Dzūkijos miškuose rasti į baravykus panašūs grybai užminė mįslę  (0)

Aistringu grybautoju Mindaugu prisistatęs rašė grybavęs praėjusį savaitgalį Dzūkijos miškuose. Netoli Varėnės upės jis rado nematytų grybų, kurių pavadinimo ėmė ieškoti interneto platybėse.


Prasidėjus intensyviam grybavimo sezonui ir vyraujant palankiems orams, dažnas grybautojas iš miško pareina pilnomis pintinėmis grybų – kokių tik jų nuotraukų nesulaukė redakcija: buvo ir mažų, ir didelių, nepažintų, stebinančių, taip pat skaitytojai viešino surastų grybų skaičiaus rekordus. O štai vienas skaitytojas Mindaugas, save pavadinęs aistringu grybautoju, atsiuntė į baravykus panašių grybų nuotraukų ir perklausė, kas tai per rūšis, ar nekelia pavojaus esamoms grybų rūšims miškuose. Mikologas, Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius mielai sutiko paaiškinti plačiau, kokius radinius Dzūkijos miškuose skaitytojui pavyko surasti ir kokiomis savybėmis jie pasižymi.

Valgomas, bet prastesnis už mūsiškį

Mindaugas redakcijai rašė grybavęs praėjusį savaitgalį Dzūkijos miškuose. Netoli Varėnės upės jis rado nematytų grybų, kurių pavadinimo ėmė ieškoti interneto platybėse. Pasitelkęs internetinę „Google“ paiešką, vyras rado panašumų su Neringoje randamais Lietuvoje laikomais invaziniais grybais – lot. Boletellus projectellus. „2010 m. Botanikos instituto gamtos tyrimų centro mokslinis darbuotojas, gamtos mokslų daktaras mikologas Jonas Kasparavičius kalbėjo: „Nelabai džiaugiamės gavę žinių apie naujas grybų rūšis. Kuršių nerijoje rastas jau senokai čia įsitvirtinęs nevietinis baravykas lot. Boletellus projectellus. Lietuviško pavadinimo jis neturi, nes auga tik Amerikoje ir Taivanyje. Mūsų žmonės jį praminė raudonuoju, nes visas rausvas. Valgomas, bet prastesnis už mūsiškį. Kokiu būdu pateko pas mus, nežinia, gal sporas nuo kokio laivo nupūtė? Auga jis Kuršių nerijoje gerai, toliau į žemyną neplinta. Kol kas, rodos, kitoms rūšims nekenkia“, - forest.lt perskaityto interviu su J. Kasperavičiumi dalį citavo grybautojas. Jis domėjosi, ar situacija nuo 2010 metais apibūdintos yra pasikeitusi ir ar tokių grybų, kokių jis rado Dzūkijos miškuose, pastebima ir kitose Lietuvos vietose.

Jau randama ir pas kaimynus

Gamtos tyrimų centro mokslininkas J. Kasparavičius patvirtino, kad labai tikėtina, kad skaitytojo rastas grybas ir yra lot. Boletellus projectellus. Vis dėlto norint tai patvirtinti 100 proc. reikėtų pamatyti patį grybą ir žinoti daugiau informacijos apie jo radimvietę. „Labai panašu į tai, kad skaitytojas nesuklydo. Būtų labai įdomu sužinoti kaip galima tikslesnes tos vietos koordinates, koks tai miškas, kaip toli ta vieta nuo pagrindinių kelių ir gyvenviečių. Idealiu atveju būtų labai gerai gauti ir kokį vieną vaisiakūnį (net ir sudžiovintą) tam, kad būtume absoliučiai užtikrinti ir turėtume daiktinį įrodymą“, - sakė mikologas.
Anot jo, nuo 2010 m., kuo ir domėjosi skaitytojas, situacija su šiuo grybu kiek pasikeitė. Jis išplito visoje Lietuvai priklausančioje Kuršių Nerijos dalyje. Dabar jau turėtų augti ir Kaliningrado srities teritorijoje.

„Prieš metus jis jau buvo rastas ir „žemyne“ - Šilutės rajone. Sprendžiant iš publikacijų užsienyje, jis jau rastas Lenkijoje ir Latvijoje. Taigi, šis grybas yra linkęs gana sparčiai plisti. Panašu, kad daugiausiai su žmogaus pagalba. Radinys Dzūkijoje tai tik patvirtina. Labai sunku patikėti, kad jo sporos būtų galėję net ir labai stiprios audros atveju taip toli nuskristi nenukrisdamos niekur kitur. Matomai, taip ir liks neaišku ar tai įvyko spontaniškai, tai yra ar jo sporos (o galbūt vaisiakūniai, jų dalys, dirvožemis su grybiena) čia atkeliavo ant automobilių, konteinerių, kitokių krovinių, ant grybautojų batų, drabužių, ar buvo specialiai atvežtas siekiant „praturtinti“ Dzūkijos grybų įvairovę.

Visiems potencialiems mūsų floros turtintojams vertėtų atkreipti dėmesį į liūdnai pagarsėjusį Sosnovskio barštį. Galiu tik pridurti, kad savo maistinėmis savybėmis šis grybas tikrai neprilygsta tikriniam baravykui. Ar jis kenkia kitiems grybams tikslių duomenų nėra“, - sakė J. Kasparavičius.

Ar verta džiaugtis – parodys ateitis


Grybus tyrinėjantis Gamtos tyrimų centro darbuotojas aiškina, kad skaitytojo rastas grybas lot. Boletellus projectellus su medžiais gyvena simbiozėje, t. y. jis padengia medžių šaknų galiukus savotiškomis grybienos makštimis ar kojinėmis (kaip kam panašiau). Toks reiškinys būdingas ir daugumai kitų grybų. Tačiau tos rūšys, kurios geba tai daryti sparčiau, įgija konkurencinį pranašumą ir ilgainiui gali išstumti mums gerai pažįstamus kitus grybus, tarp jų ir miško karaliumi tituluojamą tikrinį baravyką. Apie tokią galimą grėsmę įspėja ir J. Kasparavičius.

„Reikėtų priminti, kad ir dauguma mūsų miškuose augančių valgomų ir nevalgomų grybų daro tą patį. Ir kuo daugiau šaknų galiukų padengia vienas kuris iš jų, tuo mažiau laisvų šaknų lieka kitiems. Kadangi iš medžių per jų šaknis jie gauna tiek maisto medžiagų, tiek įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios yra reikalingos jų gyvybinei veiklai palaikyti, tai geriau gyvena ir daugiau vaisiakūnių suformuoja tas grybas, kuris padengia daugiau šaknų.

Akivaizdu, kad tarp grybų yra tam tikra konkurencija dėl šaknų, nes šaknų skaičius yra ribotas. Jeigu kažkur įsivyraus, pavyzdžiui, šis grybas, tai mažiau vietos liks tikriniams baravykams, kazlėkams, rudmėsėms, voveraitėms ir kitiems grybams. Štai ir neaišku - ar verta džiaugtis jo atsiradimu Dzūkijoje, ar ne. Ateitis parodys“, - samprotavo J. Kasparavičius.
Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Rūta Levickaitė
(16)
(3)
(13)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: