Bėglys lėktuvo važiuoklėje: kokie vis tik šansai išlikti gyvam?  (10)

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje nuskambėjo kurioziškas, tačiau skaudus atvejis: rugsėjo 9 d. rytą Londono priemiestyje netoli Hitrou oro uosto vietos gyventojus kaip reikiant išgąsdino iš dangaus nukritęs žmogaus kūnas. Įtariama, jog tai galėjo būti pabėgėlis iš Afrikos, Jungtinėn Karalystėn susiruošęs sprukti, įlįsdamas į lėktuvo važiuoklę. Spauda netruko pasigauti šią temą, pasigirdo įvairių spekuliacijų apie šansus atskristi gyvam ar mirusiam. O kaip yra iš tiesų? Ar įmanoma tokiu būdu atkeliauti gyvam ir sveikam? „Lifeslittlemisteries.com“ įrodinėja, jog… įmanoma. Ir dar kaip.

Pareigūnai, ko gero, niekada taip ir nebesužinos, ar rugsėjo 9 d. Hitrou oro uosto apylinkėse iš lėktuvo iškritęs nelaimėlis žemėn didžiule jėga trenkėsi būdamas gyvas ar jau miręs.

„Išgirdau didžiulį trenksmą, – „Telegraph.co.uk“ pasakojo viena iš įvykio liudininkių, 47-erių Enė Viljams (Annie Williams), viena iš Mortleiko rajono gyventojų. – Pamaniau, kad ką nors partrenkė automobilis. Kaip tik tuo metu netoliese į bažnyčią ėjo du asmenys – jie pasakė, kad ant gatvės iš dangaus nukrito žmogaus kūnas.“

Ne itin smagiai skambančio pavadinimo rajonas Mortleikas (Mortlake – „mirties ežeras“?) yra už 16 km nuo stambiausio Jungtinės Karalystės oro uosto Hitrou. Rajonas plyti kaip tik tokioje vietoje, virš kurios leidžiasi ant pietinio Hitrou nusileidimo tako taikantys lėktuvai.

Anot tyrėjų, žuvusysis greičiausiai buvo afrikietiškos kilmės ir, kaip manoma, mėgino pabėgti iš Šiaurės Afrikos į Angliją, slėpdamasis į Londoną skridusio lėktuvo važiuoklėje. Manoma, kad vyras iškrito tuomet, kai besileidžiantis lėktuvas kelių šimtų metrų aukštyje išleido važiuoklę.

Ne pirmas kartas

Pasirodo, pastaruoju metu tai – sparčiai populiarėjantis būdas nelegaliai atvykti į šalį: per pastarąsias dvi savaites tai – jau antras panašus atvejis. Abu jie baigėsi nesėkmingai. Rugpjūčio 23 d. negyvas, kaip įtariama, pabėgėlio kūnas buvo rastas iš Keiptauno (Pietų Afrikos Respublika) atskridusio ir Hitrou oro uoste nusileidusio „British Airways“ kompanijos lėktuvo važiuoklėje. Manoma, kad šis žmogus mirtinai sušalo skrydžio metu.

Tačiau kaip yra iš tiesų? Ar velnias žino kaip į lėktuvo važiuoklę sugebėjęs įsiropšti bėglys iš tiesų turi galimybių atvykti gyvas? Ar gali būti taip, kad Mortleike nukritęs asmuo iš lėktuvo krito gyvas?

Atsakymas: taip. Tai – Federalinės Aviacijos Administracijos (FAA) Civilinės aviacijos medicinos instituto specialistų nuomonė. Išgyvenimo šansai keliaujant komercinio lėktuvo važiuoklėje – 24 proc.

Nuo 1947 m. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. yra užregistruoti 96 mėginimai skristi lėktuvo važiuoklėje. 23 bėgliai liko gyvi. 14 mėginimų įvyko nuo 1996 m. Tiesa, šių naujausių atvejų statistika ir šansai išgyventi yra menkesni – 21 proc.

Tai – tik skaičiai. Statistika. O ką tenka išgyventi žmogui, kuris ryžtasi kilti į keliolikos kilometrų aukštį prisispaudęs prie įtraukto lėktuvo rato?

Keturios mirtinos grėsmės

1996 m. FAA ataskaitoje, pavadinimu „Išgyvenusieji dideliame aukštyje: lėktuvo važiuoklės keleiviai“, rašoma, jog prieš pasiekdamas galutinį kelionės tikslą bėglys lėktuvo važiuoklėje susiduria su keturiomis pagrindinėmis grėsmėmis: 1) būti suspaustam įtrauktos važiuoklės, kai lėktuvas kyla; 2) hipoksija (organizmą ištinkanti būsena dėl ilgalaikio deguonies stygiaus); 3) hipotermija (sušalimas) ir 4) iškritimas iš lėktuvo, kai važiuoklė išleidžiama ir lėktuvas ruošiasi tūpti.

Bet kuri iš šių grėsmių gali būti mirtina, nekalbant apie tai, jog pabėgėliui tenka atlaikyti visas keturias grėsmes išsyk. Neįtikėtina, tačiau tokiose situacijose yra ir palankių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei bėgliui pavyksta išlikti sveikam ir nesutraiškytam, kai kylantis lėktuvas įtraukia važiuoklę ir besisukančius ratus (tokie atvejai užfiksuoti lėktuvuose Boeing 747 – tokius turi „British Airways“), frikcinė šiluma, atsiradusi dėl padangų trinties į nusileidimo tako paviršių, kurį laiką bėgliui bus svarbus šilumos šaltinis.

Tačiau tos šilumos, kaip ir iš kitų potencialių terminių šaltinių (hidraulinių vamzdelių) sklindančios šiluminės energijos nepakaks išvengti hipotermijos (sušalimo), kai lėktuvas pakils į 9-12 km aukštį, kur oro temperatūra siekia nuo -45 °C iki -65 °C. Tiesa, kol bus pasiektas toks aukštis, ant važiuoklės įsitaisęs asmuo beveik neabejotinai turėtų prarasti sąmonę dėl deguonies stygiaus.

Bet kai lėktuvas pakyla į didelį aukštį, deguonies kiekis ore ten būna beveik toks pat, kaip ir pažemėje. Tačiau viską keičia slėgio pokyčiai: kvėpavimui tinkamo deguonies dideliame aukštyje lieka žymiai mažiau, tad keliaujančiojo kūnas praktiškai praranda galimybę absorbuoti deguonies atomus. Kaip teigiama FAA ataskaitoje, „visuose civilinių skrydžių aukščiuose deguonies slėgis yra mažesnis už tokį, kurio pakaktų išlikti sąmoningos būklės.“

Rodos, išgyventi tokie bėgliai šansų praktiškai neturi. Ir vis dėlto. 1996 m. indas liko gyvas po 6 750 km ilgio skrydžio važiuoklės skyriuje iš Naujojo Delio į Londoną. Skrydžio metu lėktuvas buvo pakilęs į 10 668 metrų aukštį. Aplinkoje nebesiorientuojantis bėglys buvo pastebėtas Hitrou oro uoste. Kaip aplinkybės turėjo susiklostyti, kad jis tokioje mirtinoje kelionėje liktų gyvas?

Atsakymas gali būti toks: gilios hipoksijos ir gilios hipotermijos kombinacija.

Kai asmens kūnas praranda gebėjimą kontroliuoti savo temperatūrą, organizme smarkiai išauga deguonies sąnaudos. Anot Skrydžių saugumo valdybos, tokiose sąlygose „kūnas susiriečia į embriono pozą, kad išsaugotų kuo daugiau šilumos, o širdies plakimas gali kristi net iki 2 tvinksnių per minutę, kvėpavimo tankis – iki vieno įkvėpimo per 30 sekundžių.“

Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, spėjo bėglys atgauti sąmonę ar ne, lėktuvui pradėjus leistis, važiuoklės skyrius visuomet atidaromas…

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (10)