Viešajame tualete yra kur kas pavojingesnis daiktas net ir už klozetą (6)
Kokiomis ligomis galima užsikrėsti tualete? Iš tiesų, daugeliu. Tačiau skirtingai nei įprastai galvojama, pavojingiausia viešojo tualeto vieta yra ne klozetas. Daug didesnį pavojų sveikatai kelia kitos vietos, kurios laikomos švariomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viešuosiuose tualetuose knibžda begalė bakterijų. Baimindamasis užsikrėsti ne vienas prieš sėsdamas ant klozeto viešajame tualete iškloja jį storu popieriaus sluoksniu arba atlieka kone akrobatinius triukus, kad tik gamtos reikalus atliktų nepalietęs klozeto. Tačiau iš tiesų klozetas toli gražu ne ta vieta, prilietę kurią turite didžiausią tikimybę užsikrėsti.
Mokslininkai ištyrė, kokių bakterijų galima rasti viešajame tualete. Viena pavojingiausių ten gyvenančių bakterijų – E.coli rūšies bakterija, sukelianti žarnyno infekcinę ligą. Dėl jos gali atsirasti viduriavimas, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijos ar net sepsis.
Kitas pavojingas virusas, esantis viešajame tualete – hepatitas A. Sutinkami ten taip pat rotavirusai, streptokokai, stafilokokai (dažnai puolantys kvėpavimo sistemą), gripo virusas, dizenterijos užkratas, salmonėlės (galinčios sukelti plonosios ir storosios žarnos uždegimą), o taip pat venerinių ligų sukėlėjai.
Nors daugeliui pasibjaurėjimą kelia klozetas, tačiau daug pavojingesnis sveikatai yra rankų džiovintuvas. Specialistai teigia, jog užsikrėsti sėdint ant klozeto viešajame tualete galima, tačiau tikimybė nėra didelė.
Užsikrėsti venerinėmis ligomis – gonorėja, chlamidijomis, trichomonoze, – yra beveik neįmanoma. Šių ligų sukėlėjai atsidūrę nenatūralioje jiems aplinkoje greitai žūsta, tad aptikti jų ant klozeto sunku.
Didesnė grėsmė užsikrėsti yra ne sėdint ant tualeto, o nuleidus vandenį. Mat mokslininkai tikina, jog tuomet bakterijos yra „išmetamos“ dviejų metrų spinduliu net kai klozeto dangtis uždarytas. Tai reiškia, jog per kelias sekundes viskas aplink būna nusėsta bakterijomis.
Potencialia užkrato vieta yra taip pat vandens nuleidimo rankena ar mygtukas. Todėl pasinaudoję tualetu būtinai nusiplaukite rankas. Tačiau ir tai gali negelbėti, jei sugalvosite nusiplovę rankas išsidžiovinti jas džiovintuvu.
Mokslininkų teigimu, tualetuose esantis džiovintuvas yra vienas didžiausių žmogaus priešų. Džiovintuve yra šiltas oras, kuris tik paskatina bakterijų dauginimąsi. Kai bandome išsidžiovinti rankas, bakterijos ant jų nusėda.
Tiesa, šiuo metu jau yra gaminami džiovintuvai su filtrais, sulaikančiais bakterijas. Tačiau viešuose tualetuose jie yra tikra retenybė. Todėl geriau nusausinti rankas popieriniu rankšluosčiu.
Mokslininkai ištyrė, kokių bakterijų galima rasti viešajame tualete. Viena pavojingiausių ten gyvenančių bakterijų – E.coli rūšies bakterija, sukelianti žarnyno infekcinę ligą. Dėl jos gali atsirasti viduriavimas, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijos ar net sepsis.
Kitas pavojingas virusas, esantis viešajame tualete – hepatitas A. Sutinkami ten taip pat rotavirusai, streptokokai, stafilokokai (dažnai puolantys kvėpavimo sistemą), gripo virusas, dizenterijos užkratas, salmonėlės (galinčios sukelti plonosios ir storosios žarnos uždegimą), o taip pat venerinių ligų sukėlėjai.
Pavojingesnis rankų džiovintuvas
Nors daugeliui pasibjaurėjimą kelia klozetas, tačiau daug pavojingesnis sveikatai yra rankų džiovintuvas. Specialistai teigia, jog užsikrėsti sėdint ant klozeto viešajame tualete galima, tačiau tikimybė nėra didelė.
Užsikrėsti venerinėmis ligomis – gonorėja, chlamidijomis, trichomonoze, – yra beveik neįmanoma. Šių ligų sukėlėjai atsidūrę nenatūralioje jiems aplinkoje greitai žūsta, tad aptikti jų ant klozeto sunku.
Didesnė grėsmė užsikrėsti yra ne sėdint ant tualeto, o nuleidus vandenį. Mat mokslininkai tikina, jog tuomet bakterijos yra „išmetamos“ dviejų metrų spinduliu net kai klozeto dangtis uždarytas. Tai reiškia, jog per kelias sekundes viskas aplink būna nusėsta bakterijomis.
Potencialia užkrato vieta yra taip pat vandens nuleidimo rankena ar mygtukas. Todėl pasinaudoję tualetu būtinai nusiplaukite rankas. Tačiau ir tai gali negelbėti, jei sugalvosite nusiplovę rankas išsidžiovinti jas džiovintuvu.
Mokslininkų teigimu, tualetuose esantis džiovintuvas yra vienas didžiausių žmogaus priešų. Džiovintuve yra šiltas oras, kuris tik paskatina bakterijų dauginimąsi. Kai bandome išsidžiovinti rankas, bakterijos ant jų nusėda.
Tiesa, šiuo metu jau yra gaminami džiovintuvai su filtrais, sulaikančiais bakterijas. Tačiau viešuose tualetuose jie yra tikra retenybė. Todėl geriau nusausinti rankas popieriniu rankšluosčiu.
(61)
(5)
(56)