Nyksta protingoji visuomenės dalis  (8)

Nors daugelis mokslininkų prognozuoja religijų populiarumo mažėjimą, mokslinė diskusija nebūtų visavertė be prieštaraujančių.

Štai viena tarptautinė mokslininkų grupė, palyginusi įvairių religijų atstovų ir ateistų reprodukcijos statistinius duomenis, pareiškė, kad planetą užvaldys musulmonai, o ateizmas apskritai nyks dėl to, kad ateistai dauginasi nepakankamai greitai.

Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Malajų universiteto (Malaizija) mokslininko Lee Elliso, nustatė, kad būtent islamą praktikuojantys asmenys susilaukia daugiausiai palikuonių – ir kuo žmonės religingesni, tuo daugiau vaikų jie linkę turėti.

Tyrimo rezultatus publikavo recenzuojamas leidinys „Evolutionary Psychological Science“.

Atlikus daugiau nei 4000 Malaizijos ir JAV studentų religingumo ir šeimos dydžio nustatymo apklausas išaiškėjo, kad musulmonai tėvai vidutiniškai susilaukia 5,89 vaikų Malaizijoje ir 4,29 vaikų JAV. Tuo tarpu ateistai nurodė, kad jų tėvai turi vidutiniškai po 3,67 vaikus Malaizijoje ir 3,06 vaikus JAV.

Vertinant populiaciją apskritai, Malaizijoje šeimos yra gerokai didesnės – vidutiniškai 5,08 vaiko, lyginant su 3,2 vaiko JAV šeimose.

Kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių nereligingų žmonių gimstamumas yra gerokai mažesnis nei religingųjų, mokslininkai nurodė kontraceptines priemones. „Ironiška, kad efektyvias kontracepcijos priemones sukūrė daugiausiai sekuliarūs žmonės, tačiau dėl tų pačių metodų iš lėto mažėja sekuliarių žmonių santykinė dalis ateities kartose“, – išvadose rašė mokslininkai.

Žinoma, galima būtų teigti, kad žmonės, gimę religingose šeimose, gali pasirinkti tapti ateistais (arba atvirkščiai), bet ankstesniais tyrimais įrodyta, kad religinės pažiūros iš esmės yra paveldimos. Ir ne tik dėl auklėjimo – aptiktas net ir genetinis religingumo pagrindas.

Mažės visuomenės intelektualumas?

Įdomu tai, kad tame pačiame tyrime akcentuojama, jog religingumas taip pat siejamas su vidutiniškai žemesniu intelektu, o žemesnis intelektas asocijuojamas su geresniais reprodukciniais rodikliais.

Mokslininkai pripažįsta, kad XX a. vidutinis žmonių intelekto koeficientas augo vidutiniškai po vieną tašką per dešimtmetį, tačiau tai neprieštarauja teiginiui, kad genai, susiję su aukštesniu intelektu, apskritai retėja, o visuomenės intelektas auga dėl aplinkos veiksnių – geresnės mitybos, ilgesnės vidutinės gyvenimo trukmės labiau prieinamo išsilavinimo ir panašių dalykų.

Tuo tarpu XXI a. teigiamai intelektą veikiantys aplinkos veiksniai gali būti pasiekę maksimalų savo įtakos lygį ir vidutinį intelektą pradės vėl daugiau veikti genai – jie patrauks žmonijos protingumą į apačią. Ankstesnių tyrimų duomenimis, išsivysčiusiose pasaulio valstybėse jau dabar intelektas pradeda mažėti ir šis efektas netruks išplisti į kitas, mažesnio ekonominio išsivystymo valstybes.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl itin aktyvios reprodukcijos islamo dominuojamose valstybėse, jose netrukus prasidės socialinė trintis dėl populiacijos pertekliaus, kuri lems aktyvesnę emigraciją į mažiau religingas vakarų valstybes, kurios savo ruožtu dėl didėjančios musulmoniškos populiacijos dalies patirs spaudimą priimti islamo tradicijas.

„Pasauliui tampant vis labiau religingu, ypač kalbant apie fundamentalistines religijas, genai, siejami su religingumu, plis, o aukštą intelektą lemiantys genai retės. Dėl to ilgainiui sekuliarių žmonių proporcija jei ne visose, tai bent daugumoje pasaulio valstybių mažės“, – tvirtina tyrimo autoriai.

Aut. teisės: 15min.lt

(30)
(10)
(20)

Komentarai (8)