Archeologai giliai jūroje netoli Sicilijos krantų aptiko mistišką Stounhendžo stiliaus monolitą. Keistasis radinys suteikia daugiau informacijos apie ankstyviausias žmonių civilizacijas, kurios buvo apsistojusios Viduržemio jūros baseine, jų pasiekimus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Į dvi dalis skilęs 12 metrų ilgio monolitas pastebėtas maždaug 40 metrų gylyje, 35 km į šiaurę nuo Pantelerijos salos. Archeologai įsitikinę, kad tai yra žmogaus sukurtas objektas: jo forma taisyklinga, be to, jame yra trys panašaus skersmens skylės. Viena, esanti pačiame monolito gale, kerta jį skersai, o kitos dvi yra skirtingose milžiniško akmens pusėse.
Manoma, kad šiam monolitui yra apie 10 tūkst. metų. Anuomet Sicilijos sąsiauryje buvo nedidelis salynas, kuriame salas vienas nuo kitų skyrė sekli jūra. Šiose salose mezolito periodu buvo apsistoję žmonės, tačiau prieš maždaug 9150–9550 metų, pakilus vandens lygiui, jie buvo priversti vietovę apleisti.
Mokslininkų nuomone, apie 15 tonų sveriantis monolitas buvo atskeltas nuo akmens, esančio už 300 metrų, perkeltas į šią vietą ir, ko gero, pastatytas vertikaliai.
„Šis atradimas atskleidžia technologinius pasiekimus ir išsivystymo lygį, kurį buvo pasiekę mezolito laikotarpio gyventojai Sicilijos sąsiauryje“, – teigė Emanuele Lodolo iš Nacionalinio okeanografijos ir eksperimentinės geofizikos instituto (Triestas, Italija).
Jis pastebėjo, kad didžiulis monolitas buvo pagamintas iš vientiso akmens luito, kurį reikėjo taisyklingai atskelti, išimti, perkelti į numatytą vietą ir pastatyti. Vista tai rodo, kokie pažangūs buvo čia apsistoję tų laikų žmonės: tam, kad visa tai atliktų, jiems reikėjo žinių ir bendradarbiavimo.
Ar šis monolitas buvo didesnės struktūros dalis ir kokia galėjo būti jo paskirtis, mokslininkai gali tik spėlioti. „Veikiausiai, jis gyvenvietėje atliko kažkokią funkciją. Šie žmonės daug žvejojo ir prekiavo su kaimyninėmis salomis. Tai galėjo būti tam tikras švyturys ar švartavimo sistema“, – svarstė E.Lodolo.
Garsiausias mezolito laikų radinys yra Gobekli Tepe (turk. Varpo kalva) šventyklų kompleksas, esantis pietryčių Turkijoje. Jis buvo pastatytas prieš maždaug 11,6 tūkst. metų.
„Praktiškai visa, ką žinome apie priešistorines kultūras, gauta iš gyvenviečių, kurios šiuo metu yra žemės paviršiuje. Tačiau daugybė archeologinių tų laikų įrašų dūlo jūros dugne, – teigė E.Lodolo. – Jei norime atsekti Viduržemio jūros regiono civilizacijų kilmę, turime dėmesį sutelkti į vietas, esančias po vandeniu.“
