Tikriausiai daug kas yra susidūręs su pakankamai praktišku klausimu - kaip išmatuoti kompiuterio pajėgumą? Žinoma, reikia atlikti kompiuterio testą. Tačiau kiek jie duoda tikrai naudingos informacijos? Neabejotinai, lyginant pakankamai skirtingos klasės ar tiesiog skirtingos komplektacijos kompiuterius - skirtumai bus akivaizdūs. O jeigu lyginami modeliai labai panašūs ar įprastinis kompiuterio testas galės pateikti jų skirtumus?

Susidomėję šiuo klausimų kartu su pctech.lt meistrais nusprendėme atlikti nediduką eksperimentą, kurio rezultatus čia ir pristatysime.

Visų pirma, teko išsirinkti programinį įrankį. Rinkoje šiuo metu yra nemažas skaičius specialių kompiuterinių programų, kurių vienintelė paskirtis - kaip galima tiksliau ir metodiškai įvertinti atskirų kompiuterio posistemių ir visos bendros sistemos gebėjimą apdoroti informaciją atliekant įvairias dažniausiai pasitaikančias užduotis. Į šių programų tarpą patenka tokie populiarūs produktai kaip “PC Mark”, “3D Mark”, “Everest”, “Linpack”, “SiSoftware Sandra”, “Bench It”, “Fraps”, “Super Pi”, “CineBench”, “NovaBench” ir įvairios kitos. Geriausios iš jų yra mokamos, tačiau dauguma šias programas kuriančių įmonių suteikia galimybę jomis nemokamai naudotis tam tikrą laiko tarpą (paprastai vieną mėnesį). To visiškai pakanka, jei kompiuterio testavimas nėra nuolatinė jūsų veikla. Taip pat esama ir nemokamų testavimo programų (pvz. “NovaBench”).

Kai kurios minėtų programų yra itin specializuotos. Pavyzdžiui, “Super Pi” procesoriaus našumą įvertina skaičiuodama skaičiaus PI reikšmę iki tam tikro skaitmens po kablelio; programa “Fraps” kompiuterio (daugiausia grafinės posistemės) našumą vertina pagal kadrų skaičių rodomame vaizde, dažniausiai kompiuteriniuose žaidimuose. Beje, naujausiose “Windows” sistemose taip pat yra integruotas taip vadinamas “Windows Experience Index”, kuris taip pat gali būti naudojamas kaip apytikslis kompiuterio našumo rodiklis. Tiesa, ši funkcija kol kas numatyta tik “Windows Vista” ir “Windows 7” aplinkoje.

Dėl laiko stokos atskiros kompiuteriams testuoti skirtų programų analizės mūsų kolektyvas neatliko, tad teko pasikliauti įvairiais atsiliepimais forume ir juos apibendrinus nusprendėme išbandyti programą “PC Mark”.

Nors “PC Mark” programa ir pakankamai galinga, tačiau ji apima ne visus kompiuterio parametrus, tad suplanavome ir kelis papildomus testus. Galiausiai reikėjo išsirinkti “bandomuosius triušius”. Kaip jau minėjome aukščiau, pagrindinis šių testų tikslas - patikrinti ar įmanoma iš jų rezultatų atskirti labai giminingus kompiuterių modelius. Tad ant darbo stalo atsirado du “Dell” nešiojami kompiuteriai - iš pirmo žvilgsnio broliukai dvyniai, tačiau turintys skirtingos šeimos procesorius ir skirtingus akumuliatorius. Permetus akimis parametrų lentelę iš karto iškilo klausimas ar mūsų sudaryta testų metodika leis šiuos modelius bent kaip atskirti vienas nuo kito.

Testavimo metu naudotų kompiuterių parametrų suvestinė: 

Kaip gi vyksta įprastinis kompiuterio testavimo procesas? Iš pradžių įjungiama pasirinkta tam skirta programa, pasirenkami norimi testų variantai, jei reikia, nustatomi atskiri jų parametrai. Tada inicijuojama testo ar kelių testų pradžia. Kartais pabaigos gali tekti laukti vieną, dvi ar net daugiau valandų, atsižvelgiant į tai, kokią metodiką arba kokius įrangos išbandymo algoritmus taiko konkretus programų paketas. Per šį laiką kompiuteriui tenka “atlaikyti” palyginti dideles apkrovas - procesoriai apkraunami 100%, vykdomi duomenų rašymo į ir skaitymo iš kietojo disko ciklai. Ribinės apkrovos taip pat išmėginamos su vaizdo posisteme, operatyviąją atmintimi ir kitais įrenginiais. Tuo metu, kai vykdomi kompiuteriniai testai, rekomenduojama kompiuteriu nevykdyti jokių kitų pašalinių programų, kadangi šios gali sumažinti galutinį rezultatą, t.y. dalis išteklių yra skiriama ne testui atlikti, o vartotojo užduotims vykdyti.

Kaip pateikiami testų rezultatai? Dažniausiai galutinis testo rezultatas yra tam tikras skaičius. Jei bandoma kuri nors kompiuterio posistemė, rezultatas gali būti išreiškiamas jai būdingais matavimo vienetais - pavyzdžiui, duomenų perdavimas - megabaitais per sekundę, procesoriaus temperatūra - laipsniais ir panašiai. Jei vykdomas bendras kompiuterio testavimas, pateikiamas santykinis galutinis rezultatas - trumpai tariant, kuo jis didesnis, tuo kompiuteris galingesnis.

Tad nesunku suprasti, kodėl kompiuterio testavimas yra pakankamai ilgas procesas. O jei dar norima pritaikyti kelis skirtingus testus, diena neužtrunka praeiti. Na, bet tai galima išbandyti ir patiems, o dabar grįžkime prie mūsų eksperimento ir gautų rezultatų.

Pirmiausia nusprendėme išsiaiškinti bene aktualiausią klausimą nešiojamų kompiuterių savininkams - kokį laiko tarpą aktyviam darbui gali garantuoti tyrinėtų “Dell” akumuliatoriai. Šio testo metu kompiuteris vykdo visų arba vidutinių kompiuterio resursų reikalaujančias užduotis ir matuojamas laikas, iki kol akumuliatorius išsikrauna iki 5-10% lygio. Ties tokiu lygmeniu automatiškai įsijungia energijos taupymo režimai ir testavimo duomenys išsikreipia.

Iš gamintojo pateiktų techninių parametrų galima tikėtis, jog Dell Inspiron N5010 / CPU P6100 akumuliatorius 7XFJJ07 turi turėti kiek didesnę talpą nei Dell Inspiron N5010 / CPU P6000. Apačioje esančioje iliustracijoje pateiktas tokio matavimo duomenis vaizduojantis grafikas (kompiuterio apkrova artima 100%). Tiesa, išsikrovimą per neapsižiūrėjimą pradėjome matuoti ne nuo 100% baterijos energijos lygio, o nuo maždaug 75%. Tačiau bendra tendencija yra akivaizdi, nors kiek ir netikėta - Dell Inspiron N5010 / CPU P6100 su akumuliatoriumi 7XFJJ07 išsikrauna greičiau nei Dell Inspiron N5010 / CPU P6000. Taigi, puikiai galima įsitikinti, jog formaliai didesnė talpa dar negarantuoja ilgesnio darbo su sistema. Grafike pasitaikantys baterijos talpos “šuoliai” veikiausiai susiję su matavimo paklaidomis, tad didelės reikšmės jie tikrai neturi.

Procesoriaus temperatūra taip pat yra pakankamai svarbus parametras. Netgi kompiuteriui veikiant “ramybės” būsenoje, mikroprocesoriaus temperatūra svyruoja apie 40 laipsnių pagal Celsijaus skalę. Atliekant kompiuterio našumo testus, ši temperatūra neabejotinai svyruoja, tad pagal jos matavimo rezultatus galima nuspręsti, ar procesorius neperkaista. Grafiškai pavaizdavus išmatuotą procesoriaus (vieno jo branduolio) temperatūros kitimą, mūsų testų atveju jis atrodė taip:

Kadangi abiejų kompiuterių procesorių temperatūrų kreivės pobūdis iš esmės niekuo nesiskyrė, čia pateikiame tik vieną grafiką. Kaip matosi iš grafiko, procesoriaus temperatūra svyruoja intervale nuo maždaug 36 laipsnių iki 62 laipsnių. Remiantis tipinėmis gamintojų rekomendacijomis, normali darbinė temperatūra neturėtų viršyti 70 laipsnių pagal Celsijų. Iš gautų rezultatų matome, jog mikroprocesorius dirba normalios temperatūros zonoje.

Galiausiai paleidome pasirinktą “PC Mark” programą, kuri išsamius atskirų kompiuterio posistemių našumo testų rezultatus pateikia atskirame faile. Žemiau esančioje lentelėje pateikti pagrindinių kategorijų rezultatai, įvertinti santykiniais taškais. Testavimo metu nustatyti parametrai: ekrano skiriamoji geba: 1024x768, ‘Antialiasing” režimas išjungtas. Rezultatuose taškų skaičius tiesiogiai susijęs su kompiuterio našumu, tačiau konkrečiai pasakyti, kiek kurios posistemės našumas turi įtakos bendram įvertinimui, gali tikriausiai tik programos kūrėjai.

“PCMark” testavimo rezultatų suvestinė

Kokias išvadas galima padaryti, remiantis šiais rezultatais? Paprasčiausias atsakymas būtų toks - kuo didesnis įvertis (šiuo atveju “PCMark” skaičius), tuo kompiuteris pajėgesnis. Nors kompiuteriai buvo labai giminingi - esminiai šių dviejų testuotų kompiuterių skirtumai susiveda į skirtingus procesorius ir skirtingus akumuliatorius, bet net ir to pakako, kad bendras šių sistemų našumas skirtųsi apytiksliai 8 %. Jei reiktų išskirti laimėtoją, juo tapo DELL N5010 / CPU P6100 - pagal technines gamintojo charakteristikas taip ir turėjo būti. Tiesa, jo autonominio darbo trukmė mažesnė, bet galbūt tai susiję su kiek didesniais skaičiavimo pajėgumais.

Taigi, suminiai “PCMark” rezultatai padeda atskirti net ir labai panašius kompiuterių modelius. Kiek šie skirtumai jausis realiai dirbant su kompiuteriu - atsakyti sudėtinga. Tačiau jeigu yra galimybė tokį testą atlikti su tuo kompiuteriu, kuriuo dabar naudojatės ir esate prie jo pripratę bei žinote jo stipriąsias ir silpnąsias puses, tai pagal jo “PCMarks” įverčius galima orientuotis, ko galima tikėtis iš kitų kompiuterių, kurių testų rezultatai taip pat žinomi.

Tiems, kas yra linkę gilintis į technines smulkmenas, “PC Mark” pateikia detalias kai kurių našumą apibūdinančių parametrų vertes, pavyzdžiui, duomenų įrašymo į ir skaitymo iš kietojo disko spartą (megabaitais per sekundę), operatyviosios atminties pralaidumą (megabaitais per sekundę) ir panašiai. Tačiau šios informacijos mes jau neanalizavome ir į straipsnį nekėlėme - pateikiamų duomenų kiek daugokai.

O kaip tokių testų atveju atrodo skirtingų gamintojų kompiuteriai - parašysime sekančiame straipsnyje.

Komentarai (2)