Gyvenimo žuvis: Prancūzijoje kimba "slibinai", didesni už sugaunamus Norvegijoje (3)
Broliai Vilius ir Renatas visada atsimins žvejybą Prancūzijoje, kur pagavo gyvenimo žuvį. Kaip ir praėjusią savaitę aprašytas 2 metrų ilgio otą sužvejojęs švedas, lietuviai žvejojo valtelėje... Pripučiamoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laimingi žvejai trumpai papasakojo, kaip užkibo milžiniškas šamas.
„Šį fantastišką laimikį pagavome Ondrė (Ondres) miestelyje Prancūzijoje. Šamas – 2,48 m ilgio. Pasverti negalėjome, nes neturėjome kuo.
Tai didžiausias mūsų gyvenimo laimikis. Buvo arši kova. Kita vertus, malonus jausmas kovoti su tokiu gigantu.
Žvejojome iš valtelės. Prasėdėjome 5 valandas ir nieko nepagavome, todėl nutarėme plaukti kranto link. Aš savo meškerę suvyniojau, o brolis saviškę paliko vandenyje. Iš lėto plaukdami į krantą pajutome, kad kažkas užsikabino.
Buvo nerealus jausmas, nes nežinojome, kokia tai žuvis, – pusantros valandos mus tampė po visą ežerą, kol galų gale atplaukėme iki kranto. Čia kova jau buvo lengvesnė, nes žuvis pavargo. Kaip prisitraukėme, pamatėme didžiulę šamo galvą – uodegos nebuvo matyti.
Kaip pamatėme visą žuvį, ištiko šokas, o adrenalino gavome visam gyvenimui. Juk kovojome su ežero karaliumi.
Traukti šamą ant vejos plikomis rankomis buvo tas pats kaip sunkvežimį. Vis dėlto jį įveikėme. Ištraukę padarėme kelias nuotraukas ir paleidome šį gražuolį augti toliau.“
„Šį fantastišką laimikį pagavome Ondrė (Ondres) miestelyje Prancūzijoje. Šamas – 2,48 m ilgio. Pasverti negalėjome, nes neturėjome kuo.
Tai didžiausias mūsų gyvenimo laimikis. Buvo arši kova. Kita vertus, malonus jausmas kovoti su tokiu gigantu.
Žvejojome iš valtelės. Prasėdėjome 5 valandas ir nieko nepagavome, todėl nutarėme plaukti kranto link. Aš savo meškerę suvyniojau, o brolis saviškę paliko vandenyje. Iš lėto plaukdami į krantą pajutome, kad kažkas užsikabino.
Buvo nerealus jausmas, nes nežinojome, kokia tai žuvis, – pusantros valandos mus tampė po visą ežerą, kol galų gale atplaukėme iki kranto. Čia kova jau buvo lengvesnė, nes žuvis pavargo. Kaip prisitraukėme, pamatėme didžiulę šamo galvą – uodegos nebuvo matyti.
Kaip pamatėme visą žuvį, ištiko šokas, o adrenalino gavome visam gyvenimui. Juk kovojome su ežero karaliumi.
Traukti šamą ant vejos plikomis rankomis buvo tas pats kaip sunkvežimį. Vis dėlto jį įveikėme. Ištraukę padarėme kelias nuotraukas ir paleidome šį gražuolį augti toliau.“
(22)
(2)
(20)