2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“. Skelbiame laimėtojus!

Sveikinu nugalėtojus ir dalyvius, o ypatingai 3 vietos laimėtoją už nepakartojamą rašinio formą.

Anksčiau nepasidomėjau vertinimo sistema, nes nelabai ir domino, tačiau peržiūrėjus lentelę man atrodo, kad kitiems konkursams reiktų tobulinti. Dabar viską nulėmė perskaitymų skaičius, nes buvo imami absoliutūs skaičiai. Manau, objektyviau būtų naudoti santykinius skaičius ir galutinį rezultatą suvesti į procentus (maksimalus - 100%). Pavyzdžiui redakcijos 9 balai duotų 9%, maksimalus komentarų skaičius duotų 40% ir t.t. Pavyzdžiui, jei kažkas surenka daugiausiai - 200 komentarų, gauna 40%. Surinkęs 100 komentarų, gauna 20%. Manau, tokia sistema būtų objektyvesnė.

Sveikinimai nugalėtojams! O dėl vertinimo iš tiesų reikėtų dar padirbėti, nes vieni darbai buvo matomi trumpesnį laiką, kiti ilgesnį, kas įtakojo peržiūrų skaičių. Reiktų arba juos visus surinkti ir publikuoti vienu metu arba kiekvienam duoti po kelias dienas, po to išimti ir pakeisti nauju. Kitas variantas, 50% balo sudarytų portalo komisijos vertinimas, 50% peržiūros, arba daryti balsavimą - nes gali suvelti kokia nesamonę, surinkti kruvą neigiamų komentarų, bet ar tai reikš, kad tavo darbas vertas laimėjimo? Kaip bebūtų, šita iniciatyva man labai patiko, lauksiu ateinančių konkursų

Prastas, nevykęs ir pigus straipsnis pritraukia daugiausiai skaitytojų ir komentarų. Gal šitie ir nėra jau labai tokie, bet tokia vertinimo sistema prasta.

Ateičiai dar viena pastaba dėl vertinimo. Perskaitymų skaičius, kuris ir nulėmė laimėtoją gali būti lengvai didinamas dirbtinai, nes iš to paties IP galima perskaityti n kartų ir skaitliukas vistiek didėja. Taigi galima spaudyti rankiniu būdu arba paleisti programėlę. Reiktų bent jau vienam IP skaičiuoti tik vieną perskaitymą.

Turėčiau eilę samprotavimų ir dėl kitų vertinimo kriterijų, bet jie šioje vertinimo sistemoje yra blankūs ir apie juos kol kas kalbėti neverta.

Iš prizinių straipsnių pritarčiau tik antros vietos laimėtojui. Jau pirmieji straipsnio sakiniai parodo alternatyvą primestoms tiesoms. Bet juk esmė slypi dar kur kas giliau. Asmeniškai aš, labai norėčiau turėti galimybę pažvelgti daug giliau, t.y. į tai, kas buvo dar prieš minėtus 130 milijonų knygų, o būtent į tai, kas niekada nebuvo užfiksuota knygose, arba buvo užfiksuota (akmenyje, molyje, medyje), bet buvo ir sunaikinta, tam kad mes apie tai niekada nesužinotume, nes neatitiko dominuojančių religijų interesų. Niekam ne paslaptis, kad religijų skleidėjai privalėjo sunaikinti ankstesnę čiabuvių patirtį, arba ją pasisavinti, o tai reiškia beveik tą patį, tik sunaikinimas sekdavo po to, kai patirtis būdavo perimta savoms reikmėms. O jau visa kita religijose tėra tik išvedžiojimai vardan patikliųjų palankumo užsitikrinimo. Melas vardan viešpatavimo religijoms nėra nuodėmė.

Sąmokslų teorijų pasekėjas. O iš kur atsirado 130 mljn knygų? Iš oro? Be to, turi galimybę studijuoti archeologinius ir istorinius šaltinius, tekstus, parašytus nebevartojamomis kalbomis, tyrinėti primityvių genčių kultūrą ir mąstymą ir taip toliau ir panašiai. Užtenka tą pačią dainelę dainuoti, ženk į priekį. Paaiškink sau ir kitiems, kodėl nebuvo sunaikinta Lukrecijaus Karo poema "Apie daiktų prigimtį" ir daugelis kitų panašių kūrinių, kodėl mūsų dienas pasiekė Demokrito mokymas, kodėl G.Galilėjaus kūryba išliko ir turėjo tęstinį vaidmenį gamtos moksluose ir daugelį kitų dalykų.

Informacijos kaupimas, saugojimas, apdorojimas, perdavimas, paieška - štai kodėl mes šiandien esame tokie kokie esame. Knyga tai tik tos susistemintos informacijos laikmena, kai knygų nebeliks, kaip neliko įrašų olų sienose, akmenyse, molinėse plokštelėse atsiras (yra) kitos laikmenos.

Aidai, tai ne sąmokslo teorijos. Senovės patirtis buvo naikinama ir sąmoningai ir tiesiog iš kvailo priešiškumo. Vakar žiūrėjau filmą "Agora". Jis labai tiksliai įsipaišo į mūsų diskutuotas temas. Verta jį atsisiųsti ir peržiūrėti ne paviršutiniškai, o su pakartojimais daugelyje vietų, kad tiksliai pagauti visus niuansus. Veiksmas vyksta 391 metais ir kiek vėliau. Egiptas, tapęs Romos imperijos provincija, senovės išminties lobynas- Aleksandrijos biblioteka, pagrindinė veikėja- filosofė, mokytoja, pasišventusi mokslui ir pakliuvusi į absurdišką religijų mėsmalę... Rekomenduoju pažiūrėti visiems, tada bus aiškesnis supratimas apie religijų nusikaltimus prieš mokslą. O juk tai tik vienas epizodas iš daugelio tūkstančių į jį panašių.