Galima uždavinį dar labiau supaprastinti - NEVAKUME metam du balionus iš tam tikro aukščio - vienas tuščiaviduris (viduj oras), kitas lygiai tokių pat matmetų, tik viduj švinas. Nereikia būti genijumi, jog galėtum atsakyti, kad su švinu nukris pirmas ir jo pagreitis bus didesnis. Iš kitos pusės oro pasipriešinimas, kadangi jau vienodi matmenys, irgi toks pats (ar klystu?), taigi abu turėtų nukristi vienu metu:) Taigi gal žinot kur čia šuo pakastas? Jei kas neturit vaizduotės ir aiškinsit, kad nukris vienu metu, tai įsivaizduokit pavyzdį, kai tuščiaviduriame balione pripiltume helio:) Taigi antras klausimas, ką įneša terpė (atmosfera, upės vanduo) visiems šitiems greičio/jėgos skaičiavimams, kad didesnė masė, turi visai apčiuopiamą įtaką.