Aptikta trumpiausio orbitinio periodo dvinarė žvaigždė  (0)

Astronomų komanda nustatė, jog dvinarę sistemą sudarančios HM Cancri žvaigždės apsisuka viena apie kitą vos per 5,4 minutės, o tai yra trumpiausias Žemės mokslui žinomas dvinarės žvaigždės orbitinis periodas.

Beje, ši sistema taip pat yra ir mažiausia žinoma dvinarė žvaigždė: jos skersmuo yra maždaug 8 kartus didesnis už Žemės skersmenį. Astronomai sugebėjo nustatyti apsisukimo periodą, matuodami HM Cancri skleidžiamos šviesos spektro linijų kitimo greitį. Šis spektro linijų kitimas atsiranda dėl vadinamojo Doplerio efekto, kurį minėtu atveju sukelia orbitinis dviejų viena aplink kitą besisukančių žvaigždžių judėjimas. Dėl doplerio efekto spektro dedamosios periodiškai pasislenka į mėlynosios arba raudonosios šviesos sritį.

HM Cancri stebėjimas buvo didžiulis iššūkis, nes teko nustatinėti neįtikėtinai trumpą (kosminiais mastais) periodą, o žvaigždžių skleidžiama šviesa yra palyginti silpna. 16 000 šviesmečių atstumu nuo mūsų nutolusios dvinarės sistemos skleidžiama šviesa sudaro ne daugiau kaip vieną milijoninę silpniausių plika akimi įžiūrimų žvaigždžių šviesio dalį. „Ši sistema kelia intrigą įvairiais požiūriais: jos periodas ekstremaliai trumpas; stebimas masės perdavimas iš vienos žvaigždės į kitą, kuri atsitrenkia į vieno iš šių kūnų paviršių ekvatoriaus zonoje, savo plotu prilygstančioje ketvirtadaliui Anglijos; būtent šiame taške rentgeno spindulių diapazone išskiriama daugiau galios, nei mūsų Saulės bendra spinduliuojama galia. Žvaigždė taip pat gali būti stiprus gravitacinių bangų skleidėjas, kurias mes kada nors galėsime aptikti visose tokio tipo žvaigždžių sistemose“, aiškina Warwicko universiteto profesorius Tomas Marshas. Astronomų komanda savo atradimą aprašė moksliniame žurnale „Astrophysical Journal Letters" publikuotame straipsnyje.

„Dvinarė HM Cancri yra tikras iššūkis mums, siekiant suprasti binarinių žvaigždžių evoliuciją“, komentuoja Radbound universiteto mokslininkas Gijs Nelemans. „Žinome, kad tokia sistema turi susidaryti iš dviejų paprastų žvaigždžių, kurios kažkaip spirališkai priartėjo vienas prie kitos, palaipsniui perduodamos savo masę viena kitai. Tačiau šio proceso fizika yra labai mažai ištirta. Ši dvinarė žvaigždė taip pat gali suteikti naujos informacijos tiriantiesiems bendrąjį reliatyvumą, nes ji energingai skleidžia gravitacines bangas. Šiuos erdvėlaikio iškraipymus mes tikimės aptikti tiesiogiai, pasitelkę būsimąjį kosminių tyrimų zondą LISA. Taigi HM Cancri bus šios misijos kertinis taškas“.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (0)