2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Žarnos, malonumas, biochemija ir Gandhi

"Autoriau", gal pasakytum, jei ne paslatis, paveikslelyje cia tavo atvaizdas pries parasyma, ar po parasymo

Nu cia riebiai bet teisingai man patiko

Smagiai, bet patiko. Protingas požiūris į abu dalykus.

Jei patiko, tai dar pridursiu: nekantrauju, kokia iseiti ras konkurso skelbejai, kai pamatys auksciausius sio "straipsnio" reitingus. Konkurso salygos skaitomiausioms temoms skirta berods 40% nuo perskaitymu skaiciaus. Nuo komentaru skaiciaus, nepamenu, bet ne ka maziau. Feisbuko vertinimo tendenciju kol kas nerodo, bet jos berods lems 20%. O pacios technologijos, berods tik 10%. As prognozuoju, kad reitingu faktorius pakels si straipsni iki labai auksto lygio (vien del juoko). Va cia bus idomiausia! Prognozuoju, kad bus pritaikyti vertinimo metodai, neatitinkatys pradinem salygom. {Visai, kaip AE (Ignalinoje) strategija.} Noreciau pasisakyti dar "stipriau", bet susilaikysiu iki konkurso pabaigos. PS. Perskaitymu per laiko vieneta salygu nera (o 1-o ir paskutinio str. pasirodymo laiko intervalas didelis), salygos tampa skirtingos. Jei toks faktorius atsiras, tai vis tiek "klozetas", jei konkurso rengejai laikysis pradiniu salygu, laimes prizine vieta. Jei ne, tai bus pazeistos konkurso salygos.

Alfreduk, tu, gal pačio straipsnio net neskaitei - pamatei figūrą ant tualeto, ir jau vertini? Straipsnis kiek satyriškas, bet pakankamai protingai išsako nuomonę tiek vienu, tiek kitu klausimu. Skirtingai, nei dauguma, "varančių į vienus vartus“.

Ko taip jaudinies, čia juk žmonės ne dėl nobelio premijos rungiasi. Ar tu dalyvauji konkursuose vien dėl to, kad susirinktum apdovanojimus? Kas dėl rašinio, 10 balų už stilių patiko tiek mintis tiek linksmi palyginimai, matos, kad autorė įvaldžius plunksną, neturiu net prie ko prisikabint.

Prisipazinsiu, nesivarginau tam skirti laiko, bet jei taip, butinai perskaitysiu

Tikrai su sia autore verta butu privaciai padiskutuoti prie alaus butelio ar prie gardaus vyno taureles! Vertinga tai, kad turi savo, nepriklausoma individualia ir originalia minti. Atsiprasau autores, del savo prieslaikino poziurio. Dekoju uz pastebejima. Priejimas prie temos sokiruojanciai nestandartinis, nors tiesiogai, mano supratimu, ne visai susisaukia su konkurso tema.

Savotiškas esė. Mokslinė vertė, žinoma, nulinė, tačiau kūrybinė tikrai išskirtinė. Man patiko! Užskaitau!

Smagus rasinukas

Puikus straipsnis! Vertinčiau 10+. Beveik 100% atitinka mano požiūrį šiuo klausimu... Straipsnis tikrai vertas pirmos vietos:)

Nu patiko tikrai , daugiau tokių straipsnių, kas žavi kad kai diskutuojama apie kelis dalykus, nebuvo prieita prie galutinio rezultato, kaip vieno galimo, šaunu, kad autorius įvertina savo galimybes, patiko tas humoro prieskonis, pataikyta kad nenusijuokti negali, smagu paskaityt tokius kūrinius be abejonės laukiu dar!!!

Super stilius! Super mintys! Super pabaiga! Tiesiog super!!

na ir issisokele autore... bus liudna ir graudu jei pirma vieta kas paskirs per klaida. Aisku ka dar reikejo daryti, jei mintys paprastos, eilines ? beabejo pagrazint savo stiliumi, gal praeis ta tryda, gi aplink tiek mulkiu....

Stilius stilium, humoras humoru, bet straipsnio mintis man nepriimtina. Negalima maišyti religijos su mokslu. Mokslas gali tyrinėti religijas, bet religijos negali padėti mokslui. Kad ir kiek mokslinių tiesų sudėsime į religijas, tai bus mokslo tiesos, bet ne religijos. Ir įrodymai gali būti pagrįsti tik moksliniais metodais. Kitaip tai geriausiu atveju bus tik hipotezės. Taigi tik mokslas gali padėti rasti tiesą.

Šios eilutės kažką aiškina bent ir patinka man. Visa kita "Vakaro žinių laikraščio stiliaus rašliava piliečiams be gilesnio suvokimo apie ką kalba. Čia pasikviesiu kitą vyriškį - Mahatma Gandhi: „Iš tiesų religijų yra tiek pat , kiek kad yra individų. Garbinu Dievą vien tik kaip Tiesą. Dar neradau Jo, bet aš ieškau Jo.“ Žiūrėdama į save taip pat gaunu vienintelį nuoširdų atsakymą – nežinau. Nežinau ir ieškau. O čia jau „religija“ ir „mokslas“ pliaukšt - sulimpa į vieną. Ką gaunam? Mano galva, gaunam kelią, kuriuo einant reikia turėti kiečiausius kiaušus. Čia kritiškas mąstymas ir tvirtas tikėjimas susivienija - jaučiam vis stiprėjantį malonumą – keliaujam, kad ją kur, ieškoti tos šmikės Tiesos.

Patiko tai ka perskaiciau bet parasysiu ne apie straipsni o apie zmones :). Nervina mane tas zmoniu noras tureti SAVO TIKRAJA tiesa ir ja primetineti kitiems. Noras buti geresniam, stipresniam, protingesniam uz kita. Noras lyderiauti ir sakyti mano masina geresne, mano namas didesnis, uzimama padetis aukstesne. Mano dievas uz tavaji galingesnis, tiesa tiesesne. Zmogus toks organizmas kuriam is karto kyla noras tureti -esni dalyka uz kita zmogu. tikiuos zmogaus igimtas konkurencingumas dings per keliasdesimt kartu arba genu inzinerijos deka. O kol kas tevyksta karai bei tiesos ieskojimai

Geras straipsnis, man patiko. O prie pačios temos dar pridurčiau tai, kad religija kuria idealą - Jėzų, Mahometą, Budą, etc., mokslas - ne. O idealo žmogui visada reikia. Net kai protestuojam prieš juos visus, pats idealų neturėjimas tampa idealu (aišku, čia kiek demagogiška, bet vis tiek). Klausimas, kiek mes šiandien galim to idealo pasisemti būtent iš religijos, bet kol bus bent vienas žmogus, kuriam tai bus reikalinga, religija bus reikalinga. Manau netgi neetiška kelti klausimą "ar ji reikalinga", kaip kad buvo klausta skelbiant konkursą.