Netikėta, bet faktas: tai, ką padarė M. Gorbačiovas, Lietuvai taip ir nepavyko atkartoti per visą nepriklausomybės laikotarpį  (2)

1990 m. Lietuvos gyventojai buvo pakilę kovoti už šalį, krito savižudybių skaičius, sumažėjo išorinių mirties priežasčių, tačiau paskui viltys žlugo ir didelė tautos dalis nuskendo alkoholio liūne. Tokią išvadą, remdamasis ilgamečiais mirties priežasčių tyrimų duomenis, padarė Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyresnysis specialistas dr. Alvydas Benošis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Remdamasis 1985-2016 m. kauptais ir analizuotais duomenis, A. Benošis daro išvadą, kad buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo inicijuota antialkoholinė kampanija buvo sėkminga.

Savo įžvalgas A. Benošis pristatė Vilniuje vykusiame tarptautiniame seminare apie alkoholio vartojimo problemas.

„Šie duomenys mūsų šalies valdžiai tikriausiai nėra įdomūs“, – tvirtina nuo 1978 m. su teismo medicina savo gyvenimą susiejęs A. Benošis.

Po septynerių metų darbo teismo medicinos laboratorijoje, A. Benošis buvo pakviestas dirbti į teismo medicinos morgą – padalinį, kuriame atliekami mirusių žmonių tyrimai. Darbo morge pradžia sutapo su M. Gorbačiovo vadovavimu Sovietų Sąjungai. Būtent 1985 m. Sovietų Sąjungoje pradėta antialkoholinė kampanija.

A. Benošiui tada teko dalyvauti rengiant ir mirties priežasčių metines ataskaitas, kuriose buvo renkami duomenys ir apie mirusių kraujyje aptikto alkoholio faktą. Tokios ataskaitos buvo siunčiamos į Maskvą, jų kopijos pasiliekamos.

A. Benošiui buvo smalsu, ar antialkoholinė kampanija turėjo pasekmių: ar sumažėjo tiriamų mirusiųjų, kurie prieš mirtį buvo apsvaigę nuo alkoholio. Vėliau toks susidomėjimas tapo tarsi hobiu, kuris 2004 m. virto apgintos medicinos mokslų daktaro disertacijos tema.

Pašnekovo aiškinimu, 1995-2016 m. teismo medicinos ekspertai ištirdavo iki 98 proc. išorinių mirties priežasčių – žmogžudysčių, savižudybių, nelaimingų atsitikimų atvejų, nustatydavo per 8 proc. visų mirties priežasčių nuo ligų. Beveik visais atvejais teismo medikai tiria alkoholio kiekį mirusiųjų kraujyje. Tai leidžia išsiaiškinti, kaip su mirties priežastimis susijęs alkoholis. Vėliau tokie duomenys, fiksuoti tyrimų protokoluose, atsiduria archyve ir dažniausiai išlieka neliesti, o po 20 metų sunaikinami.

A. Gorbačiovas buvo teisus?

A. Benošis nustatė, kad iš visų teismo medicinos ekspertų tirtų atvejų, mažiausiai mirusių, kurių kraujyje rasta alkoholio, buvo 1987 m. – M. Gorbačiovo valdymo metais: 41,1 proc. Tuo metu daugiausia fiksuota 1995 m. – tokių atvejų buvo net 54,4 proc.

Vien tarp mirusiųjų nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, prieš mirtį buvusių apsvaigusių nuo alkoholio, 1995 m. buvo iki 39,9 proc. O tarp mirusių nuo išorinių priežasčių – nelaimingų atsitikimų, savižudybių, žmogžudysčių – būdami apgirtę nuo alkoholio žuvo, nusižudė ar buvo nužudyti beveik 3 iš 5.

Iki 2015 m., per 29 metus, nuo išorinių mirties priežasčių, būdami apgirtę, Lietuvoje mirė apie 78 tūkstančiai gyventojų. Tai sudarė 56,5 proc. visų mirusių nuo išorinių priežasčių.

„Taigi Lietuvoje per minėtą laikotarpį bent vienas iš 10 mirusiųjų prieš mirtį vartojo alkoholį. Mažiausias kiekis mirusiųjų, kurie prieš mirtį vartojo alkoholį, buvo M. Gorbačiovo valdymo metais, taip pat per pirmuosius atkurtos nepriklausomybės metus, kada šalis kilo kovoti už Lietuvą, ir 2014 m.“, – daro išvadą dr. A. Benošis.

Taigi, A. Benošio nuomone, atkūrus nepriklausomybę, šalyje diegtos alkoholio kontrolės priemonės nebuvo sėkmingos. Jo vertinimu, pastaraisiais metais mažėjantis išorinių mirties priežasčių skaičius ir vartojusių alkoholį mirusių skaičius tikriausiai susijęs su mažėjančiu gyventojų skaičiumi, senesnės alkoholio vartotojų kartos išmirimu, emigracija, jaunosios Lietuvos gyventojų kartos mentaliteto pasikeitimu, taip pat alkoholio vartojimo įpročių pasikeitimu.

„Aišku, tai galėtų plačiau pakomentuoti mokslininkai ir žinovai, kurie tikslingai vykdo tokių procesų stebėseną. Tačiau Lietuvoje M. Gorbačiovo antialkoholinės kampanijos rezultatai buvo akivaizdūs, po kurios tokių matomų rezultatų mūsų šalyje nebuvo.

Galiu paneigti kartas nuo karto buvusius gandus, kad duomenys apie alkoholio vartojimo rodiklius antialkoholinės kampanijos metais buvo klastojami. Mirties priežasčių tyrimų rezultatai kažkiek galėjo būti sumažinti tik dėl ūmaus apsinuodijimo alkoholiu diagnozių (pakėlus mirtinam apsinuodijimui konstatuoti alkoholio koncentracijos kraujyje lygį promilėmis – iki 4,5-5 promilių).

Tokios nuostatos buvo laikomasi ir 1990–1991 m., siekiant „negirdyti“ atkurtos valstybės tautos. Bet rodikliai apie aptiktą alkoholį kraujyje, kurie buvo kaupiami ataskaitose, buvo fiksuoti pagal faktinius radinius“, – turimų duomenų tikslumu neabejoja A. Benošis, 1992–2000 m. vadovavęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui.

A. Benošio skaičiavimais, nuo 1985 iki 1987 m. išorinių mirties priežasčių sumažėjo 20 proc. – po dvejų metų užfiksuota 898 mirties atvejais mažiau. Per šį laikotarpį išorinių mirties priežasčių, kada prieš mirtį vartotas alkoholis, sumažėjo 32 proc., kas sudaro 663 atvejus.

Kalbant apie savižudybes, vien pasikorimų, kurie sudarė apie 90 proc. savižudybių, sumažėjo 18 proc. – 186 savižudybėmis. 1987 m., lyginant su 1985 m., girtų pasikorusiųjų sumažėjo net 30 proc. – 178 savižudybėmis. Teismo medicinos eksperto teigimu, toks rodiklis akivaizdžiai liudija apie alkoholio ir savižudybių sąsają.

Žlugusias viltis skandino alkoholyje

Tačiau minėti rodikliai labai stipriai pakito per pirmuosius atkurtos nepriklausomybės Lietuvoje metus. Lyginant 1990 ir 1994 m., išorinių mirties priežasčių Lietuvoje padaugėjo 36 proc. 1994 m. tokių atvejų užfiksuota 2408 daugiau.

Per šį laikotarpį išorinių mirties priežasčių, kada prieš mirtį vartotas alkoholis, padaugėjo 48 proc. (1929 atvejai – tai 79,7 proc. padidėjusio išorinių mirties priežasčių skaičiaus).

Nuo 1990 iki 1994 m. savižudybių pasikariant skaičius išaugo 1,8 karto (653 savižudybėmis pasikariant), o nusižudžiusių pasikariant pavartojus alkoholį padaugėjo 2,5 karto (560 savižudybėmis pasikariant daugiau, kas sudarė 86 proc. savižudybių pasikariant padidėjimo).

2014 m. visi neblaivūs pasikorę sudarė trečdalį mirusių nuo išorinių priežasčių, kurie prieš mirtį buvo vartoję alkoholio. Tai buvo pats didžiausias rodiklis nuo 1985 metų. Taigi, sako pašnekovas, alkoholis buvo pakaruoklių nuolatinis palydovas.

„1990 m. Lietuvos gyventojai buvo labiau susikoncentravę į savo šalies likimą, jie buvo pakilę kovoti už šalį, krito savižudybių skaičius, sumažėjo išorinių mirties priežasčių, žmonės turėjo kažkokią viltį. Bet paskui viltis žlugo – šalis nemyli savo žmonių. Tai didžiausia bėda, dėl kurios didžioji tautos dalis nuskendo alkoholio liūne“, – dėstė A. Benošis.

Karas prieš alkoholį buvo pralaimėtas

Teismo medicinos ekspertas pastebi, kad Lietuvoje ir dabar nemažėja mirštančių nuo įvairių išorinių priežasčių išgėrus alkoholio. 2014 m. tarp žuvusių transporto įvykiuose prieš mirtį vartojusių alkoholio buvo 45 proc., kai 1987 m. tokių buvo tik 35,8 proc.

Tarp mirtinų apsinuodijimų narkotikais alkoholis 2014 m. vartotas net 60 proc. Tarp mirtinų apsinuodijimų anglies monoksidu (dažniausiai tai gaisro įvykių aukos), 1995 m. iki 78 proc. buvo girti. Palyginimui 1987 m. tokių buvo tik 45,4 proc.

Nuskendusių girtų asmenų mažiausiai buvo 1987 m. – tik 47,1 proc. Tuo tarpu 1993 m. tarp nuskendusių prieš mirtį pavartojusių alkoholį buvo 71,3 proc., 2014 m. – 66,2 proc.

„Tarp paspringusių skrandžio turiniu, maistu, kitais svetimkūniais, vartojusių alkoholį buvo apie 70 proc. Analizuojant nuo išorinių mirties priežasčių mirusių, pavartojusių prieš mirtį alkoholio, rodiklius amžiaus grupėse, pagal metų laiką, pagal alkoholio kiekį kraujyje išryškėja stulbinantys rezultatai, kurie liudija apie išplitusį alkoholio vartojimą ir beprasmes Lietuvos žmonių mirtis.

Net pas 85 proc. pavartojusių alkoholį ir mirusių nuo įvairių išorinių priežasčių, alkoholio koncentracija kraujyje buvo didesnė nei 1,5 promilės, pas 61 proc. – didesnė nei 2,5 promilės“, – apibendrina A. Benošis.

Įdomūs pastebėjimai: kada alkoholio koncentracija kraujyje viršija 4 proc., žmogus savižudybę įvykdo retais atvejais (apie 3,7 proc. atvejų). Tuo metu moterys „drąsesnės“ – jos dukart dažniau ryžtasi žudytis blaivios nei vyrai. Iš 35 Lietuvoje žaibo nutrenktų žmonių, 8 buvo neblaivūs

„Tai irgi įdomus rodiklis, parodantis šalyje paplitusį alkoholio vartojimą. Lietuvoje karas prieš alkoholį buvo pralaimėtas. O gal to karo ir nebuvo“, – svarsto pašnekovas.

Tarptautinį seminarą apie alkoholio sukeliamas problemas Centrinėje ir Rytų Europoje organizavo Vytauto Didžiojo universitetas, Nacionalinio vėžio institutas bei Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Mindaugas Jackevičius
(13)
(4)
(9)

Komentarai (2)