Šiuolaikinė maisto pramonė per 20 metų mus pavertė ūgio milžinais  (23)

Aukštas ūgis mūsų visuomenėje laikomas grožio, sėkmės ir jėgos simboliu, tačiau mokslininkai, stebintys kaip per pastaruosius 50 metų, pasikeitus mitybai, ūgio prasme į aukštį šoktelėjo gerovės šalių piliečiai, su nerimu prabilo apie tai, kad evoliuciškai, regis, jau pasiekta biologinė riba. Jei augsime ir toliau, gali nutikti kaip su dinozaurais, kurie tiesiog išnyko. Ar dabar belieka plėstis tik į šonus, ką daugelio šalių gyventojai ir daro?

Prasikeitus maisto pramonei per 20 metų pasiekėme naują ūgio rekordą

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjos prof. Janinos Tutkuvienės, mūsų protėviai, be abejo, buvo mažesnio ūgio, tačiau tai nereiškia, kad žmogaus kūnas tik didėjo.

„Ir prieš tūkstančius metų yra buvę periodų, kai žmogus buvo tokio pat ūgio, kaip dabar. Tais laikotarpiais, kai žmogui būdavo striuka, jis sumažėdavo, gerovės laikotarpiais – išaugdavo. Nustatyti keli laikotarpiai, kai labai staigiai padidėjo žmogaus ūgis ir smegenys – pavyzdžiui, kai žmogus pradėjo valgyti mėsą ir kai išmoko įkurti ugnį – tai leido naudoti termiškai apdorotą maistą. Taigi ūgio didėjimas labiausiai siejamas su gausesniu baltymo vartojimu ir gerove“, - pasakojo mokslininkė.

Šiuo metu vidutinio ūgio įvairovė tarp vyrų svyruoja nuo 144,4 cm tarp Afrikos pigmėjų iki 184,2 cm tarp jaunų olandų. Tarp moterų žemiausios tos pačios pigmėjės (136 cm), aukščiausios – olandės (168,7 cm).

Lietuviai priskiriami prie aukštaūgių tautų. Jaunų vyrų vidutinis ūgis – 181,5, moterų – 168,2 cm. Beje, mezolito laikotarpiu vidutinis lietuvių vyrų ūgis buvo vos 167,4, o moterų – 157,4 cm. Tačiau geležies amžiuje jis jau siekė 172,4 cm tarp vyrų ir 160,6 cm tarp moterų. Viduramžiais mes vėl gerokai sumažėjome ir geležies amžiaus ūgį pasiekėme tik 20-to amžiaus viduryje.

„Geležies amžius laikomas baltų klestėjimo laikotarpiu. Tuo metu iš tiesų buvo ekonominė ir socialinė gerovė: žmonės augino ir javus, ir gyvulius, ir medžiojo, taigi maisto netrūko ištisus metus. Tuo tarpu 20-to amžiaus antroje pusėje staigus ūgio šoktelėjimas jau buvo susijęs su ne visai normaliais dalykais“, - teigė pašnekovė.

Anot J. Tutkuvienės, per karą ir iškart po karo labai daug Europos šalių badavo. Yra nustatyta, kad žmonių, kurie patiria badą, organizmas pradeda kitaip veikti – bado pasekmės lieka visam gyvenimui, todėl pokario karta išgyveno „atsigriebimo“ fenomeną, o visa maisto pramonė buvo nukreipta ta linkme, kaip pasigaminti maisto daug, greitai ir pigiai.

„Prasidėjo naujų technologijų karta maisto pramonėje, o kartu su ja – ir daugelis negatyvių reiškinių. Per labai trumpą laiką ūgis įvairiose populiacijose padidėjo apie 10 cm. Taigi XX a. viduryje, maždaug per 20 metų, įvyko tokie pokyčiai, kuriems kitomis sąlygomis reikėtų kelių šimtų metų. Yra labai daug šio reiškinio teorijų, tačiau labiausiai tikėtina, kad žmonės pradėjo vartoti labai daug baltymų, taip pat nenatūraliu būdu pagaminto maisto. Be to, įvairiais augimo skatinimo metodais užaugintų gyvūnų mėsa gali turėti hormoninį poveikį ir žmogaus organizmui. Taip pat neigiamus mechanizmus organizme sukelia ir kai kurie nenatūralūs maisto priedai“, - pasakojo antropologė.

Evoliucijos metu saugiklis, kada liautis valgius, neįdėtas

Anot pašnekovės, iki praėjusio amžiaus vidurio dar galiojo geografinės ūgio taisyklės. Pavyzdžiui, Šiaurės žmonės buvo didesni, nes didesnis kūnas geba geriau kaupti šilumą. Tuo tarpu kuo žmogus yra mažesnis, tuo santykinai vienam kilogramui jo masės tenka didesnis kūno paviršiaus plotas, todėl toks kūnas geba geriau atiduoti šilumą. Dabar šios kūno dydžio geografinės taisyklės pamažu nyksta, ypač Amerikoje. Tai kelia nerimą mokslininkams, nes adaptacija tam tikrame regione vyko tūkstantmečiais. Be to, natūralios evoliucijos tikslas – dar didesnė įvairovė.

Mokslininkų manymu, augimą skatinantys veiksniai siejasi ir su pasauline nutukimo epidemija. Ūgis negali didėti iki begalybės, tačiau evoliucijos procese svorio didėjimo „saugiklių“ beveik nebuvo užfiksuota, kadangi to tiesiog nereikėjo – keletą milijonų metų nebuvo maisto pertekliaus, todėl išliko tik tie mūsų protėviai, kurie sugebėjo labai efektyviai kaupti su maistu gaunamą energiją. Atsiradus evoliucijai netikėtiems veiksniams, pirmiausiai maisto gausai, ši savybė tapo net žalinga.

„Kažkada turėti taupų kūną buvo labai naudinga, todėl išliko tik tie žmonės, kurie sugebėdavo net iš menko maisto davinio kūne sukaupti atsargų. Tie, kurių medžiagų apykaita buvo labai greita, tiesiog neišgyvendavo. Todėl mes visi esame linkę tukti, ypač tie, kurių protėviai labai badavo. Tai puikiai iliustruoja pavyzdžiai, kas nutiko su skurdžiomis sąlygomis gyvenusiomis populiacijomis, į kurias įsiveržė šiuolaikinė civilizacija su visa savo gerove. Žmonės tiesiog nutuko ir pradėjo sirgti visomis civilizacijos ligomis.

Kita vertus, neaišku, ar gali įvykti atvirkščias evoliucinis procesas – pertekliaus laikotarpiu turėtų išmirti tie, kurių organizmas pernelyg taupiai elgiasi su maistu ir jį kaupia. Kol kas nežinia, kaip bus iš tiesų. Mat pasaulyje mes turime labai didelę disproporciją – vieni žmonės pertekę maistu, o kiti badauja“, - svarstė antropologė.

Šiuo metu pradėjo augti kinai ir japonai

XX a. vykusi augimo akceleracija pirmiausia prasidėjo labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Tiesa, tose tautose, kurios pradėjo augti pirmos, šiuo metu šie procesai sustojo. Išimtis – olandai. Jų ūgis ir toliau didėja, o mokslininkai kol kas svarsto šio reiškinio priežastis.

Šiuo metu pastebėta, kad pradėjo augti kinai ir japonai. Neseniai ekonomistai paskaičiavo, kas atsitiktų, jeigu visų kinų ūgis padidėtų 10 cm. Jie rėmėsi paprastais dėsniais: didesniam ūgiui reikia didesnės kūno masės, taigi, ir daugiau valgyti, didesnių drabužių, baldų ir pan. „Mokslininkai padarė išvadą, kad žemei tai būtų sunkiai pakeliama našta, todėl grėstų ekologiniai ir kitokio pobūdžio kataklizmai“, - pasakojo J. Tutkuvienė.

Beje, evoliucija rodo, kad pernelyg didelio kūno gyvūnai kartais neišlikdavo. Taip, pavyzdžiui, įvyko su dinozaurais, kurie nesugebėjo prisitaikyti prie naujų klimatinių sąlygų Žemėje. Tikėtina, kad taip nutiktų ir su žmogumi. Beje, ir šiandien visos ilgaamžių populiacijos yra žemaūgės, o labai aukšti žmonės paprastai gyvena trumpai. Šiuo metu pasaulio ūgio rekordas – apie 247 cm.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (23)