2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Teisė žinoti tiesą, suvokti ir pasirinkti

Matyti, kad žmogus skaitė Dokinso "Dievo iliuziją" ir suprato. Daugiau nėra ką pridėti. Skaitykit ir mąstykit (skirta kancarams).

Kancarai viską žino!

Straipsnis mano. Straipsnyje nėra nieko ko nebūčiau paminėjęs ankstesniuose straipsnių komentaruose apie religiją. Tiesiog viskas koncentruota į vieną vietą. http://tv.delfi.lt/video/YFLaq6DT/ - ir panašios situacijos taikytis prie situacijos atrodo juokingos. Kas turėtų būti ale "šventa" virsta marketingu kai taikomasi prie vartotoju poreikių. Tikslas akivaizdus - pritraukti kuo daugiau žmonių. O kur masės visada atsiras interesas jas kažkam valdyti arba išnaudoti savo reikmėms Taip perskaičiau Richard Dawkins'o knygą, gal ir ne su viskuo sutinku, tačiau knyga privertė į daugelį dalykų (ne tik religinių) žiūrėti skeptiškai. Šiame pinigų amžiuje kai beveik viską valdo pinigai gali būti išdurtas ant kiekvieno kampo (pradedant žiniasklaida ir baigiant religija ar net pačiu mokslu kai kuriais atvejais). Abejok viskuo Yra dar puiki knyga, kurios nerandu nusipirkti, tačiau bibliotekose turėtumėte rasti: Carl Sagan "Demonų apsėstas pasaulis: Mokslas kaip žvakė tamsoje" - nuostabi knyga kuri suteikia galimybę atpažinti nesąmones.

Matau, Sielinai, kad vėl moralę maišai su teise. Ten, kur tu pacitavai savo straipsnyje, nėra moralės normų. Ten yra užrašytos paprotinės teisės normos, kurios buvo kažkiek tai modifikuotos, kad nutrauktų kraujo kerštą, einantį iš giminių į gimines. Pavyzdžiui, prieš kelis tūkstantmečius (imame atskaitos tašką prieš pasirodant Hamurabio kodeksui) buvo paplitęs vienas toks dalykas - jeigu vagis pavagia kažkokį tai daiktą ir jo per nustatytą laiką nesuranda, o pėdsakai "atveda" iki kažkokio tai kaimo - atsako visas kaimas, nesvarbu, ar jie ten žinojo apie vagį, ar nežinojo. Šiuo atveju, tokia teisės norma, kai atsako pats kaltininkas, yra kur kas labiau pažengusi nei, kad "kraujo keršto norma", ir tai tais laikas buvo suprantama. Kartoju, nemaišykime moralės su teise. Būtent, ten kur visokie kazusai prasideda Biblijoje, yra paprotinės užrašytos teisės normos.

Pažįstamas pagal komentarų liniją. Sveikinu, Sielinai, vykęs straipsnis.

Puiku, kad esi sąmoningas ir suvoki tai kas parašyta. Tačiau pasaulyje yra 7 mlrd. žmonių iš kurių 2,2 mlrd. yra krikščionys, o krikščionių tikėjimo šaltinis yra Biblija. Ko pasėkoje turime, kad daliai (negaliu sakyti, kad daugumai nes neturiu duomenų) Biblija yra moralės šaltinis: https://newcreationperson.wordpress.com ... -morality/

Jau rašiau kitoje temoje, kad nuo Kristaus įvesti kiti moralės standartai.

„Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, - negali būti mano mokinys" (Lk 14: 26). - paėmiau iš R.Dawkinso knygos. Akivaizdus sektos pavyzdys.

Mano galva tokie religiniai tekstai kaip Biblija ir Koranas yra kenksmingi tuo, kad gali interpretuoti kaip tik nori. Nuo leidimo žudyti kitatikius iki visiško nesipriešinimo ir susitaikymo su bet kokia neteisybe. Štai todėl kiek turime žmonių - tiek turime religijų ar sektų.

Čia aš nesutinku. Juk yra žmonės, studijuojantys teologiją. Ten ir mokoma interpretuoti Bibliją (kiek žinau, yra keletas sistemiškai taikomų metodų - istorinis, alegorinis, tiesioginis ir kt.). Paprastam žmogui interpretuoti Bibliją ne pagal jėgas, nes sąžininga interpretacija reikalauja žinoti dalyko visumą, tai yra tam reikia perskaityti visą Bibliją, atsiminti, plius taikyti interpretacijos metodus. Ar gali žmogus, niekada nesimokęs teisės, teisingai interpretuoti įstatymus ir jų tarpusavio ryšius?

Interpretacija būtu sąžininga tik tuo atveju, kai būtu keliamos iš karto dvi versijos; 1 Kodėl taip galėjo būti? 2 Kodėl taip negalėjo būti? Kaip matai, sąžiningos interpretacijos nėra, nes stengiamasi žūt būt įrodyti, kad viskas, kas ten rašoma, yra tiesa. Deja, paprasti dalykai- angelai su sparnais, tikrai ten minimi, bet šiuolaikiniai turėtu būti su raketiniais varikliais ir skafandrais. Aplamai, dar gyvos ir kitos pasakos, kaip kalėdų senelis, su skraidančiais elniais, ir eilė kitų. Žinoma, tai padeda vaikams patikėti ir biblija, tačiau augdami jie ima mąstyti ir daug ką supranta patys, todėl reikalinga interpretuoti, tai yra, toliau tobulinti melą, kad juo nenustotu tikėję.

Čia irgi nesutinku. Tikintysis Bibliją priima kaip apreiškimą, todėl jam įrodymai nereikalingi. Jis Biblijos nekritikuoja. Dėl siekimo žūt būt įrodyti kitiems, kad tai tiesa, tai atskirų asmenų problema - vieni tikintieji tai daro, kiti ne. Dėl interpretavimo - čia išryškėjo dvi kryptys: tikinčiojo interpretacija ir netikinčiojo interpretacija. Sąžiningo interpretavimo kriterijų taikau tikinčiajam. Netikinčiam nėra iš viso ką interpretuoti, nes jis iš karto priima raštą kaip klaidingą.

Panašu, kad turime konkurso laimėtoją. Geras straipsnis.

Gali, tik teisininkas ši darbą atlieka greičiau ir profesionaliau. Čia vėl matosi iš religijų atėjusi dogma, kad tam tikrus veiksmus gali atlikti tik "pateptieji". Įstatymai sukurti žmonėms, o ne teisininkams. Tiesa, labai norėčiau, kad pačius įstatymų tekstus apdorotų ergonomikos ir algoritmavimo specialistai (įstatymas iš esmės yra deklaratyvus algoritmas), kurie pašalintų logikos klaidas ir pagerintų jų skaitomumą, bet.. teisininkam tai nepatiktų

Tiesą sakant, JAV ir Didžiojoje Britanijoje tai, ką tu sakai jau yra prasidėję, tai vadinama "Plain Language Movement", kad visi teisiniai dokumentai turi būti rašomi ir eiliniam dundukui suprantama kalba, atsisakant beasmenių konstrukcijų, lotynizmų, ilgų sakinių ir būtojo laiko formos. Tiesą sakant, kiek girdėjau, kai kurie teisėjai net atsisako nagrinėti bylą, jeigu skundas yra surašytas ne žmonių, bet "paukščių kalba". Tad, šitas procesas vyksta. Dabar ir Lietuvoje, pas mus, kažką tuo klausimu norima daryti, bet kaip bus - tai neaišku.

Nežiūrint to išlieka teisės sistemos ir teisės doktrinos suvokimo problema. Teisės aktų lingvistinis aiškumas padės paprastam žmogui geriau suvokti atskirus įstatymus. Tačiau nežinant teisės sistemos ir teisės doktrinos žmogui bus labai sunku suvokti tikrą teisės akto prasmę ir jį taikyti konkretiems atvejams.

Paprastai būna taip, kad tikintysis perskaito bibliją ir nustoja tikėti, va, tam tada ir naudojamos interpretacijos, tik jos nedaug ką beįtikina. Jei būtu interpretuojama nešališkai, kaip aš siūliau, tada žmogus žinotu tiesą ir spėju, žinau, ką pasirinktu. Biblijos nekritikuoja tik tie, kurie jos nėra skaitę.

Idomus pašnekove ,truputi mažiau kalbėk už visus, būna ir kitaip. Aš nustojau tikėti tada, kai vaikystėje baigiau "kursus" prieš pirmą komuniją (ir paskutinę). Biblijos dar nebuvau skaitęs, buvau tik girdėjęs, kad tokia yra. Bobutė aiškino, kad "ją perskaitę, žmonės išprotėja". Kai paaugau, sunkiai gavau, rizikavau išprotėti, perskaičiau. Vedęs susidūriau su religinėmis problemomis šeimoje, pakartotinai skaičiau biblija, diskutavau su man primygtinai rekomenduotais kunigais, "aukščiausiais autoritetais"... Labai įdomios būdavo diskusijos! Argumentai- galintys atvesti mane į "tiesos kelią", buvo įvardijami "mokslo nepaneigiami stebuklai". Pasekmėje, likau toks koks esu. Beje, temoje "Mes, per mokslo, religijos ir laisvamanybės prizmę", taip ir nebaigei "sudirbti" mano minties. Panašu, kad esi laisvas mastyti, tik ribotoje erdvėje. Veikiausiai, esi apribotas mastymo principo, kad "to negali būti, nes to negali būti"

Akivaizdus marketingas - bandymas prisitaikyti prie vartotojo. O kam ją interpretuoti? O kam ją bandyti pritemti prie šiuolaikinio požiūrio? O kam stengtis padaryti kitus tikinčiaisiais? Gal yra interesas? - Ar gali sąžiningai interpretuotojai atsakyti į klausimus?