Ar cukrus ir druska iš tikrųjų kenksmingi?  (1)

Cukrus ir druska - du patys paprasčiausi produktai, kurie jau seniai sulaukia daug atakų ir yra tapę aršių ginčų objektu. Juos vartoja praktiškai visi, tačiau jie vadinami saldžiąja ir baltąja mirtimi. Ar pagrįstai? Žinoma, kad ne, nors tam tikrų niuansų yra.

Cukrus – lengvai pasisavinamas angliavandenis, greitai skylantis į sudėtines dalis (fruktozę ir gliukozę) ir patenkantis į kraują. Nepanaudota gliukozė virsta riebalų sankaupomis. Dėl pastarosios priežasties dietologai sulieknėti norintiems žmonėms rekomenduoja visų pirma atsisakyti saldumynų.

Tačiau problema susijusi ne tik su tuo, kad cukrus didina kūno apimtis. Jeigu lengvai pasisavinami angliavandeniai patenka į organizmą dideliais kiekiais, jie apkrauna kasą, todėl vėliau gali išsivystyti cukrinis diabetas. Tai rimta liga, galinti sukelti neįgalumą ir padidinti mirties nuo širdies ligų riziką.

Tačiau negalima pamiršti, kad cukrus yra energijos šaltinis. Hipotonikus nuo priepuolio gelbsti saldi arbata. Gliukozė ir taninai, kurių turi arbata, būna efektyviausi, jei vartojami kartu. Darboholikai, kuriems reikia užmušti alkio kirminą ir gauti energijos užtaisą, taip pat griebiasi saldumynų. Tokie užkandžiai kaip džiovinti abrikosai ar razinos laikomi sveikais, nors ir turi daug cukraus. Kaip visada, viskas priklauso nuo kiekio – tai galioja ir cukrui.

Beje, gamtoje nebūna alergijos cukrui. Jis nekelia jokių alerginių reakcijų. Jas gali sukelti tik kitos sudėtinės saldumynų dalys – riešutai, medus, vaisiai. Pyraguose, tortuose būna kiaušinių, pieno, kartais žemės riešutų sviesto, kurie taip pat gali kelti alergiją. Be to, alergizuoti gali dažikliai ir konservantai.

Druska būtina, bet nereikia persūdyti

Gydytojai vienbalsiai tvirtina, kad druska yra mūsų organizmui būtinas produktas. Sveikam žmogui rekomenduojama per dieną suvartoti 4 – 5 g druskos, bet dauguma žmonių dažniausiai šį kiekį viršija 2 – 3 kartus. Štai dėl to ir gali kilti problemų.

Svarbiausia, kad druska sulaiko organizme skysčius, dėl to padidėja kraujo kiekis, pakyla kraujospūdis, padidėja krūvis širdžiai ir kraujagyslėms.

Jeigu žmogus yra jaunas ir sveikas, jo organizmas į didesnį druskos kiekį nesureaguos. Tačiau jei vartotojas jau nebejaunas ir turi sveikatos problemų (pavyzdžiui, serga hipertonija), tuomet polinkis viršyti druskos normą gali dar labiau paaštrinti padėtį. Šia prasme druska tikrai gali tapti baltąja mirtimi. Širdies ligomis sergantiems žmonėms apriboti druskos vartojimą yra viena svarbiausių rekomendacijų.

Kartais žmogui gali būti paskirta bedruskė dieta (pavyzdžiui, sergant inkstų ligomis), tačiau tik stebint gydytojui, nes druska – pagrindinis natrio šaltinis. Mūsų organizmas gyvuoti be natrio negali – jis būtinas, kad susitraukinėtų raumenys, gamintųsi skrandžio sultys, organizmo neištikų dehidratacija. Kai iškyla grėsmė netekti daug skysčių, rekomenduojama gerti mineralinį arba lengvai pasūdytą vandenį, kad organizme būtų išlaikytas elektrolitų balansas.

Kodėl į druską dedama jodo?

Daugumai žmonių trūksta jodo, todėl rekomenduojama vartoti druską, praturtintą jodu. Pateikiame kelis faktus apie šį produktą.

1. Jodas dedamas į druską, nes tai plačiausiai paplitęs maisto produktas, kurio neįmanoma suvalgyti tiek daug, kad būtų perdozuota jodo.

2. Per dieną suvartojant iki 5 g joduotos druskos, žmogus gali gauti 100 – 120 mg jodo, kuris visiškai padengia šios medžiagos trūkumą organizme.

3. Anksčiau druskos praturtinimui jodu buvo vartojamas nestabilus kalio jodidas, dėl kurio jodas būdavo prarandamas. Dabar į druską dedama stabiliojo kalio jodato, kuris geriau išlieka paruoštam maiste.

4. Druska, praturtinta kalio jodatu, savo savybes išsaugo mažiausiai 2 – 3 metus.

5. Pakeisti joduotą druską jūros druska nepavyks. Jūros druska gaminama garinant jūros vandenį specialiuose baseinuose, o vėliau yra valoma, džiovinama, smulkinama ir fasuojama. Jodo tokia druska turi nedaug – tik 1mg / 1kg. Tuo tarpu joduota druska – apie 40 mg / 1 kg.

Aut. teisės: delfi.lt

(14)
(0)
(8)

Komentarai (1)