Norite turėti geresnę atmintį? Išbandykite „loci“ metodą!  (2)

Pagalvokite kiek kartų esate susidūrę su panašia situacija: važiuojate į populiarų prekybos centrą, parkuojate mašiną į tam tikrą eilę, kuri, be abejo turi, savo numerį, idant vėliau nebūtų sunku surasti tikslią mašinos vietą. Po keleto valandų intensyvaus pirkinėjimosi, daugiau ar mažiau žinote, kur yra mašina, tačiau pats – numeris tarsi į dangų išgaravęs.

Neurologai, panašu, taip pat susiduria su tokiomis kasdieniškomis problemos, todėl jie nusprendė atlikti tyrimą, kuris padėtų suprasti ar įmanoma pagerinti žmogaus atmintį.

Mokslininkai tyrimo pradžioje subūrė 23 žmonių, kurie yra laikomi „pasaulio atminties čempionais“,  su tikslu suprasti, kuo jų smegenys išsiskiria, lyginant su „paprasto“ žmogaus smegenimis. Pasitelkę gautus duomenis, mokslininkai bandė lavinti žmonių atmintį, kuri yra daugiau ar mažiau vidutinė.

Mokslininkai iš Radboudo universiteto Olandijoje tyrimams pasitelkė magnetinio rezonanso tomografą duomenims gauti. Jų nuostabai, gauti duomenis rodo, jog tyrimo dalyvių smegenys savo dydžiu niekuo nesiskiria nuo „įprastų“ smegenų. Skirtumas, pasirodo, slypėjo kitur – buvo pastebėta, kad kai kurių regionų neuronų tinklas yra itin išsiskiriantis. Ypač buvo susidomėta tuo, jog visi tyrimo dalyviai turėjo 25 jungtis, kurios aiškiai išsiskyrė iš kontrolinių variantų, bet buvo panašios tarp tyrimo dalyvių.

Šie atmintį nuolat lavinantys žmonės teigia, kad turi tam tikras informacijos įsiminimo triukus, kurie ypač padeda su informacijos išlaikymu atmintyje ilgą laiko tarpą. Ši detalė privertė tyrimo vykdytojus susimąstyti: galbūt bet kuris protas gali būti išlavintas tiek, kad įgytų „antžmogišką“ atmintį?

Surinkę 51 tyrimo dalyvį su niekuo neišsiskiriančia atmintimi eksperimentui atlikti, mokslininkai treniravo jų atminti populiariu „loci“ metodu. Šis metodas, pasirodo, prieš daugelį amžių taip pat buvo naudojamas senovės romėnų ir graikų, iš kurių kalbos ir paimtas šis pavadinimas, lietuvių kalba reiškiantis „vieta“.

Esminė metodo idėja – įsivaizduoti įvairiais vietas, kurios yra gana artimai pažįstamos, pavyzdžiui gimtojo miesto parkas ar tėvų namų gatvė. Įsivaizduojant ir tarsi vaikščiojant ir žvalgantis savo vaizduotėje šiose vietovėse, kiekvienam pažįstamui daiktui ar vietovei tada priskiriamas tam tikras žodis, data ar idėja, kurą norima įsiminti.

Tyrime dalyvaujantys asmenys šiuo metodu lavino atmintį 40 dienų, kiekvieną dieną skirdami po 30 minučių savo laiko. Prieš tyrimo pradžią, tyrimo dalyviai vidutiniškai galėjo prisiminti nuo 26 iki 30 žodžių. Po treniruočių, kiekvienas asmuo galėjo prisiminti vidutiniškai 65 žodžius!

Jei susidomėjote, šį metodą galima išbandyti interneto svetainėje MemoCamp.com.

Pasibaigus treniruotėms, mokslininkai tomografu ištyrė tyrimo dalyvių smegenis, norint išsiaiškinti ar šiems žmonėms atsirado panašių pokyčių neuronų tinkle, kokie pastebėti „atminties čempionų“ tinkluose. Svarbiausias pokytis, kurį mokslininkai aptiko, tai ryškus jungties tarp dviejų smegenų regionų, atsakingų už asociacijas tarp neseniai įgytos ir jau seniai žinomos informacijos.

„Logiška, kad šie regionai būtų ryškiausiai pasikeitę“, teigia Martin Dresler, tyrimo autorius. „Kadangi būtent šios funkcijos „loci“ metodu ir yra lavinamos“.

Taigi, jei skundžiatės suprastėjusia atmintimi, galbūt verta susimąstyti ir pabandyti šį metodą pritaikyti realybėje. Galbūt kažkada ir jus tapsite „atminties galiūnu“.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Nerijus Noreika

(29)
(7)
(22)

Komentarai (2)