Tyrimai po vandeniu gali atskleisti naujų Lietuvos istorijos detalių (Video) (6)
Tyrimai po vandeniu gali trukti ilgus metus. Čia komplikuotas matomumas ir apskritai dirbti sunkiau. Bet povandeninis pasaulis archeologams gali atskleisti įdomesnių Lietuvos istorijos faktų nei kasinėjimai žemėje. Ežerų dumblas ar šaltas, sūrus Baltijos jūros vanduo keliems tūkstančiams metų užkonservavo net organinių medžiagų liekanas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos archeologai labiausiai džiaugiasi maždaug prieš dešimtmetį atrastomis dviejomis bronzos amžiaus polinėmis gyvenvietėmis Luoksesos ežere, prie Molėtų. Vandeniu užlietos gyvenvietės mena maždaug prieš 2,5 tūkst. metų čia gyvenusius lietuvių protėvius.
Ne mažiau archeologus domina ir Baltijos jūros dugnas. Tačiau kasinėdami jie stengiasi aptikti ne laivų, o pakrantėje kadaise stūksojusių gyvenviečių liekanų. Baltijos jūros vanduo ne visada buvo tokiame lygyje, kokiame yra dabar, todėl užlietos gyvenvietės gali atskleisti nemažai naujų istorijos detalių.
Nuslūgus vandens lygiui, atsiverdavo didžiuliai plotai sausumos, kurią dabar dugnu pavertusi Baltijos jūra. Kadangi vandens lygio svyravimai vyko palyginus negreitai, minėtuose sausumos ruožuose spėdavo sužaliuoti miškai, susiformuoti nedideli upeliai, ežerėliai. Tuose sausumus plotuose galėjo gyventi ir žmonės. Šie dalykai archeologams rūpi labiausiai.
Išžvalgę plotą ties Juodkrante archeologai jau aptiko ir identifikavo apie 200 išvirtusių arba stovinčių medžių, kuriems galėtų būti apie 11 tūkst. metų. Archeologai dar ieško ten, matyt, gyvenusių ankstyvojo mezolito ar paleolito laikų žmonių pėdsakų. Tai galėtų būti pirmieji dabartinės Lietuvos gyventojai. Su ne ką menkesniu užsidegimu archeologai Baltijos dugne ieško ir vikingų laivų.