Kinai 2-ajame Lagranžo taške dislokavo kosminį palydovą  (5)

Kinijos palydovas „Chang’e 2“ atvyko į savo dislokacijos vietą – antruoju Lagranžo tašku (L2) vadinamą strategiškai svarbią vietą atvirame kosmose, kuri nuo Žemės nutolusi 1,5 mln. kilometrų ir kurioje išnyksta gravitacijos įtaka. Tokiose „kosminio parkavimosi aikštelėse“ kosminiai aparatai gali ilgai išbūti, nenaudodami degalų ir skriedami taip, kad jų santykinė padėtis Saulės ir Žemės atžvilgiu išliktų tokia pati. Oficiali palydovo misija – Saulės ir Žemės magnetinių laukų tyrimai, skelbia Space.com. Tačiau ar gali būti, jog strategiškais svarbius kosmoso taškus kinai gali panaudoti ir militaristiniams tikslams?

Daugiafunkcinis erdvėlaivis „Chang’e 2“ šiemet baigė Mėnulio kartografavimo darbus ir ėmėsi kitos misijos, kurią, ekspertų nuomone, galima vertinti ir kaip įspėjamąjį ženklą apie didėjančią Kinijos įtaką (ne tik mokslinę) kosmose. Kelyje nuo Mėnulio iki L2 (gravitacijos prasme stabilus taškas priešingoje nei Saulė Žemės pusėje) „Chang’e 2“ užtruko 77 dienas: erdvėlaivis natūralų Žemės palydovą paliko birželio pradžioje, o naujojoje dislokacijos vietoje įsikūrė baigiantis rugpjūčiui. Būdamas L2 taške, „Chang’e 2“ nuo Žemės yra nutolęs maždaug 1,5 mln. kilometrų. Kinijos kosmoso agentūra tapo trečiąją pasaulyje kosmoso agentūra (po amerikiečių NASA ir europiečių ESA), kurios kosminis aparatas aplankė kurį nors iš Lagranžo taškų.

Tolimojo kosmoso žvalgymai

Kinijos Mokslų, technologijų ir nacionalinės gynybos industrijos ministerija paskelbė apie naują zondo „Chang’e 2“ misijos kryptį ir tikslus. Kinijos Mėnulio tyrimų programos antrosios dalies direktoriaus pavaduotojo Liu Tongjie teigimu, naujoji „Chang’e 2“ pozicija atveria galimybes įvykdyti dvi mokslo užduotis. Pirmoji – stebėti Žemės magnetinius laukus bei juos bombarduojančias Saulės audras. Antroji – zondas padės įvertinti Kinijoje pastatytų dviejų didžiulių kosmoso komunikacijų antenų galimybes. Vienos antenos skersmuo – 35 metrai, ji stūkso Kinijos šiaurės vakaruose, Kašgare (Kashgar). Kitos antenos diametras – beveik dvigubai didesnis (64 metrai), o ji pastatyta Jiamusi (Kinijos šiaurės rytuose). Šios dvi antenos – Kinijos tolimojo kosmoso tyrimų tinklo sudedamoji dalis. Kaip pranešama, tyrimų tinklas turėtų būti suformuotas 2016 m. Jo paskirtis – Jupiterio tyrimai, taip pat Saulės ašigalių stebėjimas.

Gudrūs manevrai

„Kinijos palydovui pasiekti L2 tašką nereikėjo labai daug energijos, - pastebi Teksaso universiteto Astronomijos fakulteto mokslininkas Denas Lesteris (Dan Lester). – Be to, būnant tame taške, reikia labai nedidelių energijos sąnaudų, kad pasiektum kitus Lagranžo taškus. Tad, atidžiau pažvelgus, Kinijai tokie manevrai yra labai naudingi ir prasmingi.“

Anot D. Lesterio, tokia patirtis labai praverčia tuomet, jei sieki protingai manevruoti Žemės-Mėnulio apylinkėse, manevrams išnaudodamas labai nedaug energijos.

„Žinoma, būtų labai įdomu sužinoti, jog kinai rengia kažkokį sąmokslą, - neslepia astronomas. – Kita vertus, toks kinų žingsnis ne itin stebina. Neinterpretuočiau jo kitaip – tai viso labo navigacinių gebėjimų ir stoties palaikymo kosmose pratybos. Tai nėra lengva... tad tai yra geras išbandymas.“ D. Lesteris neatmeta galimybės, jog po kurio laiko “Chang’e 2” paliks L2 tašką ir pasuks kitų Lagranžo taškų link.

Orbitinė mechanika

„Kita vertus, išnaudojant Mėnulio gravitaciją, zondas gali būti nukreiptas į keletą kitų įdomių Saulės sistemos kūnų, - kolegai iš Teksaso universiteto antrina labiausiai pripažintas amerikiečių orbitinės mechanikos ekspertas Robertas Farkaharas (Robert Farquhar), kuris yra naujos knygos „Fifty Years on the Space Frontier: Halo Orbits, Comets, Asteroids, and More“ („Penkiasdešimt metų kosmoso pasienyje: Halo orbitos, kometos, asteroidai ir kita“) autorius. – Turiu keletą idėjų, kur dar galėtų nusitrenkti “Chang’e 2”. Be to, netolimoje ateityje viliuosi šias savo idėjas pristatyti kinams.“

Anot Prinstono universiteto mokslininko Edvardo Belbruno (Edward Belbruno), „Chang’e 2“ judėjimas atskleidžia, jog Kinija po truputį vis geriau įvaldo orbitinės dinamikos subtilybes ir galimybes, ir jomis pasinaudodama geba savo zondą mažomis degalų sąnaudomis nuskraidinti į kitus Žemės apylinkėse esančius svarbius erdvės taškus. Neatmetama galimybė, jog „Chang’e 2“ manevrai susiję su tolimojo kosmoso tyrimais bei komunikacijomis.

„Kinijos sugebėjimas nuskraidinti savo zondą į L2 yra svarbus dėl keleto priežasčių, – atkreipia dėmesį E. Belbruno. – Viena vertus, Lagranžo taškai yra toli nuo Žemės, ir ten dislokuotas erdvėlaivis gali tarnauti taikiems tikslams – moksliniams stebėjimams, tyrimams. Tačiau kur kas svarbiau yra tai, jog L1 ir L2 taškais prasideda „mažų degalų sąnaudų greitkeliai“ – taupant degalus, šie taškai gali būti išnaudoti siunčiant erdvėlaivį į Jupiterį, Marsą, asteroidus. Tad jie yra tiesiog ideali vieta kosminėms stotims. Maža to, jais kinai galėtų pasinaudoti Saulės sistemos planetų tyrimuose.“

Kosminio militarizmo apraiškos?

Kinijos politinius ir saugumo reikalus stebintis bei analizuojantis fondo „Heritage Foundation“ tyrėjas Dynas Čenas (Dean Cheng) zondo „Chang’e 2“ orbitinę gimnastiką yra linkęs traktuoti kaip nacionalinio kinų tautos pasididžiavimo objektą, apipintą iš dalies mokslo, iš dalies politiniais motyvais. Ar antrasis Lagranžo taškas galėtų pasitarnauti Kinijos karinėms kosmoso operacijoms?

Vertinant Lagranžo taškų svarbą iš strateginės pusės, „egzistuoja tam tikrų įdomių idėjų, kokiu būdu Lagranžo taškus būtų galima išnaudoti kaip „parkavimo“ aikšteles rezervinėms orbitinėms pajėgoms ir gynybai nuo antipalydovų, kurie galėtų atskrieti iš atokesniųjų orbitų ir būtų nutaikyti į Kinijos geostacionarinius palydovus“, – neslepia D. Čenas.

„Tikintis konflikto ir turint galimybę tapti to konflikto iniciatoriumi, galima norėti dislokuoti gynybines sistemas gerokai toliau, kur jas būtų kur kas sunkiau stebėti ir pasiekti“, – tvirtina D. Čenas. – Sulaukęs nerimastingų signalų, jog yra nusitaikyta (ne tik fiziškai, bet ir kibernetiškai) į tavo paleidimo centrus, gamybos ir kitus infrastruktūros objektus, tu galbūt pagalvosi apie tam tikrų pajėgų perdislokavimą į kosmosą ar į atokesnius jo kampelius. Žinoma, tai – tik spekuliacijos.“

Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (5)