„Asus ROG Strix X399-E Gaming“ pagrindinė plokštė ir „Corsair Vengeance RGB“ RAM: kiek svarbi spartesnė atmintis „Threadripper“ sistemai? ()
Daug kalbėta apie operatyvios atminties dažnio įtaką pirmiesiems „Ryzen“ procesoriams. Testų su naujais „Ryzen“ 2xxx serijos procesoriais dar labai nedaug. Galbūt nemažai kas mano , kad nėra ko ir testuoti, tačiau tik gavę tokią progą ja pasinaudosime, bet kol kas grįžkime prie „Threadripper“. Dabartiniai TR procesoriai rinkoje užsibus ilgiau – atnaujinimas esti plačiame lange, apimančiame visą antrąją metų pusę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol apžvalga apie DRAM įtaką atnaujintiems „Ryzen“ procesoriams tėra tik planuose, galime užmesti akį, kaip į pakitusį dažnį reaguoja „Threadripper 1920X“ , visai neseniai multithreading‘e stojęs į kovą su i9-7900X. Tada 1920X ir „ASRock X399 Taichi“ pagrindinės plokštės duetas kuo puikiausiai susidraugavo su 2800 MHz dirbančiu „A-DATA XPG Z1“ rinkiniu, kas visiškai nenustebino. Vidiniai FBGA lustai ne „Samsung“ B-die, tačiau ir taktinis dažnis ne aukštas. Šiandien pabandysime spartesnį „Corsair“ operatyvios atminties rinkinį su tuo pačiu procesoriumi, tik kita X399 pagrindine plokšte. Tai ypatingas keturių modulių komplektas net keliomis prasmėmis.
Pirma, mes mylime beveik viską, kas balta. Antra, tai nebe „Vengeance LED“, o „Vengeance RGB“ serijai priklausantis produktas. Galiausiai trečia, jau buvome prasitarę, kad žemiau pozicionuojami kitti du „Asus“ X399 modeliai yra išlaikę įspūdingojo flagmano „ROG Zenith Extreme“ pagrindą. Knieti ne tik pamatyti, bet ir sužinoti, kokią RGB pašvietimo valdymo implementaciją siūlo „Corsair“, ar 3200 MHz moduliai, pakeitę 2800 MHz, leis pralenkti i9-7900X tuose testuose, kuriuose buvo nusileista, ir ar išties mes galime gauti viską, kas svarbiausia, pasirinkę vienu laipteliu žemiau esančią „ROG Strix Z399-E Gaming“, tuo pačiu sutaupant visai nemenką sumelę.
Žvilgsnis į „Corsair Vengeance RGB“ modulius, jų specifikacijas
Antrą kartą iš eilės gauname neįprastai didelę (kaip operatyviajai atminčiai) dėžutę, tačiau šįkart tokiam jos dydžiui yra svari priežastis. Joje supakuoti keturi DDR4 moduliai. Praėjusį kartą susidūrę su „Kingston“ atmintimi panašių gabaritų įpakavime radome tik du „HyperX Predator“ modulius. Keturi moduliai sufleruoja, kad rinkinys, kurio bendra talpa 32 GB, yra nutaikytas sistemas, turinčias procesorius su keturių kanalų valdikliais, pavyzdžiui, naujausius AMD „Threadripper“ ar „Intel Skylake-X“. Dėžutė akims nėra nuobodi - ji spalvinga, kaip ir priklauso RGB pašvietimą palaikančiai geležiai. Pagrindiniame fone atsidūrė baltas „Vengeance RGB“ modulis, skleidžiantis identišką spalvą, tačiau „Corsair“ greitai suskumba parodyti, kad pašvietimas gali kisti į žalią, geltoną, mėlyną... Kitoje pusėje gamintojas keliais sakiniais apibūdina savo produktą, akcentuodamas dėka RGB pritrenkiančią išvaizdą, spartinimo galimybes ir patikimumą. „Corsair Link“ logotipas parodo, kad būtent ši programinė įranga yra tai, ko reikia valdyti RGB.
Moduliai poromis paskirstyti po permatomus plastikinius dėklus. Jokių priedų „Corsair“ neduoda - tai liūdina norėjusius firminio kompanijos ar produkto lipduko.
„Vengeance RGB“ serijos DDR4 modulių dažnis prasideda nuo 2666 MHz ir kyla iki pat 4266 MHz. Tikrai didelis dažnių tarpas norint sumedžioti potencialų pirkėją. Komplektų talpa apima 16 GB - 128 GB diapazoną. 16 GB komplektai sudaryti vien iš 2x 8 GB modulių, kai milžiniškos 128 GB talpos rinkiniui priklauso aštuoni moduliai po 16 GB. Palyginus su visa „Corsair“ pasiūla, mūsų 32 GB/3200 MHz komplektas neatrodo toks jau ir įspūdingas.
Juodos spalvos montažinė plokštė apvilkta aliumininiais radiatoriais, kurių dizainas identiškas „Vengeance LED“ moduliams. Apatinė radiatoriaus glotni, be paviršiaus didinimo požymių. Aušinimo efektyvumas didinamas dantyta viršutine dalimi. Pats metodas nėra pats našiausias, nes radiatorius nemonolitinis. Į atskirai uždedamą viršutinę dalį šiluma negali būti perduodama maksimaliai efektyviai. Tačiau dėl to baimintis nereikia. 3200 MHz @1.35 V dirbantiems moduliams ypatingo aušinimo tikrai nereikia. Nėra prasmės ginčytis, kad ši radiatoriaus dalis daugiau atlieka estetinę funkciją. RGB pašvietimas sklis ne tik pro dantukus, bet ir pro tris papildomus plyšius, kurie atsiranda sandūroje tarp viršutinės ir apatinės dalių. Dantukų zonoje palikta ne tik šoninė, bet ir viršutinė modulio dalys.
Ant vienos radiatoriaus pusės - „Vengeance RGB“ lipdukas, ant kitos - specifikacijų lipdukas, nurodantis kokios talpos komplektui modulis priklauso, taip pat dažnį, vėlinimo laikus, darbinę įtampą ir modulių versiją. Entuziastams arba naudojantiems „Ryzen“/„Threadripper“ procesorius versija ne mažiau svarbi nei pagrindiniai parametrai. Priminsime, kad pagal versiją gali būti nustatyti, kurio gamintojo FBGA lustai yra sumontuoti. Žymėjimas 3.xx būdingas „Hynix“, 4.xx - „Samsung“ ir jų rinktiniams B-die lustams, o 5.xx - „Micron“ produkcijai. Palaukime patvirtinimo iš „Thaiphoon Burner“ įrankio, jog pas mus tikrai papuolė B-die.
„Vengeance RGB“ modulio aukštis siekia 49 mm. Kartu su Vengeance LED, tai patys aukščiausi mūsų bandyti moduliai. Palyginimui, G.SKILL „Trident Z“ - 44 mm, „Kingston HyperX Predator“ - 42 mm. Nuėmus viršutinę radiatoriaus dalį aukštis sumažės vos 1 mm - vargu ar tai padės moduliams išvengti konflikto su CPU aušintuvu. „Corsair“ panaudoti radiatoriai plonesni už kitų gamintojų pasirinkimus, todėl „Vengeance RGB“ moduliai yra lengvesni tiek už „Trident Z“, tiek „HyperX Predator“ nepaisant didžiausio jų aukščio. Vertinant įspūdį/kokybę išskirtinai pagal svorį, kuris dažniausiai būna būtent tas parametras, „Vengeance RGB“ atsidurtų žingsneliu atgal.
IC mikroschemos išdėstytos ant vienos PCB pusės - tai single sided moduliai. Kiekvienas modulis turi po 8-is FBGA lustus, kurių kiekvieno talpa siekia 1024 MB. Radiatorius, panašu, didžiąja dalimi laiko adhezyvas, nes akivaizdžių mechaninių užraktų neaptikome nei iš vienos pusės.
XMP profilyje užprogramuoti 16 (CL) – 18 (tRCD) – 18 (tRP) – 36 (tRAS) vėlinimo ciklai. „Thaiphoon Burner“ įrankis patvirtina, kad FBGA lustai B-die ir jiems būdinga single rank organizacija, kas reiškia, kad šie moduliai būtų šiek tiek lėtesni už identiškų specifikacijų dual rank, tačiau mažiau apkraunantys atminties valdiklį. Tai gali suvaidinti kritinę reikšmę siekiant maksimalaus DRAM dažnio ar išspręsti suderinamumo problemą turintiems kaprizingą AM4 pagrindinę plokštę.
„Asus ROG Strix X399-E Gaming“ specifikacijos
Žvilgsnis į „ROG Strix X399-E Gaming“
Ant masyvios dėžės - dvigubas ROG skiriamasis ženklas, pagrindinės plokštės detalizavimas ir „Asus“ pristatomos išskirtinės savybės, kaip vidinis USB 3.1 Gen 2 lizdas, aušinimas M.2 lizdas, adresatinė RGB galvutė ir, žinoma, „AURA Sync“. Reikia sutikti, kad šios išskirtinės savybės yra paprastesnės už tas, kurias matėme ant „ROG Zenith Extreme“ dėžės.
„ROG Strix X399-E Gaming“ komplektacija tikrai turtinga, nors šio to ir pasigedome prisiminę „ROG Zenith Extreme“. Tarp įdomesnių aksesuarų yra RGB prailgintojai, išorinis termo zondas. „Asus“ taip pat duoda WiFi anteną, HB SLI tiltą, pluoštą zip-ties surišėjų, firminių lipdukų, kurių dalis gali būti panaudota sužymėti pridėtus SATA kabelius. Ko greitai pasigendame, tai 3-way ir 4-way SLI tiltai, pridėtinės 10G tinklo, M.2, ventiliatorių prijungimo plokštės bei VGA prilaikomasis kronšteinas. Programinę įrangą gamintojas sudėjo nebe į mažytį USB atmintinuką, o DVD laikmeną.
Akis neapgauna. Kaip ir „ROG Zenith Extreme“, taip ir „ROG Strix X399-E Gaming“ yra E-ATX (30,5 x 27,7 cm) formato. Palikus priedus, kurių „Strix“ negavo, teoriškai ši pagrindinė plokštė gali turėti viską, ką turėjo „Asus“ flagmanas. Pats „Strix“ dizainas turi nemažai bendro su „Zenith Extreme“. Beveik identiškos formos pagrindinis VRM radiatorius, I/O dangtelis, kuriame matomos perforacijos gali reikšti, kad ir čia „Asus“ sumontavo mažytį ventiliatorių efektyvesniam VRM grandinės aušinimui, panašus, kiek kitokios formos, bet vis dar didelis, X399 mikroschemų rinkinį aušinantis radiatorius ir juodos spalvos montažinė plokštė, kurią „Asus“ „Strix“ atveju nusprendė šiek tiek tekstūrizuoti baltu raštu. Bendras vaizdas tikrai panašus, tačiau esti ir skirtumų. Pirmiausiai krinta į akį tai, kad Asus iš I/O gaubto išėmė LiveDash ekranėlį bei panaikino DIMM M.2 lizdą, į kurį statoma speciali pridėtinė ROG plokštė, turinti du M.2 (32 Gb/s) lizdus. Tarp priedų neradus minėtos add on plokštės tikėtis, kad „Strix“ tebeturės išskirtinį lizdą nebuvo galima. Du 8-pin EPS12V maitinimo lizdai pakeisti į 8-pin + 4-pin konfigūraciją, matome gerokai mažesnį in board mygtukų skaičių bei kitaip išdėstytus PCIe lizdus. Kitų skirtumų reikia ieškoti detaliau.
Nugarinė PCB dalis turi dar daugiau baltos spalvos akcento. Ji nebesutvirtinta, tačiau papildoma plokštelė nuo VRM zonos nenuimta. Pirmasis pokytis netgi turi sveikintiną pusę - bus išvengta konfliktų su korpuso permetimo angas dengiančiomis gumomis.
„Asus“ pašalino daugiafunkcinį WB_SENSOR lizdą, kuris buvo integruotas po VRM radiatorius jungiančiu termo vamzdeliu. Dabar čia tuščia. Pastarasis mokėjo fiksuoti skysčio temperatūrą bei jo tėkmės greitį. Kaip minėjome, vienas 8-pin EPS12V buvo pakeistas į 4-pin. Tai yra daugiau nei pakankamai „Threadripper“ poreikiams, o 2x 8-pin konfigūracija yra laikoma visišku overkill'u. Kairiau matome baltos spalvos 5050 RGB (12 V, 3 A) galvutę, dešiniau - CPU_FAN ir CPU_OPT lizdus ventiliatoriams bei diagnostinius LED indikatorius DRAM, VGA, CPU ir BOOT įrenginiams.
Abipus TR4 lizdo, kuris šįkart pagamintas ne „Foxconn“, o kompanijos „LOTES“, išdėstyti aštuoni DIMM lizdai. Kaip įprasta „Asus“ pagrindinėms plokštėms, jiems būdingi atlenkiami užraktai tik iš vienos pusės. Bendra maksimali operatyvios atminties talpa gali siekti 128 GB. Pagrindinė plokštė palaiko tiek non-ECC, tiek ECC klaidų taisymą turinčią Un-buffered DDR4 atmintį. Maksimalus dažnis - 3600 MHz.
Po ATX24V lizdu pastatytas pirmasis vertikalus M.2 lizdas (32 Gb/s). Į jam skirtą kronšteiną galima montuoti 2242, 2260, 2280 arba 22110 formato kaupiklį, kurį įtvirtina specialus spaustukas. Tinka tiek SATA, tiek PCIe magistralę turintis SSD. Vietoje H_AMP (3 A) lizdo turime įprastą CHA_FAN1 (1 A) lizdą ir vidinį USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s), kuris susietas su X399 mikroschemų rinkiniu.
90° kampu pakreiptų lizdų grupę sudaro šeši SATA III (6 Gb/s), PCIe 3.0 x4 magistralę palaikantis U.2 (32 Gb/s) ir USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s). Visus SATA lizdus galima panaudoti RAID 0, 1 arba 10 masyvų sukūrimui. U.2 lizdas duomenų dalinimosi klausimu yra nepriklausomas, deja, jo panaudojimo klausimas lieka sudėtingas, nes tokią sąsają naudojančių NVMe kaupiklių rinkoje beveik nėra.
„Asus ROG Strix X399-E Gaming“ siūlo keturis mechaninius PCIe 3.0 x16 lizdus, iš kurių trys sustiprinti ir vadinami SafeSlot lizdais, bei po vieną PCIe 2.0 x4 ir PCIe 2.0 x1 lizdus. Pagrindinis PCIe x16 lizdas stovi toliau nuo TR4 lizdo (lyginant su „ROG Zenith Extreme“), o tai garantuoja geresnį suderinamumą su oriniais aušintuvais. Būtent pirmasis ir trečiasis lizdai gali veikti pilnu x16 pralaidumu. Jie yra pirminis pasirinkimas 2-way SLI/„CrossFire“ konfigūracijoms sukuriant tinkamą tarpą net panaudojus gremėzdiškausias vaizdo plokštes. Žemiausiai esančio PCIe x16 bei nesustiprinto PCIe x16 lizdų realus pralaidumas ribojamas iki x8. Pralaidumo atžvilgiu „ROG Strix“ palaiko 4-way SLI/„CrossFire“, tačiau mechaniškai ne. Antrasis ir trečiasis PCIe x16 lizdai yra per arti vienas kito, kad juose sutilptų šių dienų standartai - dviejų aukštų vaizdo plokštės. Dėl šios priežasties „Asus“ oficialiai davė šiai X399 pagrindinei plokštei tik „tik“ 3-way SLI/„CrossFire“ palaikymą.
X399 mikroschemų rinkinį dengia masyvus, ROG ženklą turintis, radiatorius, kurio paviršius, keičiant pagrindinės plokštės poziciją, keičia efektus. Kažką panašaus buvome matę ant „Gigabyte Aorus X299 Gaming 3“ pagrindinės plokštės. Žemiau radiatoriaus paruošti du 3D Mount tvirtinimo taškai, kuriuos „Asus“ modeliuose matėme senokai.
3D Mount tvirtinimai buvo įrengti su mintimi pagerinti radiatoriaus aušinimą, kadangi jis aušina ne tik mikroschemų rinkinį, bet ir M.2 kaupiklį. Pats aušinimo principas panašus į panaudotą „ROG Zenith Extreme“ pagrindinėje plokštėje, kuomet dangtelis per pastorinimą „sugeria“ SSD šilumą, o likusi dalis, daugiausiai kraštai, surenka šilumą iš atskiro X399 radiatoriaus. Po aliumininiu dangteliu galima guldyti iki 80 mm ilgio SSD, naudojantį arba SATA, arba PCIe magistralę. Kaip ir vertikalus M.2 lizdas, taip ir šis duomenų srautu su kitais mazgais nesidalina.
Keliaujant iš apačioje iš kairės į dešinę randame Debug ekranėlį, mažytį įjungimo mygtuką, adresatinę (5 V, 3 A) ir 4-pin (12 V, 2 A) RGB galvutes, CHA_FAN2/3 lizdus, EXT_FAN lizdą (jeigu būtų atskirai įsigyta pridėtinė FAN_EXTENSION ventiliatorių prijungimo plokštė), porą USB 2.0 lizdų, antrąją USB 3.1 Gen 1 galvutę W_PUMP, M.2_FAN lizdus bei T_SENSOR, prie kurio jungiamas komplektacijoje rastas termo diodas. „ROG Strix“ nebeturi informaciją apie skysčio temperatūrą/tėkmę perduodančius lizdus, taip pat prarado pagalbinius spartinimo mygtukus, bet paprastas vartotojas šalia įjungimo mygtuko turbūt labiausiai pasigedo trūkstamo perkrovimo mygtuko.
Po EMI dangteliu slepiasi „Realtek ALC1120A“ garso kodekas. Automatiškai tai lemia, kad, skirtingai nei „ROG Zenith Extreme“ modelyje, papildomas, trečios šalies, DAC'as naudojamas nėra. Kitoks ir operacinis stiprintuvas. Čia panaudotas jau ne kartą sutiktas R4580I iš „Texas Instruments“, kurio pakanka pamaitinti 600 omų ausines. Garso posistemės zona izoliuota nuo likusios PCB dalies, o kondensatoriais standartiškai pasirinkta „Nichicon“ „FineGold“ serija. Programinis paketas sudarytas iš Sonic Radar/Studio III.
„ROG Strix“ neturi solidžios I/O panelės, todėl darbo montuojant motininę plokštę čiut daugiau. Naudojimui paruošti 8x USB 3.1 Gen 1 lizdai, A+C tipo USB 3.1 Gen 2 lizdai, kurie susieti su papildomu „ASMedia“ valdikliu, taip pat integruotas BIOS Flashback mygtukas, leidžiantis be CPU ir DRAM iš USB atmintinuko atnaujinti BIOS. Vienas LAN portas „surištas“ su gigabitiniu „Intel I211-AT“ lustu. Tarp Flashback mygtuko ir USB 3.1 Gen 1 lizdų įrengtas 2R2T (dvijuostis) WiFi 802.11 a/b/g/n/ac modulis, kartu palaikantis Bluetooth 4.2 versiją. 7.1 kanalų garsui išvesti skirti penki audio portai arba skaitmeninis S/PDIF lizdas.
VRM grandinė neprastesnė už tą, kurią turi „ROG Zenith Extreme“?
Pagrindinio radiatoriaus forma labai artima matytam ant „ROG Zenith Extreme“ pagrindinės plokštės. Jo aukštis ~3,5 cm, todėl didelio pavojaus dėl netelpančio CPU aušintuvo nėra. Iš architekūrinės pusės radiatorius labiau orientuotas į estetinę išvaizdą nei į efektyvumą, tačiau bendras VRM grandinės aušinimo efektyvumas yra labai didelis. Tam yra priežastis. Nuėmę plastmasinį dangtelį nuo antrojo radiatoriaus, kuris prijungtas termo vamzdeliu, įsitikiname, kad išlaikytas, kaip mes vadiname, teisingo dizaino radiatorius. Jis sudarytas iš smulkių aliuminio plokštelių, taip leidžiant pasiekti itin didelį paviršiaus plotą.
Maža to, „Asus“ paliko ir papildomą 40 mm skermens ventiliatorių, kuris gamykliškai UEFI BIOS'e sukonfigūruotas taip, kad įsijungia tik tada, kai VRM grandinės temperatūra perkopia 70 °C. Po radiatoriumi matome galinius USB 3.1 Gen 2 lizdus valdantį „ASMedia“ valdiklį, DRAM grandinei priklausančius komponentus, tačiau virš PCB pakeltas radiatorius nieko daugiau kaip vien CPU grandinės MOSFET tranzistorių neaušina.
Aštuonfazės VRM grandinės komponentai beveik nepasikeitę. PWM valdiklis pilnai skaitmeninis „International Rectifier IR35201“, kurį „Asus“ pervadino į ASP1405I. Fazei priskirta po vieną to pačio gamintojo IR3555M galios bloką. Kiekvieno stipris siekia 60 A - tai atitinka aukščiausią rinkos standartą. SOC grandinės mazgą sudaro antrasis ASP1405I PWM valdiklis ir trys „Texas Instruments NexFET CSD97374Q4M“ (25 A) tranzistoriai, kurie buvo rasti ir ant „ROG Zenith Extreme“ pagrindinės plokštės. Galios blokams talkina 60 A MicroFine Alloy induktoriai, tačiau filtravimas atliekamas nebe 10K reitingo kondensatorių, o tik 5K, kurie greičiausiai bus pagaminti Taivano kompanijos „Apaq“. Mažesnės ištvermės (5000 darbinių valandų esant 105 °C karščiui) polimeriniai kondensatoriai yra vienintelis mūsų pastebėtas skirtumas lyginant su „ROG Zenith Extreme“ VRM grandine. Tiesa, POSCAP kondensatoriai liko nepakitę - 12x 470 uF.
Mums reikalingą ~1,28 - 1,285 V įtampą su „ROG Strix X399-E Gaming“ gavome BIOS'e nustatę 1,2875 V įtampą ir pirmo lygio LLC. Kaip ir „ROG Zenith Extreme“, ši pagrindinė plokštė leidžia keisti CPU vCore įtampą 0,00625 V žingsneliais, kartu duoda pasirinkti iš aštuonių lygių LLC. Po pusės valandos trukmės „Prime95“ apkrovos VRM temperatūra pasiekė 68 °C. Nepaisant aukštesnės aplinkos temperatūros, 70 °C perkopta nebuvo, o tai reiškia, kad VRM grandinė buvo aušinama vien pasyviu būdu, be 40 mm skermens ventiliatoriaus pagalbos. Suskaičiavus delta temperatūrą, „ROG Strix X399-E Gaming“ tenka 46 °C, o „ROG Zenith Extreme“ 47 °C. Skirtumas, kurį galima laikyti paklaida, partvirtina, kad ant abiejų „Asus“ modelių sumontuotas iš esmės identiškas aušinimas. „ASRock X399 Taichi“ delta temperatūra liko didžiausia - 57 °C. Būtina pridurti, kad naudodami „ROG Strix X399-E Gaming“ ir „ARCTIC Freezer 33 TR“ orinį aušintuvą (push pull ventiliatorių konfigūracija) nesusidūrėme su jokiomos CPU aušinimo anomalijomis. Maksimali spartinto TR 1920X temperatūra siekė 81 °C, kai su šaltesnėje aplinkoje (-5 °C) veikusia „Taichi“ tas pats procesorius kaito iki 83,5 °C.
Iš tinklo (W) | VRM temperatūra (po 30 min) | |
Asus ROG Zenith Extreme (1,2875 V + LVL4=1,286 V) | ~330 | 64 °C (ambient 17 °C) |
ASRock X399 Taichi (1,2875 V + LVL3=1,280 V) | ~340 | 74 °C (ambient 17 °C) |
Asus ROG Strix X399-E Gaming (1,2875 V + LVL1=1,278 V) | ~330 | 68 °C (ambient 22 °C) |
Garso posistemės testavimo rezultatai
„Asus ROG Strix X399-E Gaming“ integruota garso posistemė parodė labai aukštus rezultatus RMAA teste, pagal pagrindinius rezultatus tik nežymiai nusileidžiant flagmanui „Zenith“. Triukšmo lygis buvo prastesnis tik -0,5 dBA, dinaminis diapazonas mažesnis 0,2 dBA, o harmoninio iškraipymo reikšmė netgi čiut (per 0,0001 %) geresnė. Kiek kitos modifikacijos „Realtek ALC1120“ kodeką naudojanti „ASRock X399 Taichi“ liko gerokai už nugaros, pavyzdžiui, dinaminis diapazonas siekė tik 106,4 dBA, kai „ROG Strix“ įpusėjo kelią link 112 dBA.
24-bit/192 kHz (Windows 10) |
Asus ROG Zenith Extreme (Realtek ALC1220) |
ASRock X399 Taichi (Realtek ALC1220) |
Asus ROG Strix X399-E Gaming (Realtek ALC1220A) |
Triukšmo lygis (dBA) (didesnė neigiama vertė -> geriau) |
-109,2 | -105,5 | -108,7 |
Dinaminis diapazonas (dBA) (daugiau -> geriau) |
111,7 | 106,4 | 111,5 |
Harmoninis iškraipymas (%) (mažiau -> geriau) |
0,0022 | 0,0034 | 0,0021 |
Visų rezultatų santrauka atrodo ne prasčiau nei flagmano „Zenith“: septyni excellent įvertinimai ir vos vienas good vertės. „Taichi“ turėjo šešis excellent ir po vieną good su very good. „ROG Strix“ užsidirbo papildomą aukščiausios vertės įvertinimą geriau pažabojant harmoninius iškraipymus, kas atsispindėjo tarpiniuose rezultatuose.
M.2 radiatoriaus efektyvumas
M.2 radiatoriaus efektyvumas geriausiai išryškėja sudėtingomis sąlygomis, kuomet „Toshiba RD400“ NVMe kaupiklis turi darbo. Kaupikliui budint radiatorius sumažino jo temperatūrą 11 °C. Iš eilės rašant porą sunkiasvorių žaidimų SSD temperatūra buvo sumažinta net 23 °C, kas prilygsta sumažinimui beveik trečdaliu. Be radiatoriaus SSD buvo atsidūręs gana netoli kritinės ribos - pasiekus 80 °C RD400 pradeda automatiškai mažinti spartą apsaugant save nuo dar didesnio kaitimo. 52 °C yra labai žema temperatūra. Suskaičiavus delta temperatūras, kadangi „ROG Strix X399-E Gaming“ nei visos kitos pagrindinės plokštės vėl dirba šiltesnėje aplinkoje (22 °C vietoje 17 °C), gautume žemiausią LOAD temperatūrą, atitinkančią ~47 °C.
NVMe temperatūros | |||
Idle (po 15 min) | Load | ||
ROG Strix X399-E Gaming | su M.2 radiatoriumi | 47 °C | 52 °C |
be M.2 radiatoriaus | 58 °C | 75 °C | |
ROG Zenith Extreme | su M.2 radiatoriumi | 42 °C | 50 °C |
be M.2 radiatoriaus | 54 °C | 74 °C | |
ROG STRIX X370-I Gaming | su M.2 radiatoriumi | 42 °C | 49 °C |
be M.2 radiatoriaus | 53 °C | 73 °C | |
ROG STRIX Z370-I Gaming | su M.2 radiatoriumi | 50 °C | 63 °C |
be M.2 radiatoriaus | 59 °C | 80 °C (perkaito) |
<- w/o M.2 Heatsink (IDLE) w M.2 Heatsink ->
<- w/o M.2 Heatsink (LOAD) w M.2 Heatsink ->
Su kuo valgomas DRAM modulių RGB pašvietimas? (fotogalerija)
Ant „Vengeance RGB“ pakuotės buvęs „Corsair Link“ lipdukas - ne šiaip sau. Norėjome būti protingesni ir pirmiausiai įsirašėme naujai iškeptą iCUE programinę įrangą, tikėdamiesi, kad su ja pavyks keisti RGB efektus. Įrankis kuo puikiausiai surado modulius, netgi rodo kiekvieno modulio darbinę temperatūrą, ko nedarys „Corsair Link“, tačiau į jokias komandas nereagavo - RGB efektai toliau kito Rainbow režimu. Visažinis „Google“ papasakojo, kad iCUE kol kas nemoka valdyti „Vengeance RGB“ modulių. Vienintelė galimybė - minėtas „Corsair Link“. Parsisiunčiame naujausią (4.9.7.35) versiją, kuri taip pat suranda „Corsair“ modulius, tačiau ir vėl jų RGB efektai į daromus pakitimus nereaguoja. Ieškome problemos. „Corsair“ nurodo, kad BIOS'e privalo būti aktyvuotas DRAM SPD Write nustatymas. Pasirodo, kad tokio „ROG Strix X399-E Gaming“ neturi. Aklavietė.
Internete randame informacijos, kad tarp „AURA Sync“ ir „Corsair Link“ galimos peštynės, kuomet pirmasis įrankis blokuoja antrojo veikimą. Siūloma išeitis paprasta - „AURA Sync“ ištrynimas. Visgi to neprireikia. Paprasčiau atkabinome DRAM piktogramą iš sinchronizuojamų įrenginių eilės ir „Corsair Link“ netrukus leidžia operatyviai keisti DRAM modulių RGB efektus. Tiesa, prie „AURA Sync“ pririšti „Vengeance RGB“ moduliai nėra sinchronizuojami išvien su „Asus“ pagrindine/vaizdo plokštėmis. Užstačius Rainbow efektą - spalvos nesutampa. Parinkti vienodą statinę spalvą viskam įmanoma, tačiau tada „Vengenace RGB“ moduliai ima pakaitomis mirkčioti.
Norint suvienodinti „Asus“ pagrindinės/vaizdo plokščių ir „Corsair Vengeance RGB“ spalvas bei efektus, iš esmės reikia naudotis abejais programiniais įrankiais. „Corsair Link“ siūlo spalvų paletę ir keturis efektus (static, color pulse, color shift ir rainbow). Tiek į „Corsair Link“, tiek į „AURA Sync“ leidžiama įrašyti skaitines RGB reikšmes - tai padės norintiems nesiskiriančių komponentų spalvų. „Corsair“ įrankis taip pat leidžia kontroliuoti efektus/pašvietimą kiekvienam moduliui individualiai arba sudaryti grupes. Apačioje kaip tik turime fotografiją, kurioje pora modulių šviečia raudonai, kita pora - baltai.
Testavimas
Kaip visuomet naudojami baziniai UEFI BIOS nustatymai (papildomai aktyvuojamas tik DRAM XMP profilis), o kiekvienas atskiras testas kartojamas tris kartus ir po to išvedamas bendras vidurkis.
-
-
- Procesorius: AMD Threadripper 1920X (XFR on, SMT on)
- RAM atmintis: A-DATA XPG Z1 DDR4 4x 4 GB 2800 MHz CL17 / Corsair Vengeance RGB DDR4 4x 8 GB 3200 MHz CL16
- Vaizdo plokštė: MSI GTX 750 Ti Gaming OC
- SSD kaupiklis: OCZ Vector 150 240 GB
- Maitinimo šaltinis: Seasonic SS-460FL2
- Monitorius: Dell U2311H
- Operacinė sistema: Windows 7 x64 (SP1)
-
Testavimo rezultatai
Išvados
Iš eilės antrasis testas tikrinant, kokią įtaką spartai gali padaryti operatyvioji atmintis. Keturių modulių „Corsair Vengeance RGB“ rinkinį galėjome išardyti, tačiau to neprireikė, nes po ranka tebeturėjome „Threadripper 1920X“ procesorių. Teoriškai spartesni DDR4 moduliai „Zen“ architektūros procesoriui(-iams) turėtų patikti, o kaip yra iš tikrųjų? Dar neapibendrinus rezultatų pasakysime, kad „Asus ROG Strix X399-E Gaming" pagrindinei plokštei „Corsair“ operatyvioji atmintis patiko - neiškilo jokių nesuderinamumo problemų ir naujas rinkinys galėjo dirbti pilna sparta, t.y. 3200 MHz. Paprastai „Asus“ D.C.O.P. kiek netiksliai pagal nustato vėlinimo laikus, tačiau šįkart buvo kitaip - jie sutapo su XMP profiliu. Dalis nuopelnų tenka ir patiems moduliams, kadangi mums pasisekė gauti turinčius „Samsung“ B-die lustus. Pakeitę „A-DATA XPG Z1“ modulius į „Corsair Vengeance RGB“ įgavome paspirties per visas tris įmanomas pakopas: talpa padvigubėjo (nuo 16 GB iki 32 GB), dažnis padidėjo nuo 2800 MHz iki 3200 MHz, o CL vėlinimo laikas sumažėjo per dvi pakopas. Nuo 18 taktų iki 16-os. Neturime abejonių, kad 16 GB visoms užduotims atlikti buvo daugiau nei pakankama, todėl spartos prieaugį formuoja tik pakitęs DRAM dažnis su vėlinimo laikais.
Kaip rodo rezultatai, gauti kiekvieną testą kartojant po tris kartus, įmanomi ir tokie sunkiai paaiškinami scenarijai, kad sistema su A-DATA moduliais buvo spartesnė. Bet tai daugiau išimtys, nes „Corsair“ nusileido tik trijuose testuose iš septyniolikos. Vienas buvo daugiagijinis (Sandra 2014 FPU) ir du vienagijiniai. „Wprime“ 32M su keturiomis gijomis 1920X Turbo dažnio požiūriu laikome arčiau 1 thread scenarijui. Tiesa, A-DATA modulių pranašumas buvo minimalus, du iš trijų kartų net nesiekiantis 1 %, o trečiu atveju įgytą 1,3 % pranašumą buvo galima prilyginti vos 0,12 sekundės greičiau pabaigtam tam pačiam „Wprime“ skaičiavimui.
Pliusinėse situacijose pliuso šiek tiek daugiau. „Sandra“ parodė, kad atminties pralaidumas išaugo 6,5 %, nuo 60,2 GB/s iki beveik 60,15 GB/s. Iš to daugiausiai naudos turėjo „Winrar“ (+6 %). Tiesa, šioje aplikacijoje silpnai atrodančio TR 1920X procesoriaus papildomi 740 Kb/s toli nepastūmėja - „Core i9-7900X“ lieka toli priekyje. Spartesnės operatyviosios atminties nauda taip pat pasireiškė „Corona“ teste, sumodeliuojant sceną 3 sekundėmis greičiau (92 sec -> 89 sec). Spartesnė operatyvioji atmintis leido TR 1920X viena sekunde pralenkti i9-7900X. Plius 2 % spartos prieaugis užfiksuotas „7-Zip“ ir „Gooseberry Blender“ testuose. Sistema sugeneravo beveik 1200 MIPS daugiau ir tai taip pat leido atsidurti prieky i9-7900X. „Gooseberry“ modeliavimas sutrumpėjo 32 sekundėmis, tačiau pajausti tą pusę minutės sudėtinga, kai visas apdorojimas užtrunka vos ne pusvalandį. Tą patį galima pasakyti apie „Hiper Pi“ 1M skaičiavimą, kuriame „Vengeance RGB“ buvo spartesni 4,6 %, tačiau pavertus į laiko vienetus skaičiavimas sutrumpėjo ne pilnai 0,75 sekundės. Taip būta situacijų, kuriose spartesnė atmintis įgaudavo vos šimtųjų pranašumą (x264 HD Encode - 0,05 %, Wprime 32M - 0,03 %), o single core „Cinebench“ teste nebuvo sugeneruotas nei vienas papildomas taškelis. Vidutinis pranašumas keturiolikoje multithreading testų pasiekė 1,9 %. Mažiau nei mes tikėjomės pridėdami 400 MHz ir sumažindami CL vėlinimo laikus per dvi pakopas. Nedidelio scalling'o tiksli priežastis neaiški, tačiau ji gali būti susijusi su modulių tipu. Tiek A-DATA, tiek Corsair moduliai yra single rank tipo, o „Zen“ architektūra labiau mėgsta dual rank modulius.
Corsair Vengeance RGB 4x 8 GB 3200CL16 prieš A-DATA XPG Z1 4x 4 GB 2800CL18 |
|
7-Zip | +2 % (+1190 MIPS) |
Cinebench | +0,25 % (+6 pts) |
x264 FHD | +0,5 % (+0,29 fps) |
Sandra 2014 FPU | -0,27 % (-1,26 GIPS) |
Sandra 2014 memory bandwidth | +6,5 % (+3,94 GB/s) |
TrueCrypt | +0,1 % (+1 MB/s) |
Corona Renderer | +3,3 % (-3 sec) |
POV-Ray (multi thread) | +0,4 % (-0,2 sec) |
Gooseberry Blender | +2 % (-32 sec) |
x264 HD Encode (1 run) | +1,6 % (+2,49 fps) |
x264 HD Encode (2 run) | +0,05 % (+0,03 fps) |
Winrar 5.50 | +6 % (+741 Kb/s) |
Wprime 32M (multi thread) | +0,03 % (-0,02 sec) |
Hiper Pi 1M (multi thread) | +4,6 % (-0,73 sec) |
Bendra suma (vidurkis) | +27,06 % (+1,9 %) |
Cinebench (single core) | 0 % |
POV-Ray (single thread) | +0,33 % (-2,2 sec) |
Hiper Pi 1M (single thread) | -0,2 % (+0,02 sec) |
Wprime 32M (4 threads) | -1,3 % (+0,12 sec) |
Bendra suma (vidurkis) | -1,17 % (-0,3 %) |
Dėl tokio tipo panaudotų FBGA lustų „Corsair“ nėra ko kaltinti, kaip ir nėra didelio pagrindo manyti, kad vienintelis realus konkurentas (kalbame apie 4x 8 GB 3200CL16 rinkinius su RGB pašvietimu ir atmetus faktą, kad vieninteliai „Corsair“ siūlo baltos spalvos modulius), „G.SKILL Trident Z RGB“, bus dual rank konfigūracijos. 8 GB talpos moduliai paprastai turi single rank B-die lustus. Taip pat nėra jokio garanto, kad G.SKILL turės „Samsung“ lustus. Tiesą pasakius, neįprasta matyti, kad 3200CL16 moduliuose būtų naudojami B-die, nes įprastai šie rinktiniai lustai sutinkami spartesniuose moduliuose, pavyzdžiui 3200CL14. Labai tikėtina, kad kitam loterijoje gali ir ne taip pasisekti. Neišbandžius nesame garantuoti, ar konkurentų RGB valdymas turi pranašumų prieš „Corsair“, tačiau norintiems RGB efektų iš „Vengeance RGB“ reikia būti kantriems. „Corsair Link“ programinė įranga, taip pat DRAM SPD Write nustatymo aktyvacija (galimai) BIOSe ir apsižiūrėjimas, ar DRAM kontrolės nėra perėmusi „AURA Sync“ yra būtini žingsniai link pilnavertės RGB kontrolės. Reikia pripažinti, kad aukšti radiatoriai (viso „Vengeance RGB“ modulio aukštis beveik 50 mm) 3200 MHz@ 1,35 V operatyviajai atminčiai nėra reikalingi, tačiau skirtingo aukščio radiatorių tos pačios serijos skirtingo taktinio dažnio moduliams niekas negamina ir dar ilgai negamins. Orinių aušintuvų savininkams tiesiog reikia atkreipti dėmesį, kad šie, kaip ir „Vengeance LED“, moduliai yra vieni aukščiausių rinkoje. Be to, padarius radiatorių žemesnį nukentėtų RGB, kuris mums patiko. Gal ne tiek jis, kiek pati visuma. Balti „Vengeance RGB“ radiatoriai, baltos spalvos RGB pašvietimas modulių centre atidengiant „Corsair“ logotipą, baltų akcentų turintis „ARCTIC Freezer 33 TR“ aušintuvas... Prie šio komplekto labiau būtų tikusi „Asus X399 Prime-A“ pagrindinė plokštė, tačiau pareguliavus „AURA Sync“ link baltos spalvos baltos spalvos fanai gautų įspūdingą finalinį vaizdą. Didelių DDR4 operatyvios atminties kainų laikais 32 GB „Vengeance RGB“ rinkinys kainuoja tiek pat daug kiek konkurentų produkcija - apie 450 - 470 eurų.
Baltiems „Corsair“ moduliams - baltas RGB
Pakalbėkime apie „ROG Strix X399-E Gaming“. „Asus“ turi tiek stiprybių, tiek ir silpnybių prieš savo tiesioginį konkurentą „ASRock X399 Taichi“. „ROG Strix“ kartu su visu aušinimu perėmė „ROG Zenith Extreme“ VRM grandinę (buvo pakeisti tik polimeriniai kondensatoriai iš 10K į 5K ir mums tai nelabai patiko), o tai automatiškai reiškia, kad „ROG Strix“ čia turi persvarą prieš „Taichi“. Komponentiniu požiūriu „ASRock“ nėra prastesnė, tačiau nusileidžiama grandinės aušinimo efektyvumu. Išvedus delta temperatūrą „ROG Strix“ VRM'as dirbo ~10 °C vėsiau net neišnaudojant rezervo - temperatūra neviršijo 70 °C, todėl 40 mm ventiliatoriaus liko išjungtas. Tikrai džiugu, kad „Asus“ maksimaliai teisingą aušinimą nesumontavo vien tik į savo flagmaną. Lygiai tokia pati dviejų termo vamzdeliu sujungtų radiatorių, kurių vienas sudarytas iš aliumininių plokštelių, ir 40 mm skersmens ventiliatoriaus kombinacija panaudota ir gerokai pigiau kainuojančiame „ROG Strix“ modelyje.
Netikėtai „Asus“ pakitimus padarė visai kitur. PCIe x16 lizdai sustatyti taip, kad buvo prarastas fizinio lygmens 4-way SLI/„CrossFire“ palaikymas. Taip pat buvo išimtas trečiasis M.2 lizdas. Kuriems nereikia maksimalaus multi-GPU konfigūracijų palaikymu išplėtimo lizdų išdėstymas greičiausiai netgi priimtinesnis, nes pagrindinis PCIe x16 lizdas yra atitrauktas nuo CPU lizdo, tokiu būdu garantuojant platesnį suderinamumą su oriniais aušintuvais. Visgi vieno PCIe x16 lizdo, kuris netinka SLI/„CrossFire“ konfigūracijoms, nes yra per arti kito PCIe x16 lizdo, „Asus“ galėjo išvis atsisakyti vietoje jo pasiūlant trečiąjį M.2. Kitas galimas sprendimas - trečiasis M.2, kuris dalinasi duomenimis su U.2 lizdu. Dabar „Asus ROG Strix X399-E Gaming“ turi visiškai nepriklausomą U.2. Deja, ši sąsaja iš SSD gamintojų dėmesio nesulaukia ir greičiausiai nesulauks. Būtent toks sprendimas, mūsų akimis artimas optimaliam, integruotas „ASRock X399 Taichi“ modelyje, o dar geriau „Threadripper“ turimos 64 PCIe linijos paskirstytos „ROG Zenith Extreme“ modelyje. Tačiau tikrai ne visiems, kuriems reikia daugiabranduolių TR 1920X ir TR 1950X procesorių galios, būtinas 4-way SLI/„CrossFire“ ir trys M.2 lizdai. Tokiu atveju „ROG Strix“ netgi galėtų būti priimtinesnis pasirinkimas, dėl aušinamo M.2 lizdo. Ir SSD, ir X399 mikroschemų rinkinį aušinančio radiatoriaus efektyvumas nebenustebino. Apkrovos metu „Toshiba RD400“ NVMe kaupiklio temperatūra buvo sumažinta daugiau nei 20 °C - „Asus“ motininėms plokštėms įprastas ir kartu puikus rezultatas. Eilinį kartą UEFI BIOS'e nustatymai, iš kurių beveik kiekvienas turi išsamius aprašymus, išdėstyti kone idealiai. Gaila, kad kaip ir „ROG Zenith Extreme“ atveju, juntamas pelės kursoriaus vėlinimas. „Asus“ čia privalo pasitaisyti.
Taip atrodo suvienodintas RGB pašvietimas mūsų X399 sistemoje
Surinktų H2O sistemų savininkų „ROG Strix X399-E Gaming“ nevilioja taip, kaip flagmanė „ROG Zenith Extreme“, kuri turi skysčio tėkmės, termo ir nuotėkio daviklius. Norintiems itin spartaus 10G tinklo ir WiGig 802.11ad „ROG Strix“ taip pat neįtiks. Tačiau mažiau reikalavimų keliantiems pirkėjams „ROG Strix X399-E Gaming“ pasirodys kaip toks pat didelis, tik kiek mažiau gardus kąsnelis, o įvertinusiems, kad sutaupoma netoli 200 €, galbūt skonis bus ir dar saldesnis. Lietuvos parduotuvėse „ROG Strix“ kainuoja ~400 eurų, kas tampa pora dešimčių daugiau už „ASRock X399 Taichi“, tačiau atsižvelgus, jog „Asus“ itin svarbiuose kriterijuose demonstruoja pranašumą, tai leidžia didesnę kainą pateisinti.
Asus ROG Strix X399-E Gaming/ Corsair Vengeance RGB