Mokslininkai ėmėsi Baltijos dugne rasto 170 metų senumo alaus tyrimų  (5)

Praėjus 170 metų mokslininkai pagaliau atidarė vieną seniausių pasaulyje butelių alaus. Suomijos Techninių tyrimų centro Helsinkyje specialistai praėjusią savaitę atkimšo prieš metus Baltijos jūros dugne ties Alando salomis nuskendusio laivo liekanose rastą butelį su alumi.

Deja, 50 metrų gylyje kone du šimtmečius pratūnojęs butelis laiko išbandymų neatlaikė – į jo turinį prasiskverbė šiek tiek sūraus jūros vandens. Cheminės analizės metu tyrėjai blyškiame auksinio atspalvio skystyje be nūdienos aludarių naudojamų apynių aptiko salyklo cukrų bei kvapiųjų medžiagų. 170 metų senumo aluje buvo aptikta ir rūgštoką skonį gėrimui suteikiančių pieno rūgščių bakterijų. Tačiau labiausiai tikėtino „laimikio“ – gyvų mielių bakterijų – mokslininkams senoviškame aluje aptikti nepavyko. Tiesa, angliarūgštės „užtaisas“ išhermetizuotoje taroje neprapuolė. Tai liudija, jog alaus gamybos procese mielės buvo naudojamos. Tyrimo metu pradarytas alaus butelis buvo prastesnės būklės už butelį, kuris pernai ekspedicijos metu netyčia buvo sudaužytas. Narai pernai vykusios ekspedicijos metu iš nuskendusio laivo be minėtųjų iškėlė dar penkis butelius XIX a. viduryje išvirto alaus. Mokslininkai artimiausiu metu ruošiasi išanalizuoti ir jų turinį.

To paties pražuvusio laivo nuolaužose narai aptiko ir seniausio pasaulyje šampano – iš Baltijos dugno pavyko iškelti šimtą putojančio gėrimo butelių. Pradarę vieną iš jų ir paragavę, ekspedicijos dalyviai tvirtino, jog šimtamečio šampano skonis buvęs tiesiog „fantastiškas“.

„Butelį į viršų iškėlėme, norėdami išsiaiškinti, kokio senumo yra aptiktos laivo nuolaužos, – prisimena nardymo instruktorius Kristijanas Ekstriomas (Christian Ekstrom). – Mes nenumanėme, kad butelyje bus šampanas. Manėme, ten bus vynas ar kas nors panašaus. To šampano skonis buvo fantastiškas – jis buvo ypatingai saldus, su tabako ir ąžuolo aromatu.“ Ekspertai tuomet skelbė, jog butelis tokio šampano aukcione galėtų kainuoti 50 tūkst. svarų.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (5)