Kas minkščiausias Žemėje?  (3)

Kad kiečiausia natūrali medžiaga Žemėje yra deimantas, žino daugelis. O štai išrinkti minkščiausią medžiagą planetoje – kiek keblesnis dalykas.

„Vieningo kriterijaus nėra“, – tvirtina Džordžas Faras (George Pharr), Tenesio universiteto Jungtinio pažangiųjų medžiagų instituto direktorius.

Metalurgai ir mineralogai „minkštumą“ gali suprasti kaip medžiagos savybę deformuotis ją veikiant slėgiu ir likti tame deformuotame būvyje. Tačiau ši „minkštumo“ samprata netinka prisiminus elastines medžiagas (pvz., gumą, kuri gana nesunkiai deformuojasi, tačiau po to atgauna ankstesnę formą).

Dėl šios dviprasmybės tyrėjai taiko ne vieną kietumo (minkštumo) testą – priklausomai nuo to, kokio tipo medžiaga pasirinkta. Mineralų minkštumui įvertinti puikiausiai tinka klasikinis Moso (Mohs) testas: viena medžiaga pjauti, trinti kitą ir stebėti, kuri iš jų deformuojasi, lieka įbrėžta. Pagal Moso skalę, minkščiausias mineralas planetoje yra talkas (vadinamasis muilo akmuo).

Kalbant apie metalus, mokslininkai jų minkštumą ir kietumą mėgina vertinti absoliutiniais įverčiais. Rutulio ar piramidės formos metalo gabalas tam tikrą laiką tam tikra jėga slegiamas į kitą medžiagą, o po to matuojama palikta deformacija. Anot Dž. Faro, metalo kietumas priklauso nuo kovalentinių ryšių, siejančių medžiagos atomus.

Minkšti metalai (auksas) tokių ryšių turi nedaug, kieti (molibdenas, volframas) – gerokai daugiau. Ypatingai reaktyvūs metalai, pasižymintys žema lydymosi temperatūra (cezis, rubidis) yra patys minkščiausi metalų gamoje. Dž. Faras pažymi, kad bet kokie mėginimai išrinkti absoliučiai minkščiausią medžiagą tampa „debatų subjektu“.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(28)
(0)
(10)

Komentarai (3)