Netrukus skaitysite jau trečiąją AMD TR4 sistemos apžvalgą, tačiau tikimės, kad didėjant straipsnių skaičiui jos epicentras, „Threadripper 1920X“ procesorius, nepradeda prarasti savo žavesio. Dvylika branduolių turintis TR 1920X savo galios tikrai nepraranda, o šįkart esame pasiruošę jos pridėti ir dar daugiau. Laukia spartinimas. Būtų galima galvoti, kad mums būtinai reikės vienos iš stiprią ir svarbiausiai puikiai aušinamą VRM grandinę turinčių „Asus“ pagrindinių plokščių, „ROG Zenith Extreme“ arba „ROG Strix X399-E Gaming“. Vietoje jų pasirinksime kitą „Asus“ pagrindinę plokštę, priklausančią entry klasei.

Vieną kartą „Intel“ X299 platformai projektuota „Prime“ jau sėkmingai įveikė i9-7900X išbandymą, todėl nenuvilsiančio pasirodymo tikimės ir iš „X399-A Prime“, kuri yra pats pigiausias TR4 lizdą turintis variantas. Nebandę paieškoti „Corsair Vengeance RGB“ modulių, turinčių rinktinius B-die FBGA lustus, limito atlikdami originalią jų apžvalgą, šitai padarysime dabar.

Baltas „Corsair“ 32 GB komplektas jau maloniai žiūrėjosi su „ROG Strix X399-E Gaming“, o dabar išgausime dar gražesnį vaizdelį, kadangi pati „X399-A Prime“ turi baltos spalvos akcentų. Galiausiai mums reikės rimto aušinimo. „ARCTIC Freezer 33 TR“ įrodė esantis patikimas orinis aušintuvas, tačiau biudžetinis orinukas turi savo ribas, į kurias beveik pasibeldėme su ~1,285 V įtampa ir 3900 MHz dažniu. Bandysime lipti aukščiau, be to, orai sušilo, todėl mūsų pasirinkimu tampa „Enermax Liqtech TR4 280“ AiO sistema. Kaip ir „Freezer 33 TR“ atveju, tai specialiai „Threadripper“ procesoriams sukurtas aušintuvas - CPU bloko pagrindas turi padidintą paviršiaus plotą efektyvesnei šilumos pernašai. Tik šįkart jis uždengs jau visą TR 1920X dangtelį. Netrukus patikrinsime „Enermax Liqtech TR4 280“, „Corsair Vengeance RGB“ ir „Asus X399-A Prime“ galimybes.

„X399-A Prime“ – entry klasės arkliukas?

Kaip taip gali būti, kai pati „Asus“ laiko „Prime“ seriją ant žemiausio laiptelio, žemiau TUF, „Strix“ ir ROG pagrindinių plokščių? Atsakymas bus kiek vėliau – dabar greitai prabėkime patikrindami, kas atimta iš šio modelio lyginant su paskiausiai apžvelgta „ROG Strix X399-E Gaming“.

Dėžutė žemesnės prabos už tą, kurioje buvo „flagmanas Zenith“, gal net šiek tiek pablukusi ar aptrinta. „Asus“ linkusi akcentuoti „AURA Sync“, bet iš tiesų RGB šioje pagrindinėje plokštėje tėra visai nedaug. Ir nemažai kam tai gali patikti.

Tarp svarbesnių priedų turime HB SLI tiltą, vertikalų M.2 SSD laikiklį, galbūt kažkam pravers 20 % nuolaidą suteikiantis kuponas individualiai įvilktiems PSU kabeliams. Žinoma, yra ir I/O skydelis (paminkštintas), ir SATA kabeliai, ir kiti fotografijoje matomi priedai.

Pirmasis inspektavimas neparodo, kad „X399-A Prime“ būtų kažką praradusi. Ant EATX formato montažinės plokštės tebematome keturis fizinius PCIe x16 lizdus, vertikalų M.2 lizdą, vidinę USB 3.1 Gen 2 galvutę, Debug ekranėlį, o šalia jo, panašu, išlaikytas ir įjungimo/išjungimo mygtukas. Termo vamzdelis parodo, kad VRM grandinė aušinama dviejų radiatorių, o išpjovos leidžia manyti, kad ir „X399-A Prime“ turi 40 mm ventiliatorių, papildomai aušinantį VRM. Kol kas pastebime tik patrumpintą gaubtą – jis nebedengia garso posistemės zonos ir aišku neįmanoma nepastebėti, kad spalvų atžvilgiu „X399-A Prime“ yra gerokai šviesesnė už „ROG Strix X399-E Gaming“.

Keli balti dryžiai ant juodos spalvos montažinės plokštės nėra tai, kas padaro „X399-A Prime“ labiau tinkančią baltiems „Corsair Vengeance RGB“ moduliams. Pilkos ir baltos spalvos deriniu nudažyti VRM ir mikroschemų rinkinio radiatoriai bei I/O zonos gaubtas yra tai, kas leis pasiekti vizualiai gražesnę darną tarp pagrindinės plokštės ir „Corsair“ operayvios atminties. Dėl šios priežasties X399-A Prime vizualiai mums yra netgi patraukliausia tarp visų „Asus“ X399 modelių.

Detalių ieškant skirtumų viršutinėje PCB dalyje vaisių neduoda. Greta ASP1405I PWM valdiklio pastatyta pirma iš dviejų 5050 RGB galvučių (12 V, 2 A). Į dešinįjį kraštą atitraukti CPU, VGA, DRAM ir Boot įrenginio LED indikatoriai, kurie padės pirminiu būdu nustatyti, kodėl pagrindinė plokštė neįveikia Post. Papildomam ventiliatoriui skirtas CPU_OPT lizdas pažymėtas kita spalva nei pagrindinis CPU_FAN. „Asus“ paliko 8+4-pin EPS12V maitinimo lizdų konfigūraciją, kurios pakanka bet kokio lygio spartinimui.

TR4 lizdas surinktas kompanijos LOTES, kurios surinkimas vertinamas aukščiau nei „Foxconn“. Kalbant kitais žodžiais, LOTES lizduose įtvirtinti TR procesorių yra lengviau. Į standartinius, nesustiprintus ir vienpusius Q-DIMM užraktus turinčius, aštuonis DIMM lizdus leidžiama sutalpinti 128 GB DDR4 operatyviosios atminties. „X399-A Prime“ palaiko tiek non-ECC, tiek ECC klaidų taisymą turinčią un-buffered atmintį. Oficaliai maksimalus modulių dažnis gali siekti 3600 MHz, tačiau neabejojame, kad pagrindinės plokštės BIOS’e surasime opciją ir aukštesniam 4000 MHz dažniui.

Į vertikalų M.2 (32 Gb/s) lizdą tvirtinamas kronšteinas gali nešti 2242, 2260, 2280 arba 22110 formato SSD kaupiklį, kurį įtvirtina specialus spaustukas. Palaikomas tiek SATA, tiek PCIe magistralę turintis SSD. Šis M.2 lizdas pralaidumu yra nepriklausomas, o vertikali pozicija leidžia tikėtis, kad SSD bus apipūstas priekinių korpuso ventiliatorių. Žemiau randame pirmąjį CHA_FAN1 (1 A) ir vidinį USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) lizdus. Pastarasis susietas su X399 mikroschemų rinkiniu.

90° kampu pakreiptų lizdų grupė nepasikeitusi: šeši SATA III (6 Gb/s), PCIe 3.0 x4 magistralę palaikantis U.2 (32 Gb/s) ir USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s). Visus SATA lizdus galima panaudoti RAID 0, 1 arba 10 masyvų sukūrimui. U.2 lizdas duomenų dalinimosi klausimu yra nepriklausomas, bet dar kartą pasikartosime, kad jo panaudojimo klausimas lieka sudėtingas, nes tokią sąsają naudojančių NVMe kaupiklių, be poros „Intel“ modelių, rinkoje nėra.

Išplėstinių PCIe lizdų konfigūracija bei išdėstymas visiškai identiškas „ROG Strix X399-E Gaming“ modeliui. „X399-A Prime“ taip pat siūlo po vieną PCIe 2.0 x4 ir PCIe 2.0 x1 lizdus bei keturis mechaninius PCIe 3.0 x16. Visi jie geba veikti ne mažesniu nei elektriniu x8 režimu, tačiau du „sulipinti“ PCIe x16 lizdai apsprendžia, kad čia mechaniškai vėl palaikomas tik 3-way SLI/„CrossFire“, nors elektriškai nėra kliūčių 4-way palaikymui. Multi GPU konfigūracijoms geriausiai tinkantys trys PCIe 3.0 x16 lizdai yra sustiprinti. SafeSlot lizdai yra atsparesni ilgų vaizdo plokščių sukeliamoms lenkimo jėgoms. Dviejų aukščiausiai esančių PCIe 3.0 x16 lizdų elektrinis pralaidumas nėra ribojimas. Jie veikia x16 režimu, o didelis tarpas tarp jų garantuoja maksimaliai efektyvų į SLI/„CrossFire“ sujungtų vaizdo plokščių aušinimą. Pirmasis PCIe 3.0 x16 lizdas yra atitrauktas nuo TR4 lizdo, kas leidžia tikėtis išvengti blokavimo problemų tarp orinio CPU aušintuvo ir vaizdo plokštės.

„X399-A Prime“ radiatorius yra pakeitęs savo išvaizdą kardinaliai. Banguotas šlifuoto aliuminio paviršius turėtų, bent teoriškai, padidinti efektyvumą, be to, radiatorius neteko bet kokio iliuminatoriaus – RGB efektai sklinda iš po radiatoriaus. Greta sumontuoti du 3D Mount tvirtinimo taškai ir M2_FAN pavadinimą turintis 4-pin lizdas, o tai leidžia lengvai nuspėti, kad radiatorius aušina ne vien mikroschemų rinkinį.

Viena jo dalis aušina X399 mikroschemų rinkinį, kita – SSD kaupiklį, tačiau radiatoriaus dalys viena su kita liečiasi, todėl šilumos išsklaidymas gali būt paskirstomas efektyviau. Horizontalus M.2 lizdas priima maksimalaus 2280 formato SSD kaupiklį, kuris gali naudoti tiek SATA, tiek PCIe magistralę. Duomenų srautu šis M.2 lizdas taip pat su niekuo nesidalina.

Reikėjo laukti ilgai, kol apatinėje PCB dalyje pastebėjome pirmąjį skirtumą. Iš „X399-A Prime“ išimta adresatinė (5 V, 3 A) galvutė, todėl papildomą RGB pašvietimą reikia organizuoti su dvejomis 5050 RGB galvutėmis. Daugiau šioje dalyje „Prime“ turi viską, ką turėjo „ROG Strix X399-E Gaming“, įskaitant Debug ekranėlį, antrąją USB 3.1 Gen 1 galvutę, porą USB 2.0 lizdų, CHA_FAN2/3, W_PUMP, M.2_FAN lizdus, taip pat EXT_FAN jungtį, jeigu būtų atskirai įsigyta pridėtinė FAN_EXTENSION ventiliatorių prijungimo plokštė. Yra ir T_SENSOR, prie kurio jungiamas išorinis termo diodas. Deja, bet BIOS nustatymų anuliavimas vykdomas ne atskiru mygtuku, o mažiau patogiu CLR_TR trumpikliu.

Po EMI dangteliu slepiasi „Realtek ALC1120A“ garso kodekas. Ant PCB neradome jokio operacinio stiprintuvo, todėl „Prime“ nesugebės tinkamai aprūpinti didelės varžos ausines. Priminsime, kad „Strix X399-A Gaming“ turėjo R4580I iš „Texas Instruments“. Garso posistemės zona izoliuota nuo likusios PCB dalies, o kondensatoriais standartiškai pasirinkta „Nichicon“ „FineGold“ serija. Programinis paketas sudarytas iš Sonic Radar/Studio III.

Tarp BIOS Flashback mygtuko ir su gigabitiniu „Intel I211-AT“ lustu surišto LAN porto matome tuščią erdvę, kuri „ROG Strix X399-E Gaming“ pagrindinės plokštės panelėje buvo užpildyta dvijuosčiu 2T2R WiFi 802.11 a/b/g/n/ac + BT 4.2 moduliu. Didžiausią dalį I/O panelės tebeužima aštuoni USB 3.1 Gen 1 lizdai. Taip pat integruoti du A+C tipo USB 3.1 Gen 2 lizdai, kurie susieti su papildomu „ASMedia“ valdikliu. 7.1 kanalų garsui išvesti skirti penki audio portai arba skaitmeninis S/PDIF lizdas.

Specifikacijos

„Asus“ flagmanams identiška VRM grandinė, kuri elgiasi kiek kitaip

Pagrindinis 3,5 cm aukščio radiatorius turi keliomis įpjovomis daugiau, todėl jo paviršiaus plotas teoriškai kiek didesnis. Nuėmę plastmasinį dangtelį nuo antrojo radiatoriaus, kuris prijungtas termo vamzdeliu, įsitikiname, dar kartą matome teisingo dizaino radiatorių, ant kurio sumontuotas papildomas 40 mm skersmens ventiliatorius, įsijungiantis tik tada, kai VRM grandinės temperatūra perkopia 70 °C.

„X399-A Prime“ modelio VRM grandinė yra visiškai identiška „Strix X399-E Gaming“ turimai grandinei. Lyginant su flagmanu „ROG Zenith Extreme“ skirtumas tik toks, kad filtruojantys polimeriniai kondensatoriai turi 5K reitingą, o „Zenith“ modeliui priklausantys kondensatoriai 10K. Tai reiškia, kad šių japoniškų kondensatorių gyvavimo laikas 105 °C karštyje yra dvigubai ilgesnis už Taivano „Apaq“ pagamintus kondensatorius. POSCAP kondensatorių skaičius (12) ir talpa (470 uF) liko tie patys.

8-ias tikras fazes valdo pilnai skaitmeninis „International Rectifier“ IR35201 valdiklis. Jį „Asus“ kaip visada pervadino į ASP1405I. Fazei priskirta po vieną to pačio gamintojo IR3555M galios bloką. Kiekvieno stipris siekia 60 A – tai atitinka aukščiausią rinkos standartą. SOC grandinės mazgą sudaro antrasis ASP1405I PWM valdiklis ir trys „Texas Instruments“ NexFET CSD97374Q4M (25 A) MOSFET tranzistoriai. Identiški buvo rasti kituose dviejuose „Asus“ X399 modeliuose. Galios blokams talkina 60 A MicroFine Alloy induktoriai.

Naudojant „X399-A Prime“ mūsų TR 1920X ėmė kitaip reaguoti į temperatūrą. Prieš tai su kitomis dvejomis X399 pagrindinėmis plokštėmis pritaikius 1,278 V - 1,286 V realią įtampą procesorius sėkmingai praeidavo 30 minučių trukmės „Prime95“ (v27.7) testą temperatūrai siekiant 82-84 °C. Dabar vienas branduolys ėmė mesti skaičiavimo klaidą, kai tik buvo pasiekiama minėta temperatūra. Privalėjome ant „ARCTIC Freezer 33 TR“ fiksuoti antrąjį ventiliatorių, kuris minimaliai sumažindamas temperatūrą stabilizavo TR 1920X @3.9 GHz. Dėl sumontuoto antrojo „ARCTIC Bionix F120“ ventiliatoriaus „X399-A Prime“ VRM temperatūrą sunku objektyviai lyginti su kitomis pagrindinėmis plokštėmis, tačiau testas nėra visiškai bereikšmis, kadangi už ventiliatoriaus esanti VRM zona yra uždengta plastmasiniu gaubtu, neleidžiančiui apipūsti radiatoriaus.

Vis dėlto problemą iššaukia ne vien temperatūra. Kartojant testą branduolys lūžta temperatūrant siekiant ~80 °C. Bandome šiek tiek kilstelti įtampą. Sekantis žingsnis 1,299 V. Stabilumo testas sėkmingai pabaigiamas keletą kartų, bet atsisakyti antrojo ventiliatoriaus negalime. Panašu, kad norint pasiekti 3,9 GHz su „X399-A Prime“ reikia naudoti šiek tiek didesnę įtampą (vietoje 1,278 V minėtą 1,299 V). Gana keistas elgesys žinant, kad mechaninė VRM dalis yra 100 % identiška lyginant su kitomis jau išbandytomis „Asus“ X399 motininėmis plokštėmis.

Atrodo, kad antrasis ventiliatorius nesuvaidino didelės reikšmės, kurio srautas atsmušdavo į plastmasinį gaubtą. Dėl naudojamos kiek didesnės įtampos VRM grandinė pasiekė 70 °C. Tai privertė įsijungti 40 mm skersmens ventiliatorių, kuris greitai grąžino VRM temperatūrą žemiau 70 °C.

Netikėtai žemos M.2 temperatūros netgi be radiatoriaus

Tęsiame pakeistą M.2 temperatūrų matavimo metodiką, kai „Toshiba RD400“ temperatūros matuojamos visuose pagrindinėje plokštėje esančiuose M.2 lizduose. M.2_1 yra radiatoriumi aušinimas lizdas, o M.2_2 yra vertikalus lizdas. Po penkiolikos minučių trukusios ramybės būsenos likome nustebinti, kadangi išmatuotos RD400 temperatūros abiejuose M.2 lizduose buvo identiškos, po 49 °C. Radiatorių turintis lizdas savo persvarą pradėjo rodyti tik pradėjus kankinti NVMe kaupiklį. Skirtinguose lizduose užfiksuotos temperatūros dabar jau pasiekė 11 °C skirtumą. Tik 11 °C. Vertikalioje pozicijoje esantis RD400 kaito gerokai mažiau nei mes tikėjomės. Iki 28 °C įkaitusioje aplinkos temperatūroje buvo pasiekti viso labo 65 °C. Prie PCB neprispaustą NVMe valdiklį pasiekia korpuse vykstantis oro sūkuriavimas, nors vėsų orą įtraukiančių ventiliatorių priešais SSD nėra. RD400 kažkiek apipučia ir „Liqtech TR4 280“ AiO sistema, tačiau akivaizdu, kad vertikalūs M.2 lizdai, kurie randami tik „Asus“ pagrindinėse plokštse, yra protingas sprendimas.

<- w/o M.2 Heatsink (IDLE) w M.2 Heatsink ->

<- w/o M.2 Heatsink (LOAD) w M.2 Heatsink ->

Garso posistemės testavimas

Trečioji Asus X399 pagrindinė plokštė - trečią kartą iš eilės puikūs rezultatai „RightMark Audio Analyzer“ teste. Triukšmo lygis priartėja prie -109 dBA, o dinaminis diapazonas siekia 110,8 dBA. Pastarasis rezultatas šiek tiek prastesnis už „ROG Zenith Extreme“ ir „Strix X399-E Gaming“ parodytus rezultatus, viršijusius 111 dBA. Harmoninio iškraipymo reikšmė tarp trijų Asus modelių skirias vos per 0,001 %.

Tarp tarpinių garso posistemės rezultatų nematome blogesnio nei „gerai“ įvertinimo. Septyni iš aštuonių įvertinimų prilyginami aukščiausiam excellent lygiui, o bendras įvertinimas vainikuotas kaip „labai gerai“.

„Enermax Liqtech TR4 280“ – tobulas instrumentas spartinti „Threadripper“ procesorius?

280 mm yra vėliausiai (šiais metais) „Enermax“ kompanijos išleista AiO aušintuvo versija, specialiai suprojektuota „Threadripper“ procesoriams. Dar 2017 metais „Enermax“ išleido 240 ir 360 mm modelius. Iškart pasakysime, kad tai vienintelės AiO sistemos, išskirtinai pritaikytos didžiulį paviršiaus plotą turintiems „Threadripper“ procesoriams. Ar tai būtų „Corsair“, ar NZXT, ar bet koks kitas gamintojas (perpardavinėtojas), niekas nesiūlo tikros AiO sistemos šiems AMD procesoriams. Vienintelė „Enermax“ turi teisę ant pakuotės klijuoti lipduką 100 % sTR4 IHS coverage, kuris garantuoja, kad absoliučiai visas „Threadripper“ dangtelis bus uždengtas CPU bloko. Uždengti būtų ir serveriniai EPYC procesoriai, nes „Liqtech TR4“ AiO sistemos tinka ir SP3 lizdui.

„Enermax“ ne kartą pamini, kad jų 280 mm AiO sistema puikiai tinka „Threadripper“ spartinimui ir yra pajėgi susidoroti su 500W+ karščiu. Galbūt skamba kiek per optimistiškai, bet tebūnie. Unikalumo „Liqtech TR4“ netrūksta – gamintojas atžymi tikrai netrumpą savybių sąrašą, kurio viena iš dominuojančių technologijų yra vadinama SCT (Patented Shunt-Channel). Apie ją arba kitaip efektyvesnį šilumos surinkimą kraštinėse bloko vietose girdėjome dar 2014 metais, kai buvome susidūrę su pirmosiomis „Liqtech“ AiO sistemomis. Labai tikėtina, kad „Liqtech TR4“ pagamintas to pačio OEM gamintojo, deja, mums nežinomo.

Į komplektaciją be vartotojo gido ir tvirtinimo detalių taip pat pakliuvo Y kabelis, perėjimas iš 4-pin į molex jungtį bei tiūbelė termo pastos, kurios galėtų būti šiek tiek daugiau.

Radiatorius, kurio bendras ilgis 313 mm, pagamintas iš aliuminio. Išilgai jo keliauja 14 šilumos vamzdelių, tarp kurių suraizgytos aliuminio gijos. Į centimetrą telpa aštuonios gijos. Radiatoriaus storis 28 mm, todėl mechaninių suderinamumo problemų didžiąja atvejų dalimi turėtų būti išvengta. „Enermax“ radiatoriaus paviršių išklojo antivibracinėmis juostelėmis, taip patvirtinant, kad komplektuojami ventiliatoriai silikoninių padukų greičiausiai neturės. Panašu, kad juostelėse paliktos skylės pakankamai plačios, jog sriegiant varžtą nuo jų nepabirtų atplaišos.

Radiatoriaus dizainą pagyvina vertikalios įpjovos. Identiškas matėme ir 2014 metais, kas dar kartą leidžia pagalvoti apie tą patį OEM gamintoją.

Rezervuaras su CPU bloku susietas 400 mm ilgio žarnelėmis, kurios pagamintos iš poliamido, o jų išorinė dalis turi pintą apdailą. Panaudoti metaliniai standartiniai užraktai, taip pat nematome užpildymo porto, todėl akivizdu, kad „Liqtech TR4“ sistema nėra išplečiama. Į beveik 4 cm aukščio CPU bloką žarnelės patenka pro viršų. Panašu, kad pats blokas turi rezervuarinę dalį. Pompa naudoja keraminius guolius ir dirba 3000 RPM dažnumu. Visa sistema, „Enermax“ paskaičiavimais, per valandą prastumia 450 litrų skysčio. Palyginus su kitomis bandytomis AiO sistemomis, kurių gamintojai nurodydavo tokią informaciją, tai yra velniškai daug.

CPU bloko viršutinė dalis turi veidrodinę apdailą su centre esančiu „Enermax“ pavadinimu, kuris įjungus sistemą, manome, gali sušvisti. 3-pin maitinimo kabeliukas bloką palieka pro jo šoną. Tai gerokai lankstesnė detalė už žarneles ir suderinamumo problemų neturėtų sukelti kelyje pasimaičius bet kokiai kliūčiai. CPU blokas yra išties sunkus, o to pagrindine priežastimi tampa milžiniško dydžio varinis pagrindas, kurio kraštinių ilgis įspūdingas, 73 mm x 64 mm. Varžtai pagrindo dugne – dar viena senųjų „Liqtech“ sistemų ypatybė. Iš esmės plokščias pagrindas apdirbtas ne iki spindesio, tačiau, jog tai neigiamai atsilieptų aušinimo efektyvui tokių duomenų neturime.

280 mm radiatoriui skirta pora „T.B. Pressure“ serijos 140 mm skesmens ventiliatorių, naudojančių „Enermax“ sukurtus ir patikimą statusą užsitarnavusius Twister guolius. Sūkių diapazonas įsiterpia tarp 500 – 1500 RPM, ventiliatoriams generuojant maksimalų 4,8 mm/H₂O statinį slėgį ir prastumiant beveik 81 CFM oro. 240 ir 360 mm „Liqtech TR4“ sistemos komplektuojamos su 120 mm ventiliatoriais, kurie išvysto 2300 RPM. Nesnuostabu, kad lėčiau besisukančius ventiliatorius turinti 280 mm sistema yra tylesnė ir „Enermax“ paskaičiavimais pasiekia 25 dBA, kai kitos dvi sistemos 28 dBA.

TR4 lizdo turimi tvirtinimo taškai yra asimetriniai, todėl kronšteiną įmanoma tvirtinti vienintelėje pozicijoje. Apvertus kronšteiną ir jį įstačius į vandens bloką atsiranda tvirtinimo galimybė pasukus bloką 180° kampu. Tada žarnelės atsiranda kitoje pusėje. Sugalvoti šio metodo naudą sunku, nes aukštyn galva apsiverčia ant bloko esantis „Enermax“ pavadinimas. Turintiems permatomą korpuso šoną toks vaizdas gali nepatikti. Mūsų manymu, „Enermax“ duoda dvi pozicijas tam, kad būtų galima išvengti iš bloko išeinančio kabelio konflikto su pagrindinės plokštės komponentais arba žarnelių konflikto su korpuse esančiais ventiliatoriais. Pirmu atveju vargiai įmanoma, kad tas mechaninis konfliktas atsirastų.

Šio AiO aušintuvo tvirtinimas labai paprastas ir greitas. Tereikia prie lizdo pirštais prisukti pakylėles, pasirinkti kronšteino poziciją ir uždėjus vandens bloką jį prisukti spyruokliniais varžtais. Dabar jau visą TR 1920X dangtelį dengia termo pasta, o jos ribas galime matyti vandens bloko pagrinde paliktame atspaude.

Ar didesnis „Enermax LiqTech TR4 280“ pagrindas tikrai svarbus „Threadripper“?

Atskaitos tašku tapo push pull konfigūracijoje dirbantis „ARCTIC Freezer 33 TR“, kuris iki 3,9 GHz spartintam TR 1920X leido įkaisti iki 81,3 °C. Iškart galima sakyti, kad kova tarp šio orinuko ir „Enermax LiqTech TR4 280“ prilygsta Dovydo ir Galijoto kovai, todėl lygiavertiškesniam palyginimui ant 1920X sumontavome kitą AiO sistemą. „NZXT Kraken X62“ šiuo metu yra viena efektyviausių tokių sistemų.

X62 sugebėjo sumažinti šerdžių temperatūrą iki 77 °C. Atsižvelgus į beveik penkiais decibelais išaugusį triukšmą (X62 gerokai garsesnis) pagerėjimas ne toks jau ir dramatiškas - nesiekia nė 5 °C. Orinuko pagrindas yra labiau pozicionuotas į tikrąją šerdžių projekciją. AiO pagrindas perdengia mažesnį šerdžių paviršiaus plotą, tačiau vanduo ir galingesni 140 mm skersmens ventiliatoriai vis tiek įgauna pranašumą.

Tuo tarpu milžiniškas „Enermax LiqTech TR4 280“ pagrindas uždengia absoliučiai visą TR 1920X dangtelį, o kartu ir „Zeppelin“ šerdis. Kas iš to? Ši AiO sistema sugeba nurėžti beveik -12 °C nuo ARCTIC orinuko ir 7,5 °C nuo „Kraken X62“. 1920X procesoriui neleidžiama pasiekti 70 °C. 7,5 °C neatrodo kaip stebuklas, tačiau negalima aplenkti drąstiškai sumažėjusio triukšmo. „LiqTech TR4 280“ sistema, kuri kaip ir „Kraken X62“, sudaryta iš dviejų 140 mm ventiliatorių yra beveik aštuoniais decibelais tylesnė. Žinoma, „Enermax“ ventiliatoriai dirba mažesniais sūkiais (1500 RPM prieš 1800 RPM), tačiau nuo to pasiekimas tampa tik dar įspūdingesnis - „LiqTech TR4 280“ yra ne tik nesulyginamai tylesnis, bet ir pakankamai akivaizdžiai efektyvesnis.

TR 1920X ir „Corsair Vengeance RGB“ spartinimas

Pradėjome nuo 4x 8 GB komplekto „Corsair Vengeance RGB“ komplekto. Sekantis žingsnis po 3200 MHz naudojant daugiklį - 3333 MHz. Sėkmingai pasiekiamas darbalaukis, todėl bandome 3466 MHz dažnį. Vėl pasiekiamas darbalaukis, bet šįkart iškart tarukiame „HCI Memtest“ įrankį. Netrukus pasipila klaidos, todėl keliaujame į UEFI BIOS'ą, grįžtame prie 3333 MHz ir vėl tikriname su „HCI Memtest“. Keturi ratai praėjo visiškai sklandžiai, nebuvo rasta nei viena klaida. Įtampos kilstelėjimas nuo 1,35 V iki 1,4 V niekuo nepadėjo. Palikdami padidintą įtampą bandėme pakeisti vėlinimo ciklus į tampresnius susidūrėme su problema, jog nustačius BIOS'e CL15 vietoje CL16 vis tiek buvo taikomi CL16. Tai TR4 platformos problema, ne „X399-A Prime“ pagrindinės plokštės ar „Asus“. Nustačius CL14 realus vėlinimas siekė 14 ciklų, su kuo moduliai nesugebėjo susidoroti. Vėlinimo ciklai liko nekeisti ir prilygo tai, kas buvo koduota XMP profilyje: 16 (CL) – 18 (tRCD) – 18 (tRP) – 36 (tRAS).

Minimalus tikslas buvo pasiekti 4,0 GHz, o gal ir viršyti šią magišką ribą. TR 1920X @4,0 GHz kuo puikiausiai įlipa į darbalaukį vos su 1,3 V įtampa, tačiau „Prime95“ (v27.7) greitai parodo nestabilumą. Jo nepavyko pažaboti net su 1,363 V įtampą (1,35 V + LLC 1) - vis nulūždavo vienas iš dviejų (arba abu) branduoliai. Vietos dar labiau didinti įtampą aplinkos temperatūrai siekiant 30 °C nebebuvo - TR 1920X atsidūrė ties kritiniais 85 °C . Nuo šios ribos procesorius pradeda mažinti savo dažnį. Buvome priversti sumažinti dažnį iki 3,95 GHz. Stabilumui palaikyti pakako 1,34 V (1,33750 V + LLC 1).

Žinodami, kad su „X399-A Prime“ nei su kitomis trijomis X399 pagrindinėmis plokštėmis mums reikia šiek tiek daugiau įtampos stabiliam 3,9 GHz dažniui, nusprendėme patikrinti, ar būtent ši motininė plokštė nėra priežastis, neleidžianti pasiekti magiškų 4,0 GHz. TR 1920X buvo permontuotas į „Asus ROG Zenith Extreme“. Nepavykus surasti kombinacijos, kuri duotų ~1,36 V įtampą, turėjome tikrinti su aplinkinėmis. 1,352 V (1,35 V + LLC 3) nepakako - vėl nulūžo tie patys branduoliai. Su kiek daugiau nei 1,37 V testą turėjome nutraukti, nes buvo per karšta. Panašu, kad su „X399-A Prime“ viskas gerai ir tai nėra faktorius, neleidžiantis pasiekti 4,0 GHz. Tiesiog TR 1920X turi porą silpnesnių branduolių, kuriuos norint priversti dirbti 4,0 GHz dažniu reikia taikyti daug papildomos įtampos.

Finalinė TR 1920X @3,95 GHz/1,34 V temperatūra (79 °C) buvo gauta aplinkos temperatūrai sumažėjus iki 27 °C ir nuėmus viršutinį gaubtą nuo „Phanteks Enthoo Primo“ korpuso. Tai leido sumažinti CPU temperatūrą visais 5 °C, kadangi „Liqtech TR 280“ nuo savęs pūtė pragarišką karštį.

Spartos rezultatai

Energijos sąnaudos

Sistema su spartintu ir „Prime95“ apkrautu TR 1920X nepramušė 400 W. Pastovios elektros sąnaudos buvo panašios į pikines ir siekė ~370 W. Suskaičiavus galima pareikšti, kad atliktas spartinimas šiomis sąlygomis mums kainavo ~120 W, gal šiek tiek mažiau.

Išvados

Keliaukime prie rezultatų apibendrinimo. Pirmiausiai daugiagijės programos. Procentaliai iš bendro (CPU + DRAM) sistemos spartinimo daugiausiai naudos gavo „x264 HD Encode“ iškodavimo įrankis (+8,1 %). „Sandra“ parodė, kad skaičiuojamoji TR 1920X galia padidėjo 7,8 %, o atminties pralaidumas, nepaisant papildomų 133 MHz, beveik nepasikeitė (<1 %). „Gooseberry“ scena buvo sumodeliuota 6 % greičiau, kita išraiška tai reikštų kiek daugiau nei pusantros minutės greičiau, kai visas darbas trunka netoli pusvalandžio. Kita scena su „Corona Renderer“ buvo sumodeliuota 4,5 % (-4 sec) greičiau. Tarp 6 -7 % paspartėjo ir „TrueCrypt“, „POV-Ray“ bei „x264 FHD“. „Cinebench“ teste spartintas TR 1920X surinko 172 taškais daugiau (+7 % spartos). Į spartinimą silpnai sureagavo „7-Zip“ ir „Winrar“, atitinkamai +2 ir +3,4 % spartos. Keistai atrodo „Hiper Pi“ rezultatas, kuriame spartintas TR 1920X pasirodė prasčiau. 3 % deficitas susidarė todėl, kad vieną iš trijų kartų gamykliniais dažniais dirbantis TR 1920X kažkaip sugebėjo skaičiavimo testą pabaigti greičiau nei per 15 sekundžių, kai kiti du bandymai truko gerokai virš šešiolikos sekundžių. Pagal atliktą paskaičiavimą, bendras pridėtinės spartos vidurkis siekia beveik 5 %.

Su vienos gijos ar daugiau 4-ių gijų nenaudojančiomis aplikacijomis viskas dėsninga. Po spartinimo turime 3,95 GHz, kai nespartinto TR 1920X keturi branduoliai gali pasiekti 4,2 GHz (Turbo + XFR) esant palankioms termo sąlygoms. Spartinimas keturiose aplikacijose sąlygojo vidutinį 2,7 % spartos praradimą. Pavyzdžiui, vieno branduolio „Cinebench“ teste po spartinimo TR 1920X surinko penkiais taškais mažiau (164 prieš 169).

Reikia pripažinti, kad „Asus“ atliko aukščiausio balo vertą darbą su X399 serijos pagrindinėmis plokštėmis. „X399-A Prime“ yra jau trečiasis ir paskutinis mūsų tikrinamas modelis. Prieš savaitę „Asus“ atstovo paklausėme, ar tikrai kompanija neišleis nieko naujo „Threadripper“ 2xxx procesorių pasirodymo proga, kai „Gigabyte“ ir MSI naujienų turės. Atsakymas buvo „ne, mūsų plokštės ir taip puikios“. Velniai griebtų! Nesame tokių populistinių pasisakymų mėgėjai, bet su tuo neišeina nesutikti. Tik dešimtą minutę iš sąstingio pajudėjęs virš antrojo VRM radiatoriaus esantis 40 mm ventiliatorius, nė pro kur neišlysdamas pro „Enermax Liqtech TR4 280 sukuriamą foną, sėkmingai palaikė VRM grandinę 70 -72 °C ribose.

Tokia temperatūra VRM grandinei yra visiškas niekas. Šiuo atveju pro pirštus galima lengvai praleisti ir 5K reitingo „X399-A Prime“ turimus kondensatorius, kurie tarnaus daug ilgiau, nes aplink juos šalta. Aišku, sąlyginai. Turintiems X399 pagridninę plokštę dėl šventos ramybės „Asus“ (greičiausiai nemokamai) duos po dar vieną 40 mm ventiliatorių, kuris bus montuojamas virš pagrindinio radiatoriaus. Mūsų nuomone, jo prireiks tik tiems, kurie nuspręs spartinti 32 branduolius turintį TR 2990WX. Argi ne smagu, kai kainuodama vos 300 eurų ir būdama pati pigiausia tarp visų X399 pagindinių plokščių „X399-A Prime“ yra pilnai pasiruošusi sutikti blogiuką 2990WX. Gerai, visiškai pilnai dar nėra pasiruošusi, nes „Asus“ kol kas neišleido BIOS atnaujinimo. Lyginant su 100 eurų brangesne „Strix X399-E Gaming“ „Asus“ išėmė WiFi + BT modulį, adresatinę 3-pin RGB galvutę ir operacinį stiprintuvą ausinėms. Viskas. Mūsų nuomone, „X399-A Prime“ liko su tuo, kas X399 platformai svarbiausia: stipria VRM grandine, puikiu jos aušinimu, 1x U.2 ir 2x M.2 lizdais, iš kurių vienas vertikalus ir duoda akivaizdžios naudos palaikant žemesnes NVMe SSD temperatūras, greitai problemas leidžiančiu diagnozuoti Debug ekranėliu, funkcionaliausiu rinkoje UEFI BIOS'u ir protingomis RGB palaikymo galimybėmis. Apšviestas mikroschemų rinkinio radiatorius ir viena 4-pin RGB galvutė mus visiškai tenkina.

Ko betrūksta? Turbūt tik baltų kabelių nuo „Corsair RM850x White Edition“

Širdyje esame kiek nusivylę spartinimo rezultatais, kadangi iš TR 1920X nepavyko išpešti magiškų 4,0 GHz. Du iš dvylikos branduolių buvo užsispyrę. Neturėję problemų su 3,95 GHz ir 1,34 V įtampa jie papildomiems 50 MHz norėjo bent 1,37 V, tačiau aukšta aplinkos temperatūra nebeleido didinti CPU įtampos, kuri ir taip artėjo prie maksimalios rekomenduojamos ribos kasdieniam naudojimui (1,4 V). Tačiau nusivylimas nesusijęs nei su „Asus X399-A Prime“, kuri nė karto neprivertė anuliuoti UEFI BIOS nustatymų, nei su „Enermax Liqtech TR4 280“ AiO sistema, nei tuo labiau „Corsair Vengeance RGB“ moduliais. Itin nepalankiomis aplinkybėmis visi padarė viską, ką galėjo. „Enermax“ sistema turėjo dirbti beveik 30 °C aplinkos temperatūroje ir tvarkytis su beveik 280 W srebiančiu TR 1920X, kuris buvo apkrautas ne bet kuo, o „Prime95“ įrankiu. Žinant, kad HWiNFO64 nurodomas „Ryzen“/„Threadripper“ procesorių paketo apetitas iš esmės atitinka TDP lygį, galima pareikšti, kad AiO sistemai teko sklaidyti 280 W karštį. Menkas juokas. Jokiais būdais nesakome, kad turintiems NZXT, „Corsair“ ar kitą „Threadripper“ procesoriams tinkančią AiO sistemą ją dabar reikia išmesti ir lėkti pirkti „Liqtech TR4“, tačiau startuojantiems su TR aušinimu nuo nulio „Enermax“ sistema yra neabejotinas pasirinkimas Nr 1. Jeigu 360 mm versija galėtų parodyti dar kiek didesnį efektyvumą, tai triukšmo/našumo santykis, kuriuo pasižymi „Liqtech TR4 280“, šiuo metu yra neginčijamai didžiausias visoje AiO rinkoje. 280 mm modelio „Skytech“ kainoraštyje nebelikę. Ir nors jo kaina buvo artimesnė 360 mm modeliui, kuris dabar kainuoja ~145 eurus, ji yra labai patraukli.

„Asus X399-A Prime“

ir

„Enermax Liqtech TR4 280“

Komentarai ()