Genetiškai modifikuoti uodai nepernešinės maliarijos (12)
Mokslininkai įsitikinę, jog jau greitai galės pakeisti laukinių uodų DNR – tokiu būdu taptų daug lengviau kovoti su šių kraujasiurbių platinama maliarija, informuoja BBC. Jei mokslininkams pavyktų tarp uodų išplatinti reikiamą geną, būtų įmanoma stipriai sumažinti maliarijos susirgimų skaičių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Akademikai tyrimo rezultatus apibūdina kaip svarbų pasiekimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, vien 2008 metais maliarijos aukomis pasaulyje tapo daugiau kaip milijonas žmonių.
Mokslininkai teigia jau išvedę maliarijai atsparių uodų rūšį – tai buvo padaryta perkeliant į uodo organizmą tam tikrus genus, užkertančius kelią maliarijos vystymuisi.
Ekspertai pripažįsta, kad jų užsibrėžtas tikslas nebus lengvai įgyvendinamas – reikia užtikrinti, kad iš genetiškai modifikuotų uodų reikiamas genas paplistų viso pasaulio uodų populiacijoje. Jei genas neteiks uodams apčiuopiamų pranašumų, kraujasiurbių vabzdžių populiacijoje jis ne tik neišplis, bet ir nunyks bei pradings.
Tiesa, Londono Karališkosios kolegijos (D. Britanija) ir Vašingtono universiteto (Sietlas, JAV) mokslininkai tiki, jog jiems pavyko rasti problemos sprendimą. Tyrėjai įterpė geną į tą uodo DNR sritį, kuri susijusi su vabzdžio pasirūpinimu savimi. Tikslus endonukleazės pavadinimas – I-SceI.
Genas skatina tam tikro fermento, dalijančio DNR į dvi dalis, išsiskyrimą. Biologinis ląstelės dalijimosi mechanizmas, atkurdamas pertrauktos DNR grandinės vienovę, įtraukia minėtą geną į DNR. Geno kopijos pasklinda ląstelėse taip, jog jų būna visose vyriškos lyties uodo sėklos ląstelėse. Tokiu būdu šį geną paveldės visi modifikuoto uodo palikuonys, vėliau – pastarųjų ainiai ir t. t. Laboratorinėmis sąlygomis genas išplito pusėje uodų eksperimentinės grupės ir atsikartojo dvylikoje generacijų (kartų).
Mokslininkai tikisi atrastą ir sėkmingai išmėgintą genomo modifikavimo metodą taikyti ir kitais atvejais. Išradėjai neatmeta galimybės, jog taikant šį metodą visai realu uodų genomą modifikuoti taip, jog vabzdžiai atakuotų ne žmones, o gyvūnus arba sustabdytų maliarijos užkrato dauginimąsi uodo organizme.
Maliarija yra susirgimas, nuo kurio galima apsisaugoti. Be to, ji – išgydoma. Nors kasmet į Didžiąją Britaniją iš kelionių sugrįžta apie 1,5 tūkst. maliarija užsikrėtusių britų, tik apie 12 proc. jų suserga sunkiai. Simptomai gali išryškėti nebūtinai išsyk – kartais liga pasireiškia tik per vienerius metus.