2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija keičia formą

Vis dėlto šiokia tokia nauda yra iš tų bandymų privest tikėt. Sukelia šypsena o tai jau gerai nes juoktis sveika.

Nenoriu izeist autores, bet mano pasamone kuzda, kad cia "zaidimas" i vienus vartus, veikiausiai i dangiskuosius... Atsiprasau autores, jei nepataikiau. Bet butu garbinga, kad autore patvirtintu, jei pataikiau.

to Alfredukas -> deja, matau tai kiekvieną dieną. Jau net popiežius garsiai ragina "nusigręžkite nuo intelektinio Dievo suvokimo ir grįžkite prie tradicinio" (negaliu pasakyti iš kur citata, išgirdau per kažkurias žinias). Ne iš piršto laužti tie raginimai, o jei paskaitysi mano minėtus autorius, plius pridėsi kelis nepaminėtus, kaip pvz Lazarevas ar Sinelnikovas, pamatysi, kad ir pats įtikėsi į mano žodžius. Beje, asmeniškai aš tame nematau nieko blogo. Toks Dievas man artimesnis ir suprantamesnis. Tiesiog Jis kitoks.

Ar teisingai supratau mintį - pats susikuriu viešpatį, kuriuo žodžių klausausi. Ar ne taip? Labai seniai domėjausi psichologija, tai "užkrito atminty", bet yra toks sindromas - žmogus nori priimti sprendimą, bet nedrįsta, todėl sukuria aplinkybes, kurios tą sprendimą priima už jį. Kitaip tariant žmogus, dėl nepasitikėjimo savimi, save ir tikslą atitolina papildoma pakopa.

įdomi interpretacija ir mintis.. reiktų labiau tuo pasidomėti

"P.P.S. Autorės nuomonė nebūtinai turi sutapti su išdėstytomis mintimis." ??

o ką, viskas keičiasi

Autorei- ačiū. faktai, pamirški susidarytą viduramžių tikinčiojo stereotipą. Šiais laikais, vakarų visuomenėje, didelė dalis tų, kurie save laiko tikinčiais, bet kartu ir mąstančiais (knisančiais giliau, filosofuojančiais ar pan.) net nepasakytų kas jie. Štai vienas mano pažystamas laiko save budistu-panteistu. Šioks toks prieštaravimas, bet taip patogiau įvardinti savęs suvokimą. Nei budizmo, nei panteizmo atvejais, niekas nieko nesusikuria, juo labiau, niekas nieko neklauso.

Deja, su tuo turiu nesutikti jau vien dėl to, kad šiuo metu tradicinis budizmas yra beveik išnykęs. Turiu pažįstamą, kuri išmaišė pasaulį dėl budizmo. Budizmas tapo prestižo reikalu. Budizmo atmainų yra ne ką mažiau nei krikščionybės, plius naujasis budizmas motyvuojamas meile. Tradicinis budizmas neturi nieko bendro su meile. Žodžiu, šiais laikais tiek daug miksų, kad jie visi uždengė tradicines religijas.

Iš esmės, mes apie tą patį

Straipsnis kiek skystokas ir apie "beleką", bet ačiū. Pagrindiniai minusai: - Labai katalikiška. Religijos nėra vien katalikybė, nors kalbėdami apie mokslo/religijos santykį, dažniausiai ir turime omeny krikščioniškas pakraipas. Konfucianizmas, budizmas, FSM - taip pat religijos! Kreacionistai nėra katalikai! Yra daugybė religijų, kurios nesivadovauja Mozės testamentu (krikščionys - taip pat, nors ST krikščionims svarbiausia knyga)! - Faktinės klaidos (laikau, kad kalbama apie katalikybę). Katalikų ST yra daugmaž 1800 metų amžiaus, yra skirtumų tarp ST judaistinės/krikščioniškosios/islamo interpretacijos; lyginant su kitomis krikščionybės pakraipomis (protestantais, koptais, stačiatikiais), esminiai skirtumai yra daugmaž 1600-600 m. amžiaus. Jei prie krikščionių prirašysime mormonus, rastafarius ir pan. konfesijas - tuomet ST taps dar jaunesnis, nekalbant apie NT. - Kuo remiantis teigiama, kad anksčiau Galilėjum niekas netikėjo, kai jis aprašė Mėnulio ar Veneros reljefą, kai jis paskelbė apie Jupiterio palydovus, nes paprasčiausiai teleskopas tuomet buvo naujiena. Tycho Brahė ir Kopernikas patys per daug nesiviešino, nes į savo heliocentrinę sistemą žiūrėjo daugiau kaip į matematinį triuką paprasčiau aprašyti planetų orbitas. Dž.Brunas buvo paprasčiausias šnipas, sukčius ir šarlatanas. Ir čia eina kalba tik apie vieną mokslinę mintį - heliocentrizmą, - kuris buvo žinomas bent keletą šimtų metų prieš tai, ir kuris jau tuomet buvo priimtas kaip mokslinis faktas tarp islamo astronomų. Dar, pastoviai kalbama apie inkviziciją kaip kovos su pažanga įrankį. Kuo inkvizicijos požiūriu skyrėsi Dž.Brunas ir Jeanne D'Arc? Abu - politiniai nusikaltėliai, kėlę grėsmę to meto monarchijoms. Kodėl Tomo Akviniečio knygos nebuvo uždraustos ar Isaaco Newtono? Juk jos žymiai labiau "eretiškos". Arba Antikos rašytojų? Kitas, iš to sekantis, mitas - kad RKB priešinosi Ch.Darwino natūraliosios atrankos ir rūšių kilmės teorijai. Tiesa ta, kad piktų pareiškimų yra, bet jie niekuomet nebuvo tiesiai išreikšti kaip oficiali Vatikano pozicija. Ir RKB nematė reikalo oficialios pozicijos pareikšti tol, kol eugenikai nepradėjo manipuliuoti šiuo mitu. Ar Mendelis buvo prastas krikščionis, kad leido sau užsiiminėti genetika? Ne, jis kaip tik buvo geras krikščionis ir geras mokslininkas, ir iš jo daug kas šiais laikais galėtų pasimokyti - kai tuometinis popiežius norėjo pareikšti, kad Mendelio genetikos atradimai įrodo Dievišką natūralios evoliucijos planą, jis atsiribojo, kad moksliniai atradimai negali nei įrodyti, nei paneigti Kūrėjo valios. Ir ar tikrai RKB yra labiausiai mokslo pažangai nusikaltusi institucija? O kaip tarybinis mokslas su lysenkoizmais ir masiniais nepritariančių mokslininkų naikinimais? Ką galėtume pasakyti apie pačią pasaulinę mokslininkų bendruomenę, prisimindami Wegenerį? Gerai pakapstę, "mokslo priešų" rastume visur. - Kai kalbama apie religiją kaip įrankį trukdyti mokslui, tai aktualiausia šioms dienoms, ir dėl to galėčiaiu autorei pripiešti dar vieną faktinę klaidą. Dar niekuomet nebuvo taip aiškiai keliamas klausimas, ar leistina mergaitėms lankyti mokyklą, kaip dabartinėse radikalių musulmonų valdomose valstybėse. Niekad iki paskutinių dešimtmečių nebuvo keliamas "teach controversy" klausimas. Tačiau: ar šiuos judėjimus galime laikyti "mainstream"? Kas dėl to labiau kaltas, pikti valdovai, ar vis dėlto piliečių tamsumas, nenorėjimas ir nesugebėjimas šviestis? Religiniai mitai, užrašyti šventraščiuose, ar pati tų bendruomenių kultūra? Tą patį Koraną pripažįstančios musulmonų bendruomenės Europoje, JAV nemato nuodėmės leisti dukteris į mokslus. Tą pačią Bibliją skaitančios Europos tikinčiųjų bendruomenės nereikalauja dėstyti "protingojo sukūrimo" kaip lygiavertės alternatyvos biologijai. Tad kuo čia dėta religija?

jo, sutinku, ypatingai dėl tos frazės. Bet manau, kad str esmė yra ta, jog religijos niveliavosi iki vieno Dievo sąvokos ir tas Dievas turi tas pačias vertybes visose sistemose. Likę sisteminiai dalykai, kaip ar mergaitės turi teisę lankyti mokyklą, yra daugiau reguliaciniai negu tikėjimo. Nžn ar aiškiai pasakiau ... Tai tarsi valdžios klausimas, o ne pačios religijos, tik dengiamasi tuo vardu. Bent jau man susidaręs toks įspūdis ir tą norėjau atskleisti. Ir aš labai rimtai - tai ką tu pavadinai mainstream'u yra naujoji religija.

Ar autorė galėtų paaiškinti šią citatą: Ar čia tik ne loginė prieštara išlenda, kai dievas myli visus ir duoda visiem po lygiai ?

IMHO tikėjimas religija, mokslu, demokratija, taip, kaip žmogui neapibrėžtu taisyklių rinkinys įveikti gyvenimą ir siekimui to, ko niekada nepasieksi. Be taisyklių labai būtu labai sunku, ir liūdna. Būtu daug blaškymosi, o iš to sektu ir lėtesnis progresas. Čia kaip stalčiai turi savo sudėjimo taisykles nesvarbu, kad atrodo netvarka, bet pas kiekvieną vis tiek jų yra Kalėjime ar kitur kur žmogai gyvena izoliuota gyvenimą jie juk linkę susigalvoti taisyklių ar panetkių, vadinasi taip jiems paprasčiau, aiškiau, vis kažkokia tvarka, atsakomybė, pareigos. p.s. O filosofija priskirčiau atskirai religijos atmainai su labai daug sektu. p.p.s O menas išvis jokios naudos, bet užtat linksma.

O tu apsidairyk aplinkui, ar tikrai Dievas visiems duoda po lygiai? Drįsčiau teigti, kad tik meilės Jis mums duoda po lygiai...

Taip sakant, niekas nieko mums neduoda ir nereikia verk kad mes nelygus ir koks dievulis neteisingas.

Šiuolaikinis verslumas, ir apskritai verslumas yra diskutuotinas dalykas, kuris priskiriamas daugiau įgimtai savybei ir tą savybę ne kiekvienas turi, netgi labai maža žmonijos populiacijos dalis - vienetai. Bet niekas nesako, kad būti tokiu sėkmingu galima vadovaujantis ir objektyviais gamtos dėsniais ekonomikoje, tik čia reikia mokėtis elgtis su pinigais ir emocijomis. Dvasia - hipotetinis dalykas. Čia kaip gerai viename straipsnyje buvo atskleista kas užpildo tarp racionalumo ir tikėjimo t.y. tą tarpinį vakuumą. Dvasios, interpretacijos ir kas tik nori. Nenuostabu, kad tų dvasių galima prikurti kiek nori ir pateisinti tokiu būdų jų teisumą ir nesikirtimą su kažkuom. Nes labai panašu, kad dievas myli vadinamuosius VIP narius. Taigi taigi kaipgis, dar kartą įsitikinau, kad tas jūsų dievas yra žiaurus dėdule baudžiantis visus iki vieno. Lankstotės stabams, sukurto žmonių netobulumo, vergaujate, o štai iš jūsų dar jis ir atiminėja. Beje, vienintėlis teisingas tas atvejis matyt bus tik toks: kad durnių ir bažnyčioje muša. Dėl meilės, jei tikrai visiem duota po lygiai jos, tai matyt turėtų neskilinėti religinės bendruomenės į mažesnes ir daugiau atskirų bendruomenių ? Žinai, kai gauni vidury baltos dienos Vilniaus miesto centre iš kažkokio nepažįstamo žmogaus prisidėti prie jo religinės bendruomenės ir dar reklaminį bukletą bei atsisakius dar pasakyti "dievas su tavimi", tai man taip kiauriai parodo to dievo tuštybę, kad viskas stoja į savo vietas su tarpiniu vakuumu Nors iš tikrųjų dabar dievas kaip keiksmažodis. "o, dieve" vietoj "eina ... " Arba "o, jėzusmarija". Tuštybių tuštybė. O juk dekaloge parašyta taip: "neminėk dievo vardo be reikalo". P.S Neimk to už gryną pinigą, tiesiog pačių tikinčiųjų žmonių nesmerkiu, jei tas jiems reikalinga - tai jų pasirinkimas. Aš tik galiu pakritikuoti jų elgseną, kuri išduoda labai jau kontraversiškas "tiesas". P.P.S Truputis proto šturmo: http://skeptikas.org/sukurkime-religija/

Kionig , vėlgi, kaip ir faktas, statai visus tikinčiuosius į vieną krūvą bei jiems apibūdinti priskiri viduramžiškas klišes.

Nevarau visų į vieną krūvą. Asmeniškai aš pažįstu vieną krikščionį, kurį laikau tikrai protingu ir apsiskaičiusiu.

Žiauriai skamba "Noriu padovanoti tau knygą. Ačiū, knygą aš jau turiu"