Išvirkime skanią kalbos sriubą! (Konkursinis straipsnis)

wtf?

Čia visata siunčia žinutę Unytui.

paziurim kalbininku sukurtus zodzius ir zargona. Koki skirtuma pamatom? ogi zagronas yra 2-3 kartus trumpesnis. zargono zodziai dviskiemeniai, retai triskiemeniai, ilgesniu zodziu zargone praktiskai nera. o kalbininku? net skiemenimis nebeiseina skaiciuot reikia skaiciuot zodziais. jei zargonas dviskiemenis tai oficialus zodis is 2 zodziu, jei zargonas ketruskiemenis tai oficialiai be 2 sakiniu to nepasakysi. zargonas tai ekonomiskesne kalbejimo forma. Be zargono neimanomas mokslo vystymasis, tik prigijus mokslo zargonui jis pavadinamas oficialiu terminu. Deja prigijus nemokslo zargonui, kalbininkai is visu jegu stengiais pateisint savo egzistavima ir kuria dar nesamoningesni termina, kuris neatitinka kalbos ekonomiskumo principu- o kas neekonomiska anksciau ar veliau tures isnykt. Dar reiketu atsizvelgt, kad zodziu, raidziu, garsu naudojimas yra susijes su gyvenamaja vieta- tiksliau su geologine aplinkos sandara- aukstuma, zemuma, kalcio kiekis aplinkoje ir pan. taip pat biologine aplinka bei klimatu, o kalbininkai bando viska unifikuot, vadinasi tai tiesiogiai sumazina zmoniu isgyvenamuma, kurie yra verciami kalbet vietoj savo tarmes bendrine kalba. Priversk ciukcia kalbet lietuviskai ir grazink ji atgal i ciukotka versdamas kalbet lietuviskai ir jis ziema numirs, nesugebedamas paaiskint koks aplink sniegas ir koki pavoju jis nesa, nes mes neturim tokiu terminu, kuriais jie naudojasi- mums sniegas visada yra sniegas, o jiems sniegas tai kaip mums Mendelejevo lentele

Kalba turi tarnaut žmonėms, o ne atvirkščiai. Besikeičiant gyvenimo sąlygoms, keičiasi ir kalba, prisitaikanti prie žmonių poreikių. Kalbininkai siekia kalbos sustabarėjimo. O juk kaip sakoma ir stovintis vanduo prasmirsta. Jie turėtų suprast, kad lietuvių kalba yra labai netinkama mokskui, informacinėm technologijom, inžinerijai, todėl mes esam priversti naudoti svetimybes ar slengą. Kalbininkų pasiūlyti terminai, kaip jau minėjo mobilunkas, yra baisiai nepatogūs ir dažniausiai skamba kvailai. Kai kurių specifinių terminų net niekas nebando versti į lietuvių kalbą. Žinoma, aš visiškai neteisinu beraščių, kurių dabar pilna visur.

Žargonas reikalingas, visada jis buvo ir visada liks. Taisyklingai sulietuvinti, netgi paraidžiui, žodžiai kalbai nekenkia, atvirkščiai, ją praturtina, modernina, praplečia. Ilgainiui nė nebeįsivaizduojame, kuo reikėtų – ir ar iš viso reikėtų – juos pakeisti. Taip visad buvo ir taip bus – kuo bepakeisi „agurką“, „pianiną“ ar „robotą“? Labiausiai kalbai kenkia, ją skurdina, iš pakampių susirinktos visokios gramatinės šiukšlės. O vis mažiau skaitydami grožinės literatūros, žmonės (ypač vaikai) tiesiog nebežino, kaip vieną ar kitą dalyką pavadinti, apibūdinti, kaip mintis reikšti.