Tai, ką reikia žinoti apie vandenį – jį tinkamai gerti nėra taip paprasta  (3)

Atrodo, na, kas čia galėtų būti tokio sudėtingo: jeigu greta nėra čiaupo su geriamu vandeniu, nueini į parduotuvę, išsirenki buteliuką, atsuki dangtelį, susipili turinį į gerklę. Neužtekus – pakartoji. Tiek kartų, kiek reikia. Bet sriūbtelėti gurkšnį ir jį nuryti – tai dar ne visas mokslas. Kad tinkamai vartotumėte vandenį, reikia žinoti tam tikrus dalykus.

Jau pačiame pirmajame šio tikrai nekomplikuoto proceso etape – renkantis, kokį skystį gersime, – ir slypi daugiausia kliūčių, tikina specialistai. Dabar parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo vandens įvairovės, ir kiekvieną rūšį gaubia savi mitai, tiesos ir netiesos apie naudą sveikatai. Štai pagrindiniai iš jų.

Pirmasis paklydimas

Manote, kad išgrynintas vanduo buteliais yra tas pats kaip šaltinio ar gręžinių vanduo. Vanduo mus pasiekia iš skirtingų vietų, tačiau vėliau jis suvienodinamas. Kaip – apie tai vėliau. Svarbiau tai, jog daug žmonių mano, kad gręžinių ar šaltinio vanduo yra geresnis už, tarkime, išgrynintąjį, bet tai netiesa.

Taip, vandens kilmė turi šiokios tokios įtakos galutiniam vandens skoniui. Visais kitais atžvilgiais vienintelis išgrynintą, artezinį ir šaltinio vandenį siejantis dalykas yra tai, kad jie turi nulį maistingųjų medžiagų, nors puikiausiai drėkina organizmą.

Taigi išgrynintas vanduo gali būti iš bet kur – kad ir iš čiaupo. Tiesiog prieš supilstant į butelius jį išfiltravo ar distiliavo, kad pašalintų visus priedus, tokius kaip, pavyzdžiui, chloras, galinčius paveikti skonį ar kvapą. Su šaltinio vandens kilme viskas ir taip aišku. O gręžinių vanduo labai panašus į šaltinio, skirtumas tik toks, kad jis taip ir lieka po žeme, neišsiveržia į paviršių – jį tenka išpumpuoti iš šulinio.

Antrasis paklydimas

Negaunate su vandeniu svarbių maistingųjų medžiagų. Praktiškai taip pat, kaip šaltinio ir gręžinio, mineralinis vanduo taip pat pasiekia mus iš požeminių šaltinių, natūraliai turtingų mineralais. Kaip tik pastarieji ir daro šį vandenį ypatingą. Gerdami jį mes galime nepaprastai pagerinti organizmo aprūpinimą mineralinėmis medžiagomis. Tarkime, vienas litras mineralinio vandens per dieną gali užtikrinti nuo 20 iki 58 procentų paros kalcio normos ir nuo 16 iki 41 procento magnio.

Tačiau rinkdamiesi mineralinį vandenį visada atidžiai skaitykite etiketes. Jeigu jose užrašyta, kad vanduo „praturtintas mineralais“, vadinasi, mineralinių medžiagų į jį pridėta jau pilstant į butelius, – ir tai nėra natūralus mineralinis vanduo. Ar yra skirtumas? Žinoma! Tokio vandens gamintojai paprastai mineralinių medžiagų prideda tik tiek, kad juntamai pakeistų vandens skonį, tačiau toli gražu nepakankamai, kad organizmui iš to būtų kokios nors naudos.

Jeigu nesate tikri, ar vanduo natūralus mineralinis, ar tik mineralizuotas, užmeskite akį į jo sudėtį etiketėje. Kuo didesni mineralinių medžiagų kiekiai nurodyti – labiausiai kalcio ir magnio, – tuo geriau. Jei šių mineralų išvis nėra, ką gi – rinktis jums.

Trečiasis paklydimas

Gaunate per daug natrio. Deja, patarlė „Kas per daug – tas nesveika“ galioja ir mineraliniam vandeniui. Omenyje specialistai pirmiausia turi tai, kad kai kurių rūšių mineraliniame vandenyje būna pernelyg daug natrio.

Per parą jūsų natrio dozė neturėtų viršyti 2 400 mg, o, nepamirškite, jo gaunate dar ir iš maisto, ne tik mineralinio vandens.

Ketvirtasis paklydimas

Vandenį renkatės dėl jame išreklamuotų vitaminų ar energijos suteikiančių medžiagų. Dabar apstu vandens gėrimų, kurių gamintojai žada jus atgaivinti, suteikti žvalumo ir energijos. Ir nors gali pasirodyti, kad visai apsimoka už tokį vandenį mokėti keliais centais daugiau, iš tikrųjų to daryti neverta.

Dietologų patikinimu, tokie užrašai ant vandens butelių iš esmės tėra rinkodaros triukas. Gėrimas neduos jūsų organizmui jokios papildomos naudos – jos daugiau gausite iš natūralių antioksidantų turinčio maisto, kurį valgote kas dieną.

Penktasis paklydimas

Manote, jog visi aromatizuoti vandenys yra vienodi. Specialistai ir vėl jus nuvils: rinkoje tikrai esama puikių gėrimų – su natūraliomis vaisių esencijomis bei ekstraktais, bet dar daugiau tokių, kuriems skonį suteikia dirbtiniai kvapikliai, dažikliai, saldikliai. Nieko blogo, jei retkarčiais pasimėgausime  ir tokiu gėrimu, tačiau dietologų požiūriu tai jau nebėra vanduo, o greičiau gaivusis gėrimas.

Būkite budrūs – dirbtinai pasaldintame vandenyje dažnai būna padauginta rafinuoto cukraus. Jeigu per dieną išgeriate kelis jo butelius, suvartojate daugiau kalorijų, nei įsivaizduojate (kartais vienoje tokio vandens stiklinėje gali būti apie 50 kalorijų!).

Aišku, didelės žalos organizmui panašūs gėrimai nepadaro, bet dietologai vis tiek rekomenduoja verčiau jau mokėti pinigus už nesaldintą vandenį su minimaliu priedų kiekiu. Jeigu jums patinka, kai jis turi kokį nors skonį – tarkime, obuolių ar braškių, citrinų ar mėtų, – pasidarykite jo patys, prisidėję šviežių vaisių, uogų ar žolelių.

Ekspertai pataria, jog sveikiausia tiesiog įmesti į vandenį citrinos, apelsino ar agurko griežinėlių ir, prieš geriant, palaikyti jį truputį šaldytuve. Taip gėrimas ne tik bus malonaus skonio, bet ir suteiks daugiau maistingųjų medžiagų nei parduotuvėje pirktas sintetinis aromatizuotas vanduo.

Šeštasis paklydimas

Įsivaizduojate, kad kuo daugiau maistingųjų medžiagų gaunate su vandeniu, tuo geriau. Ir taip rizikuojate sukelti pavojų savo sveikatai: beveik visų maistingųjų medžiagų dideli kiekiai yra potencialiai žalingi – taigi net ir pačių geriausių dalykų įmanoma perdozuoti.

Pavyzdžiui, maksimali kalcio paros dozė yra 2 500 mg. Tad jeigu vartojate maisto papildus su kalciu, rytais valgote kalciu praturtintus dribsnius ir dar geriate kalciu praturtintą vandenį, galite „perkrauti sistemą“. O tokiu atveju gresia inkstų akmenligė bei daugybė kitų sveikatos problemų.

Ne veltui medikai įspėja, kad ko nors padauginti yra taip pat kenksminga sveikatai, kaip ir negauti pakankamai, mat ir viena, ir kita išmuša organizmą iš pusiausvyros.

Septintasis paklydimas

Tikite, kad kokosų vanduo yra geresnis už bet kokį kitą vandenį. Deja… Nors kokosų vanduo dabar yra paskutinis mados klyksmas – ir jis iš tiesų turi daug naudingų savybių, jame nėra nieko stebuklingo.

Griežtai fiziologine prasme visas vanduo vienodai aprūpina organizmą skysčiais. Kokosų vandenyje gal kiek daugiau kalio ir skonis jo malonus, bet ir energetinė vertė didelė: vienoje stiklinėje – 45 kalorijos.

Taigi nors nėra nieko bloga pasimėgauti įvairesniais skoniais, svarbu neįsivaizduoti, jog esama kokių nors ypatingų privalumų ten, kur jų nėra. Net ir tuo atveju, jeigu jūsų organizmui reikia daugiau kalio, visai nebūtina kliukinti kokosų vandenį – taip pat sėkmingai galite išgerti stiklinę paprasto vandens iš čiaupo ir suvalgyti bananą, kuris dar ir parūpins jūsų organizmui labai reikalingų maistinių skaidulų.

Aštuntasis paklydimas

Nepadedate savo kaulams. Jeigu gerti paprastą vandenį jums pabodo, vertėtų pamąstyti apie šarminį. Tokio vandens pH aukštesnis už 7, nes jame gausu mineralų, ir jis, kaip rodo moksliniai tyrimai, gali sustiprinti kaulus.

Šiaip organizmas pats susireguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Nereikalingą rūgštį mūsų inkstai pašalina su šlapimu, bet tam reikalingas kalcis, aiškina specialistai. Tad jeigu valgote daug rūgštingumą didinančio maisto, tokio kaip gyvulinės kilmės produktai, bet negaunate iš jo pakankamai kalcio, inkstai pradeda imti kalcį iš kaulų. Tokiais atvejais šarminis vanduo padeda vėl subalansuoti organizmą ir apsaugoti jūsų kaulus nuo išretėjimo.

Dietologai nepataria rinktis šarminio vandens, kurio gamybos procese naudojamas jonizacijos procesas, nes maistingumo prasme jis neduoda jokios papildomos naudos – skirtingai nei šarminiai natūralūs mineraliniai vandenys.

Bet ir vėl reikia prisiminti, jog per daug net ir paties geriausio dalyko gali būti nesveika. Didesnis vandens šarmingumas anaiptol nereiškia, kad jis bus geresnis, – veikiau tik keistesnio skonio. Specialistų nuomone, geriausia, kai vandens pH yra tarp 7,5 ir 8,5: tokį gerti ir sveika, ir dar gardu.

Aut. teisės: Panevėžio balsas
Panevėžio balsas

(21)
(9)
(12)

Komentarai (3)