Bet kuris verslo sprendimas, teisingas ar klaidingas, yra susijęs su rizika. Kiekvienoje įmonėje nuolatos yra ieškomi tokie sprendimai, kurie vestų verslą pirmyn. Rizika neišvengiamai egzistuoja, nepaisant ar tai stambi kompanija ar smulkus verslo subjektas, ar tai pelno siekianti ar labdaringa organizacija. Bet kuriuo metu siekis išbandyti naujas verslo galimybes yra sietinas su sprendimais, kurie neišvengiamai susiję su rizika. Gebėjimas identifikuoti ir planuoti riziką šiandien yra vienas iš svarbiausių valdymo funkcijos aspektų.

Įmonių rizikos valdymas visada buvo ir bus svarbus. Pastarųjų metų pasauliniai įvykiai rizikos vertinimą padarė dar svarbesniu: su finansiniais sunkumais susidūrė daug stambių kompanijų; daug verslo subjektų nukentėjo nuo nekilnojamo turto burbulo ar bankų nemokumo; išryškėjo ir kultūriniai nesutarimai. Verslo rizikos vertinimas sudaro sąlygas efektyviai ieškoti sprendimų susidūrus su tokiais įvykiais, o taip pat ir stiprinti gebėjimus kuriant vertę versle. Ši vertė yra maksimizuojama, kai verslo strategijos ir tikslai nustatomi siekiant pusiausvyros tarp augimo (grąžos) ir tai lydinčios rizikos, efektyviai paskirstant resursus.

Tad įmonės rizikos valdymas apima tokius siekius:

• Suderinti verslo strategiją ir rizikos toleranciją;
• Ieškoti sprendimų kaip atsako į riziką;
• Mažinti veiklos potencialius įsipareigojimus bei nuostolius;
• Didinti verslo galimybes;
• Identifikuoti daugelį persidengiančių rizikų, vertinant jas atskirai ar integruotai;
• Gerinti kapitalo paskirstymą.

Išvardintos rizikos valdymo kryptys padeda siekti verslo subjekto veiklos efektyvumo ir pelningumo, o tai lydinčiai rizikai parinkti vieną iš galimų variantų ― jos išvengti, ją sumažinti, dalintis ar prisiimti.

Kas yra rizika?

Nėra bendro rizikos sampratos aiškinimo, kuris galėtų būti pritaikomas įvairiame kontekste. Rizikos suvokimas skiriasi priklausomai nuo verslo tipo ar sprendžiamos problemos. Tačiau yra trys požymiai, kurie apjungia įvairius rizikos apibrėžimus:

• Rizikoje visados yra neapibrėžtumo (netikrumo) elementas
• Rizika visados vienaip ar kitaip veikia tikslus
• Jos poveikis gali būti teigiamas ― tai verslo galimybės; tačiau gali būti ir neigiamas ― žala (nuostoliai).
• Yra išskiriama nemažai rizikos rūšių priklausomai nuo to, kuriame verslo subjekto lygmenyje ji yra vertinama. Pavyzdžiui:
• Strateginės rizikos vertinimas. Ši rizika susijusi su įmonės misija ir strateginiais tikslais, nustatomais strateginio planavimo susitikimuose;
• Veiklos rizikos vertinimas. Vertinamas nuostolis, atsirandantis dėl netinkamų ar blogai organizuotų vidaus procesų, personalo, sistemų ar išorės įvykių;
• Rinkos rizikos vertinimas. Tai vertinimas rinkos pokyčių, kurie galėtų turėti įtakos organizacijos veiklos rezultatams, atsižvelgiant į palūkanų normos svyravimus, valiutos kurso tendencijas, opcionų vertes ir pan.;
• Kredito rizikos vertinimas. Ši rizika susijusi su vertinimu potencialo, kad skolininkas arba sandorio šalis nevykdys savo įsipareigojimų pagal sutartas sąlygas.
• Klientų rizikos vertinimas. Nustatomas rizikos profilis kiekvienam klientui, kuris gali turėti įtakos įmonės reputacijai ar finansinei pozicijai. Vertinant yra atsižvelgiama į kliento ketinimus, kreditingumą, ryšius ir kitus svarbius veiksnius.
• Projektų rizikos įvertinimas. Vertinami rizikos veiksniai, susiję su vykdomo projekto realizavimu, terminais, kaina ir kitais pagrindiniais aspektais.

Tokių rizikos rūšių galima išskirti dar daugiau. Jų egzistavimas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio ir dažniausiai yra individualus kiekvienam verslo subjektui.

Tad rizikos vertinimas yra vienas iš pagrindinių žingsnių. Šiame etape gautos žinios yra naudojamos priimant atitinkamus verslo sprendimus ― atliekamas rizikos valdymas.

Kas ir kaip vertina riziką?

Užsienyje be verslo rizikos specialistų neįsivaizduojama bent kiek stambesnės įmonės veikla. Yra sukurta daug rizikos vertinimo modelių, kuriais remiantis yra identifikuojama, analizuojama ir įvertinama rizika. Pavyzdžiui, JK standartai ― IRM, AIRMIC, ALARM ; Australijos standartas ― AS/NZS ISO 31000:2009; JAV standartas – COSO. Šie standartai remiasi rizikos valdymo procesu, kuris pateiktas paveiksle. Rizikos valdymo specialybės mokoma daugumoje aukštųjų mokyklų, steigiami rizikos vertinimo institutai.

Lietuvoje rizikos valdymo yra mokomi studentai KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (buvusiame Fundamentaliųjų mokslų fakultete) studijų programoje “Taikomoji matematika“. Studentams suteikiami rizikos valdymo pagrindai, o norintiems su šia sritimi susieti savo karjeros perspektyvas yra dėstomi kursai: rizikos valdymo, gyvybės ir negyvybės draudimo, verslo sistemų modeliavimo, finansinio planavimo ir optimizavimo. Kursuose nagrinėjama tematika yra labai įvairi ir pagrįsta naujausiais modeliais (frameworks): veiklos valdymo metodologija Basel II ir Basel III, ekstremalių reikšmių teorija. Dėstomi naujieji kapitalo reikalavimai ir reguliavimai bankiniame sektoriuje, kokybiniai ir kiekybiniai rizikos vertinimo metodai, verslo sistemų imitacinis modeliavimas. Be to, nagrinėjami įvairūs taikymo versle pavyzdžiai. Įgytos žinios paskatins tiek pačius specialistus, tiek įmonių vadovus vertinant riziką gerinti įmonių veiklą. Tikėtina, kad rizikos valdymas ir šios srities specialistų poreikis plėsis ir Lietuvoje, apimdamas vis platesnius sluoksnius tokius, kaip bankų, draudimo ir kt finansinės organizacijos, vyriausybinės institucijos, o taip pat ir kiti verslo subjektai, savo veiklą grindžiantys rizika pasvertais sprendimais.

doc. dr. Valerija Zofija Karpickaitė
lekt. dr. Kristina Šutienė
Fundamentaliųjų mokslų fakultetas,
Kauno technologijos universitetas

Komentarai (1)