Britų mokslininkai reikalauja normų, kuriomis reguliuojamas gyvūnų ir žmonių mišrūnų kūrimas  (3)

Britų mokslininkai penktadienį pareiškė, jog turi būti sukurtos normos, reguliuojančios eksperimentus, kurių metu apjungiamos gyvūnų ir žmonių DNR. Anot tyrėjų, nors griežtai reguliuoti būtina gal ir ne visus eksperimentus, vis tik egzistuoja keletas eksperimentų rūšių, kurios galėtų „paliesti socialiai ir etiškai jautrius klausimus“.

Nors, iš pirmo žvilgsnio, žmogaus ir gyvūno mišrūno idėja labiau priskirtina mokslinės fantastikos vizijų kategorijai nei tikrovei, tokio mišrumo atvejai jau dabar nėra jokia retenybė genetiniame ir ląstelių lygmenyje.

Per keletą pastarųjų savaičių pasaulio mokslo populiarinimo portaluose buvo publikuojamos žinutės apie tai, jog mokslininkai sukūrė pelę, kuriai pasireiškia žmogiškoji kraujo ligos hemofilijos forma. Prieš porą mėnesių mes informavome, jog genetiškai sukurtos karvės, galėsiančios duoti ir moters pieną. Žmogaus DNR fragmentų neretai implantuojama į pelių genomą atliekant ir onkologijos srities tyrimus.

Tiesa, kai kurie genetiniai eksperimentai yra, švelniai tariant… keisti. Pavyzdžiui, žmogiškųjų kiaušinėlių implantavimas į gyvūnų organizmus. Arba eksperimentai, kurių metu kaip alternatyvą gyvūnų smegenims bandoma pasitelkti žmogiškąsias smegenis.

Nors tokie eksperimentai nėra labai dažni, kai kurie mokslininkai pažymi, jog tokio pobūdžio tyrimai galėtų būti labai vertingi. Žmogaus smegenų ląstelių injekcija į žiurkių smegenis mokslininkams atvertų papildomų galimybių tyrinėti insulto pasekmių eliminavimo būdus. Naujienų agentūra „Reuters“ primena, jog pirmieji pasaulyje klinikiniai žvalgomieji tyrimai insultą patyrusiesiems taikant kamieninių ląstelių terapiją buvo įmanomi tik dėl to, jog prieš tai buvo ištyrinėtos į žiurkių smegenis implantuotos žmogaus smegenų ląstelės.

„Žmonės sunerimsta, kai mokslininkai imasi bioinžinerinių eksperimentų su smegenimis, reprodukcinėmis ląstelėmis ar kertiniais išoriniais bruožais, kuriais remdamiesi mes identifikuojame kitus asmenis (odos paviršiumi, veido forma ir kalbėsena)“, – pabrėžia Kembridžo universiteto medicininės genetikos profesorius Martinas Bobrovas (Martin Bobrow).

Ligi šiol prieštaringai prisimenamas atvejis, kai Jungtinė Karalystė prieš trejus metus pavedė atsisakyti planų išauginti žmogaus embrionus su ląstelių branduoliais, kurie būtų išimti iš galvijų kiaušinėlių. Eksperimentu buvo siekiama išvesti naujų kamieninių ląstelių, kurios būtų naudojamos labiausiai paplitusių ligų gydymui. Tokios ląstelės būtų 99,9 proc. žmogiškos ir 0,1 proc. – kito gyvūno kilmės.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Saulius Žukauskas

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)