Iš žmogaus kamieninių ląstelių pirmą kartą išaugintos plaučių ląstelės  (0)

Mokslininkams iš Kolumbijos universiteto pirmą kartą pavyko sėkmingai žmogaus kamienines ląsteles paversti funkcionuojančiomis plaučių ir kvėpavimo takų ląstelėmis. Tikimasi, jog tai bus naujas etapas gydant plaučių ligas, parenkant vaistus, studijuojant žmogaus plaučių vystymąsi ir, galiausiai, kuriant transplantacijai tinkamus plaučių audinius. Mokslininkų atradimas pristatomas žurnale „Nature Biotechnology“.

Tyrimui vadovavusio mikrobiologijos ir imunologijos profesoriaus Hans-Willem Snoeck teigimu, įvairių medicinos sričių tyrėjai yra pasiekę santykinę sėkmę, bandydami iš žmogaus kamieninių ląstelių išauginti širdies, kasos beta, kepenų ir nervų ląsteles. Šie pasiekimai atveria kelią galimybėms ir dar vienu žingsniu priartina prie regeneracinės medicinos. Hans-Willem Snoeck džiaugiasi, kad, pagaliau, atrastas būdas, leidžiantis užauginti plaučių ir kvėpavimo takų ląsteles. Šis atradimas – itin reikšmingas, kadangi plaučių transplantacija iki šiol pacientams teikia labai mažai vilčių. Nepaisant to, kad iki klinikinio taikymo – dar tolimas kelias, tyrimą atlikę mokslininkai nebijo prognozuoti, kad ateityje bus galima naudoti autologinius plaučių transplantus, tai yra, transplantus, funkcionuojančio plaučių audinio gamybai naudojančius paciento odos ląsteles.

Atliktas tyrimas paremtas Hans-Willem Snoeck 2011 metų atradimu: jis išskyrė cheminių veiksnių grupę, galinčią žmogaus embrionines kamienines ląsteles ir taip vadinamas iPS (angl. induced pluripotent stem) ląsteles paversti priekinės žarnos endoderma, kuri yra plaučių ir kvėpavimo takų ląstelių pirmtakė. 

Naujausio tyrimo metu dr. Snoeck drauge su kolegomis identifikavo naujus faktorius, galinčius pilnai užbaigti žmogaus embrioninių kamieninių ar iPS ląstelių transformaciją į funkcionuojančias plaučių epitelio ląsteles. Nustatyta, jog šios ląstelės gali išreikšti net šešis plaučių ir kvėpavimo takų epitelio ląstelių tipus. Ypač svarbios II-ojo tipo kvėpuojamosios ląstelės, atsakingos už alveolių epitelio atsinaujinimą.

Šis atradimas yra išties reikšmingas studijuojant daugybę plaučių ligų, įskaitant ir idiopatinę plaučių fibrozę, kurios atveju II tipo kvėpuojamosioms ląstelėms tenka bene svarbiausias vaidmuo. Šiai ligai būdingas jungiamojo audinio kaupimasis plaučiuose. Nežinomos kilmės (idiopatinei) plaučių fibrozei gydyti veiksmingi vaistai ar gydymo būdas kol kas nėra atrastas. Hans-Willem Snoeck teigimu, taikydami naująjį atradimą mokslininkai galės sukurti laboratorinį idiopatinės plaučių fibrozės modelį, leisiantį nuodugniai išstudijuoti ligą ir nustatyti jai gydyti tinkamus vaistus ar metodus.

Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, mokslininkai tikisi, kad jų atradimas ateityje padės sukurti autologinio plaučio transplantacijos metodą, leisiantį išvengti plaučio atmetimo reakcijos.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(5)
(0)
(1)

Komentarai (0)