10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–05–15)  (6)

Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-05-15 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–05–15)  (6)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

6:
  Tyrimas rodo, kad kanapės ištaiso smegenų senėjimo procesus

Senstant atmintis prastėja. Kanapės šiuos senėjimo procesus gali panaikinti. Bent jau pelėms. Tai nustatė Bonos universiteto mokslininkai su kolegomis iš Jeruzalės hebrajiškojo universiteto Izraelyje. Po ilgo mažų dozių aktyvaus kanapių ingrediento kurso, seni gyvūnai atgavo dviejų mėnesių amžiaus pelės būseną. Tai atveria naujas demencijos gydymo perspektyvas.

sciencedaily.com

7:
   EPA pašalino pusę mokslo tarybos, keičia juos su pramonės atstovais

Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) „išmėsinėjo“ pagrindinę mokslo tarybą, pašalindama pusę jos narių ir ketindama pakeisti juos su pramone siejamais asmenimis, teigia tarybos pirmininkas.

theguardian.com

8:
  Pirmą kartą tiesiogiai aptikti vandenilio ryšiai

Mokslininkams pirmą kartą atomo jėgos mikroskopu pavyko ištirti vandenilinio ryšio stiprumą atskiroje molekulėje. Bazelio universiteto Šveicarijos nanomokslų instituto mokslininkai rezultatus paskelbė Science Advances žurnale.

phys.org

9:
  Nauji vaistai ŽIV nešiotojams suteikia „beveik normalią“ gyvenimo trukmę

Jauni žmonės, naudodami naujausius ŽIV vaistus, gali tikėtis nugyventi beveik tiek pat, rašo The Lancet. Dvidešimtmečių, antiretrovirusinį gydymą pradėjusių 2010 metais, planuojama gyvenimo trukmė 10 metų ilgesnė, nei pirmą kartą pradėjusių gydymą 1996, rodo tyrimas. Gydytojai tvirtina, kad ilgo ir sveiko gyvenimo laidas – ankstyvas gydymas. Labdaros organizacijos teigia, kad dar daug žmonių nežino esantys viruso nešiotojais. Tai ypač būdinga besivystančiame pasaulyje, kur daugiausiai mirčių nuo ŽIV įvyksta dėl vaistų trūkumo.

bbc.com

10:
  Seniausi gyvybės sausumoje įrodymai rasti 3,48 milijardų metų senumo uolienose Australijoje

Ansktyvos gyvybės fosilijų pėdsakus rado UNSW mokslininkai, 3,48 mlrd metų amžiaus Pilbara karštųjų versmių nuosėdose Vakarų Australijoje. Ansktesni seniausi sausumos mikrobinės gyvybės pėdsakai buvo aptikti 2,7- 2,9 milijardų metų nuosėdose Pietų Afrikoje.
Atradimas gali reikšti, kad gyvybė radosi gėlo vandens karštosiose versmėse sausumoje, o ne vandenynų dugne ir prie gyvenimo sausumoje prisitaikė vėliau.

phys.org

wakelet.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(20)
(0)
(20)

Komentarai (6)

Susijusios žymos: