Rasti įrankiai, pagaminti tada, kai žmonių dar nebuvo  (6)

Patys seniausi akmeniniai įrankiai gali paneigti teoriją, kad sudėtinga įrankių gamyba prasidėjo kartu su Homo genties, kuriai priklauso ir šiuolaikiniai žmonės, atsiradimu. 3,3 mln. metų senumo artefaktai, praėjusią savaitę pristatyti per vieną konferenciją Kalifornijoje, buvo sukurti kur kas anksčiau, negu pasirodė pirmieji Homo atstovai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tai reiškia, kad dar senesniems žmonių protėviams pakako proto ir gabumų gamintis sudėtingus įrankius, rašo nature.com. „Tai revoliucinis atradimas, susijęs su vienu svarbiausių evoliucijos įvykių“, – sakė paleoantropologas iš Kalifornijos mokslų akademijos San Fransiske Zeresenay Alemsegedas, balandžio 14 dieną dalyvavęs kasmetiniame Paleoantropologijos draugijos suvažiavime San Fransiske. Daugiau kaip prieš 80 metų antropologas Louisas Leakey Tanzanijos Olduvajaus tarpeklyje aptiko akmeninius įrankius. Po kelių dešimtmečių jis su savo žmona ir jųdviejų komanda rado rūšies, kurią sutuoktiniai pavadino Homo habilis („nagingas žmogus“), kaulų. Tai įtvirtino požiūrį, kad gamintis akmeninius įrankius žmonės pradėjo nuo Homo genties, kuriai priklauso šiuolaikiniai žmonės bei jų protėviai, turėję dideles galvos smegenis ir pasižymėję aukštu ūgiu. Seniausi Olduvajaus įrankiai datuojami 2,6 mln. metų – maždaug tiek pat, kiek ir anksčiausios Homo fosilijos. Klimato suirutės, kurios tankius miškus pavertė atviromis savanomis, galėjo paskatinti senovės žmones išrasti naują technologiją, kad jie galėtų medžioti ar doroti žoliaėdžius gyvūnus, teigia teorija. Šimpanzės ir kiti ne žmonių rūšies primatai, pavyzdžiui, akmenimis skaldydavo riešutus, tačiau jų įrankiai nepasižymi tokiu tikslingu apdirbimu, kaip Olduvajaus gamintojų, kurie daužydavo akmenį vienas į kitą, kad nuskeltų plokščias skeveldras ir paliktų aštrią akmens šerdį.

2010 metais Z. Alemsegedas su savo komanda pranešė apie intriguojantį radinį Etiopijos vietovėje, kuri vadinama Dikika. Jie išvydo pjovimų žymes ant 3,4 mln. metų senumo kaulų. Tuo laikmečiu Rytų Afrikoje klajojo tokie į beždžiones panašūs gyventojai kaip Australopithecus afarensis – ta pati rūšis, kuriai priklausė garsioji fosilija, vardu Lucy. Tai privertė manyti, kad akmeniniai įrankiai buvo pradėti gaminti kur kas anksčiau. Kiti mokslininkai abejojo šiuo radiniu, teigdami, kad žymės atsirado nuo tokio natūralaus poveikio kaip mindžiojimas, arba šios žymės galėjo būti paliktos krokodilų.

Žinodami šią kontroversiją, Sonios Harmand iš Stony Brooko universiteto Niujorke vadovaujama komanda 2011 metais leidosi į senesnių kaip 3 mln. metų įrankių paiešką į vakarus nuo Kenijos Turkanos ežero. Vieną liepos dieną ne tuo keliu pasukusi komanda atsidūrė prie žemės lopinėlio, kuris pasirodė vertas kasinėjimų. Iki popietės jie jau buvo radę ant žemės gulinčius akmenų fragmentus, kurie priminė skeveldras nuo akmeninių įrankių gamybos. Atidūs tos vietos kasinėjimai padėjo rasti 19 palaidotų artefaktų, tarp jų akmens šerdies formas, ir dar dešimtis radinių paviršiuje. Vienas svarbus paviršiuje aptiktas radinys buvo maža akmens skeveldra, kuri, tarsi dėlionės detalė, įsistatė į po žeme aptiktos šerdies plyšį. Tai patvirtino, kad įrankiai buvo gaminami per skaldymo procesą.

Šie įrankiai buvo iš nuosėdinių uolienų, kurios, S. Harmand komandos teigimu, yra maždaug 3,3 mln. metų senumo, ir buvo kur kas didesni negu Olduvajaus artefaktai: kai kurie iš jų svėrė net iki 15 kg. Komanda padarė išvadą, kad šie įrankiai yra iš atskiros kultūros, kurią jie pagal kasinėjimų vietovę pavadino Lomekvio kultūra. „Lomekvis žymi naują pradžią žinomoms archeologijos datoms“, – per minėtą suvažiavimą sakė S. Harmand.

Žmonių fosilijos ar gyvūnų kaulai su pjovimo žymėmis toje vietoje nebuvo rasti, todėl komanda negali pasakyti, kas gamino šiuos įrankius ar kaip jie buvo naudojami. Tačiau jų atradimas gali suduoti mirtiną smūgį ir taip trapiai idėjai, kad sudėtinga įrankių gamyba prasidėjo nuo Homo genties. S. Harmand mano, kad šiuos įrankius pagal primityvesnius beždžionių sugebėjimus galėjo gaminti tokios anksčiau gyvenusios rūšys kaip Kenyanthropus platyops, kurių kaulų buvo rasta vakariniame Turkanos ežero krante, ir A. Afarensis. Be to, Lomekvio įrankiai buvo gaminami miškų aplinkoje, todėl tai verčia abejoti idėja, kad įrankių naudojimą paskatino atviri kraštovaizdžiai, teigė S. Harmand.

Z. Alemsegedas Lomekvio įrankius vadina patvirtinimu, kad jo aptikti prieštaringai vertinami kaulai yra tikrai su pjovimo žymėmis. Prieš S. Harmand pranešimą Z. Alemsegedo kolegė Jessica Thompson, Emorio universiteto Džordžijos valstijos Atlantos mieste archeologė, pristatė kitų gyvūnų kaulų iš Dikikos vietovės analizę. Nė vienas iš jų neturėjo panašių žymių į tas, kurios buvo rastos ant kaulų 2010 metais. Tai reiškia, kad minėtos žymės atsirado ne nuo nusidėvėjimo, – galbūt nuo įrankių.

Diskusijos apie Lomekvio kultūrą pakurstė George`o Washingtono universiteto Vašingtone archeologo Davido Brauno smalsumą. Jis teigė, kad šie įrankiai atrodo autentiški, o S. Harmand ir jos komandos nustatyta data – įtikinama. Jam parūpo, kaip atrodė šių įrankių gamintojai. „Kaip, po galais, atrodė tos būtybės, jeigu jos galėjo naudoti 15 kg sveriančius įrankius?“, - sakė jis.

Tačiau labiausiai jį domino klausimas, ką Lomekvio įrankiai reiškė jų gamintojams. Ar dėl šių įrankių jie buvo pranašesni už kitus hominidus, gyvenusius tuo metu? O gal įrankių gamyba prieš 3 – 4 mln. metų buvo labiau paplitusi, negu rodo egzistuojantys įrodymai? „Šie įrankiai pakeitė žaidimo taisykles, – pridūrė jis. – Kad ir ką tai bereikštų“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(35)
(1)
(34)

Komentarai (6)