Kokio čia padaro nasrai? Krokodilo? Dinozauro? Ryklio? Nežinomos, ką tik atrastos pabaisos? Įdomiausia, kad sutikus šį stambų gyvūną gamtoje (o jie gyvena kaip gyvenę ir mūsų laikais), mintis "kuo greičiau sprukti", ko gero, kiltų pati paskutinė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Tokius žiomenis turi viena didžiųjų vėžlių rūšis – kietaodžiai vėžliai. Iš pažiūros jie – taikūs, tingūs ir žavingi kerėplos. Bet kišti pirštų į šios jūrų būtybės burną nederėtų. Nes joje – galybė pjūklo ašmenis primenančių dantų. Kietaodžio vėžlio nasrai yra vieni siaubingiausių planetoje.
Šio roplio burnos ertmėje aštrių it peilis "stalaktitų" ir "stalagmitų" – šimtai. Jie vadinami tiesiog dygliais. Beje, jų pridygę ne tik burnoje, bet ir ryklėje, stemplėje – iki pat žarnyno. Sunku tuo patikėti, bet tai – tiesa.
Kietaodis vėžlys yra trečias didžiausias gyvas roplys pasaulyje. Jis yra didžiausias vėžlių būrio atstovas. Šiaip jau šie kerėplos – labai romaus būdo, o minta dažniausiai medūzomis. Vienintelė priežastis, kodėl jie išauga tokie milžiniški (suaugęs sveria 800 kg) yra ta, kad tų medūzų jie sušlamščia neįtikėtinai daug. Kartais kietaodis vėžlys per dieną suėda 73 proc. savo kūno svorio. Tai yra apie 16 000 kalorijų! (Palyginimui, suaugusiam vidutiniškai fiziškai aktyviam žmogui reikia 2-2,5 tūkst. kalorijų). Tai yra 3-7 kartus daugiau kalorijų, nei tokiam vėžliui pakaktų. Štai kur besotis!
Gali kilti klausimas: kurių galų šiai medūzų rijimo mašinai reikalingi šimtai pragaištingų dantų? Pasirodo, šie dygliai suteikė rimtų evoliucinių pranašumų. Aštrūs, dygūs, į vidų nukreipti dygliai neleidžia slidžioms medūzoms ištrūkti iš jas ryjančio vėžlio nasrų. Todėl kietaodžiai vėžliai čiaumoja visas medūzas iš eilės – pradedant į guotus susibūrusiomis mažiausiomis, baigiant tokiomis jūrų titanėmis kaip geltonplaukė medūza (jos čiupiklių ilgis gali siekti 37 metrus, o kūno skersmuo – 2-2,2 metro. Beje, pats kietaodis vėžlys yra maždaug 1,8 metro ilgio). Šios rūšies vėžliai pasižymi neįprastai ilga stemple: ji driekiasi iki pat virškinamojo trakto, apveja visą žarnyną ir, padariusi kilpą, grįžta atgal. Savotiškas virškinimo konvejeris, kuriame maistas laikomas ir virškinamas, galima sakyti, be perstojo.
Pasaulį ką tik išvydęs kietaodis vėžliukas būna vos kelių centimetrų dydžio. Tačiau, kaip minėjome, šios vėžlių rūšies atstovai išauga iki 1,8 metro. Tiesa, neteisinga būtų manyti, kad šie šarvuotieji jūrų gremėzdai nieko daugiau neveikia – tik ėda ir tingi. Kietaoždiai vėžliai yra aktyviai migruojanti roplių rūšis ir per metus nukeliauja daugiau kaip 16 tūkst. km. Kadangi medūzos nėra ypač kaloringas patiekalas, kietaodžiui vėžliui nelieka nieko kito, kaip pasigaląsti savuosius rijimo padargus ir pilvą prisikišti tiek, kiek jame gali tilpti medūzų. Be jokios galimybės šioms sugrįžti į gimtąją vandens stichiją nesuvirškintoms.