Legenda apie argonautus ir aukso vilną atspindi realią graikų ekspediciją Gruzijon  (0)

Senovės graikų mitas apie pragaištingus Jasono ir jo vadovaujamų argonautų nuotykius ieškant aukso vilnos gali būti tikros ekspedicijos į Gruzijos žemes prie Juodosios jūros aprašymas. Geologai atrado požymių, kad kalnuota Svanečio vietovė Gruzijos šiaurės vakarinėje dalyje kadaise buvo turtingas aukso kraštas, kaip ir pasakojama legendoje.

Geologai teigia, kad VI. a. pr. Kr. egzistavusios turtingos Kolchidės karalystės gyventojai avies kailiais sijodavo kalnų šaltinius ir taip rinkdavo auksą. Kolchai avikailiais išklodavo upeliukų ir šaltinių dugnus, kad kailin nusėstų aukso dalelės. Galima sakyti, kad avikailį kolchai naudojo kaip savotišką aukso ieškotojų sieto atmainą. Manoma, kad apie vieną tokį aukso prikaupusį avikailį ir buvo sukurta senovės graikų legenda. Svaneti kaimuose rasti reikšmingi istoriniai artefaktai, vienas kurių – bronzinė paukščio su avies galva skulptūra, byloja, kad ten egzistavusi karalystė iš tiesų buvo mitinės Kolchidės prototipas. Ilijos valstybinio universiteto (Gruzija) Žemės gelmių mokslų instituto geologijos daktaras Avtandilas Okrostsvaridzė mano, kad mitas apie Jasono ir argonautų nuotykius ieškant aukso vilnos galėjo būti sukurtas tikros kelionės motyvais. Manoma, kad senovės graikai iš tikrųjų keliavo į Kaukazo kraštus pasimokyti neįprasto aukso gavybos būdo. "Mūsų tyrinėjimai byloja, kad aukso vilnos fenomenas susijęs su aukso sijojimo per avikailį technologija, - pasakoja A. Okrostsvaridzė. – Tarp avies kailio plaušų įstrigdavo aukso gabalėliai. Iš čia, kaip galima manyti, turbūt ir kilo aukso vilnos samprata. Manome, kad Svaneti regiono aukso ištekliai iš tiesų galėjo būti svarus mito etimologinis pagrindas. Beje, panašią prielaidą savo laiku svarstė dar senovės romėnų istorikas Apianas Aleksandrietis." Geologiniai gruzinų mokslininkų tyrimai patvirtina, kad Svanečio regione netrūko aukso gyslų. Jas skalaujantys kalnų šaltiniai po truputį ardydavo tauriojo metalo klodus, o aukso fragmentai grynuolių ir smulkesnių gabalėlių pavidalu nusėsdavo pasroviui, ant upeliukų dugnų. A. Okrostsvaridzė pabrėžia, kad daug ką pasako ir Svanečio apylinkėse esančiuose kaimeliuose rasti aukso artefaktai, datuojami II tūkstantmečiu pr. Kr. Mokslininko teigimu, tai rodo, kad aukso gavyba ir apdirbimas šiose ankstyvųjų Gruzijos karalysčių žemėse buvo ypač išvystytas amatas. Maža to, kai kurie vietos gyventojai auksą iš kalnų upių analogišku metodu renka ir mūsų laikais. "Tad visai realu, kad aukso vilnų tuose kraštuose rastų ir mūsų laikų argonautai, - pridūrė geologas. – Mūsų surengtos lauko stebėjimo ekspedicijos byloja, kad auksą žmonės kai kur taip renka ir dabar – modernesniais mediniais sietais arba kiaurasamčiai aliuvinės sąnašos sijojamos ant avikailio, kuriame nusėda aukso dalelės."

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(16)
(0)
(16)

Komentarai (0)