Kaip jus žudo darbas ir pašliję santykiai su artimaisiais: profesionalus testas, norint įvertinti savo būklę ir mirties riziką  ()

Besikartojančios panikos atakos taip pat įspėja apie tai, kad KŠL rizika padidėjo. Nes šios atakos – tai dažnos nerimo sutrikimų palydovės. O nerimas yra dar vienas svarbus koronarinės širdies ligos, tad ir mirties nuo infarkto rizikos veiksnys.

Metaanalizių (daugybės tos pačios rūšies, bet nepriklausomų tyrimų apibendrinimo) duomenimis, KŠL rizika smarkiai padidėja po didelio psichoemocinio sukrėtimo – kenčiantiems potrauminį stresą.

Asmenybės bruožai

Priešiškumas kitiems – tai asmenybės bruožas. Bet jis įspėja ir apie tai, kad toks žmogus nesugeba prisitaikyti prie aplinkos – kad jo socialinė adaptacija yra sutrikusi. Jis nuolat nepasitiki kitais, yra įniršęs, piktas, dažnai veliasi į agresyvius socialinius santykius.

Metaanalizės patvirtina, kad pyktis ir priešiškumas, kaip ir kitos neigiamos emocijos, paspartina širdies ir kraujagyslių ligų progresą – padidina jų riziką ir sveikiems, ir jau sergantiems žmonėms.

Vadinamosios „D“ tipo asmenybės (Distress – angl. pavojingas, veiklą trikdantis stresas) nuolat jaučia daugybę neigiamų emocijų, bet jas bando nuslopinti, neparodyti jų kitiems žmonėms, su kuriais bendraujama. Todėl „D“ tipo asmenybėms gresia gana didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Pastebėta ir tai, kad vargų prislėgtiems žmonėms dažniausiai yra būdingi kelių psichosocialinių rizikos veiksnių deriniai (klasteriai). Pavyzdžiui, ir vyrai, ir moterys, kurių socialinė bei ekonominė padėtis yra prasta ir kurie patiria lėtinį stresą, yra labiau linkę į depresiją, priešiškumą ir dar kenčia nuo socialinės atskirties.

Tarptautinis „INTERHEART“ tyrimas paliudijo, kad psichosocialinių rizikos veiksnių visuma – depresijos, socialinės būsenos, streso darbe ir šeimyniniame gyvenime – yra smarkiai susijusi su didele miokardo infarkto rizika. Moterims riziką tai padidina 3,5, o vyrams – 2,3 karto.

Dvigubas poveikis

Yra ir įvairių kitų veiksnių, kurie siejasi su psichosocialinėmis problemomis ir visi kartu didina širdies ligų tikimybę. Tai ne tik kenksmingi įpročiai (rūkymas, prastas maistas, mažas fizinis aktyvumas). Tai ir ignoruojamos rekomendacijos keisti gyvenimo būdą, ir gydytojų patarimų nepaisymas.

Be to, depresija bei lėtinis stresas organizme sukelia įvairių pakitimų – autonominės nervų sistemos, smegenų pagumburio-kankorėžinės liaukos ašies, endokrininės sistemos pokyčių.

Jie skatina uždegimo atsiradimą, didina kraujo krešėjimą, sutrikdo vidinio arterijų dangalo (endotelio) funkciją ir širdies raumens aprūpinimą krauju (perfuziją).

Kaip vertinama rizika?

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai įvertinti pasaulyje yra naudojama keletas skaičiuoklių: SCORE, Framingham, Procam ir kitų.

Pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas Lietuvoje yra naudojamos „SCORE“ lentelės, kuriose yra nurodomi tik klasikiniai rizikos veiksniai: amžius, lytis, kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas. Jas pasitelkus balais įvertinama grėsmė numirti nuo širdies kraujagyslių ligos per artimiausius 10 metų.

Tuomet, kai konkrečiam žmogui apskaičiuotas „SCORE“ balas papildomas dar ir psichosocialiniais (elgesio, emocijų) veiksniais, rizika smarkiai pakinta. Pavyzdžiui, nustatyta, kad negatyvūs socialiniai veiksniai (vadinamoji socialinė deprivacija) yra didelis rizikos veiksnys, ir jis smarkiai padidina skaičiuoklėje nustatytą balą.

Todėl, prognozuojant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, labai svarbu įvertinti ir psichosocialinių veiksnių daromą įtaką. Tai galima padaryti naudojant ir šį klausimyną.

Svarbiausių psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo klausimynas

Žema socioekonominė padėtis

  • Ar jūsų išsilavinimas aukštasis?
  • Ar jūs dirbate fizinį/rankų darbą?

Stresas darbe ir šeimoje

  • Ar jums sunku įveikti darbdavių keliamus reikalavimus?
  • Ar atlygis už darbą atitinka jūsų pastangas?
  • Ar santykiai šeimoje su savo vyru/žmona kelia didelių sunkumų?

Socialinė izoliacija

  • Ar gyvenate vienas?
  • Ar jums trūksta artimo, patikimo draugo?
  • Ar pastaruoju metu netekote artimo, jums svarbaus giminaičio ar draugo?

Depresija

  • Ar jaučiate bejėgiškumą, liūdesį, neviltį?
  • Ar praradote domėjimąsi ir gyvenimo džiaugsmą?

Nerimas

  • Ar patiriate staigų baimės ar panikos jausmą?
  • Ar dažnai nepajėgiate sustabdyti ar sukontroliuoti nerimo?

Priešiškumas

  • Ar dažnai jaučiate pyktį, kurį sukelia nereikšmingi įvykiai?
  • Ar jus dažnai erzina kitų žmonių įpročiai?

D tipo asmenybė

  • Ar dažnai jaučiate dirglumą, nerimą, depresiją?
  • Ar vengiate kitiems žmonėms atskleisti savo mintis ir jausmus?

Potrauminio streso sindromas

  • Ar jūs patyrėte psichiką traumuojantį įvykį?
  • Ar jus kankina košmarai – sunkūs sapnai ar įkyrios mintys?

Kiti psichikos sutrikimai

  • Ar jums diagnozuotas koks nors psichikos sutrikimas?

Jei vyrauja teigiami atsakymai į klausimus, ligų rizika yra labai aukšta - būtini gyvenimo pokyčiai, jei norite išvengti netikėtos mirties.

Parengė kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė, Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus filialas.

Aut. teisės: 15min.lt

1 | 2

(16)
(8)
(8)

Komentarai ()