„Vitaminų ir mineralų asortimentas Lietuvoje yra labai platus, nors daugelio iš jų teigiamas poveikis išvis nėra įrodytas moksliškai”,– teigia Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Agneška Veršalovič. Kyla klausimas, kada vitaminų naudojimas organizmą veikia teigiamai, o kada visgi tai žalinga.

Gydomasis poveikis – tik kai medžiagos trūksta „Gydomasis poveikis pasireiškia tik tuo atveju, jeigu organizme šios medžiagos trūksta. Perteklinis vitaminų ir mikro bei makroelementų vartojimas yra nepagrįstas“, – pranešime spaudai dėstomi šeimos gydytojos žodžiai.

Gydytoja pastebi, kad dalis vitaminų pertekliaus gali pasišalinti su šlapimu, bet, pavyzdžiui, vitamino D ir A perdozavimas yra pavojingas, todėl vartojant šiuos vitaminus profilaktiškai, negalima viršyti paros dozės nustatytos pagal lytį ir amžių, nebent gydytojas gydomaisiais tikslais paskyrė vartoti kitaip.

„Vitaminų kokteiliai“ gali būti žalingi organizmui Pasak gydytojos, išsirinkti tinkamą maisto papildą yra sunku, pirmiausiai, reikia atsižvelgti į sudėtį.

„Žmonėms patogiau ir paprasčiau gerti vieną tabletę iš kelių sudedamųjų dalių negu dvi ar tris atskirai, tačiau kartais toks pasirinkimas gali būti nenaudingas organizmui“, - apie papildų pasirinkimą pasakoja A. Veršalovič.

Renkantis maisto papildus, sudarytus iš kelių elementų, svarbu atsižvelgti ir į jų tarpusavio sąveikas. Vienu metu vartojant daug maisto papildų ir vitaminų, sunku kontroliuoti kiekvienos sudedamosios dalies poveikį, organizmo reakcijas į jas, o toks „vitaminų kokteilis" kartais gali būti žalingas, tad daugiau – ne visada geriau.

„Vienas iš populiariausių mineralų vaistinėse yra magnis, kuris neretai siūlomas vartojimui kartu su kalciu ir cinku. Kalcis, magnis ir cinkas yra biologiniai antagonistai, konkuruojantis tarpusavyje dėl patekimo į ląstelę, todėl vartojant kartu nebus užtikrintas visų elementų pakankamas įsisavinimas“, - apie maisto papildų suderinamumą pasakoja gydytoja.

Jeigu yra poreikis kompensuoti magnio ir kalcio trūkumą, jie turi būti vartojami ne kartu, o su 3-4 valandų pertrauka, siekiant maksimalaus pasisavinimo ir teigiamo poveikio sveikatai. Pirmiausiai, pavyzdžiui, ryte, naudoti magnį, o vakare išgerti kalcio preparatus. Nepatartina vartoti kalcio kartu geriant didesnes šlapimą varančių vaistų dozes.

Maisto papildai gali sumažinti vaistų poveikį

Jeigu žmogus nori pradėti vartoti maisto papildus, būtinai turi atsižvelgti kaip jie sąveikauja su jau naudojamais medikamentais. Antakalnio poliklinikos gydytoja pateikia keletą pavyzdžių, kai medikamentų ir maisto papildų vartojimas gali būti kenksmingas.

Žuvų taukai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, vartojami su nesteroidiniais priešuždegiminiais (ibuprofenu, diklofenaku ir kitais) arba su kraują skystinančiais vaistais, gali didinti kraujavimo iš virškinamojo trakto riziką.

Folio rūgšties preparatai, kuriuos būtinai turi gerti nėštumą planuojančios bei nėščios moteris, gali mažinti fenitoino (vaisto nuo epilepsijos) veiksmingumą.

Siekiant, kad geležis būtų įsisavinama maksimaliai, jos preparatus patartina gerti kartu su vitaminu C arba maistu, kuriame jo gausu.

Tuo tarpu, vitamino C teigiamas poveikis imuninei sistemai menkai įrodytas. Taip pat nustatyta, kad vitaminas C ir E slopina kai kurių antibiotikų veikimą, tad sergant infekcinėmis ligomis ir gydantis antibiotikais, nederėtų jų vartoti.

Svarbu nepamiršti, kad ir augaliniai preparatai gali sukelti alergines reakcijas, nepageidaujamus reiškinius ir sąveikauti su vartojamais medikamentais. Ypač atsargiai juos turėtų rinktis besilaukiančios moterys ir vaikai.

„Pavyzdžiui, jonažolė turi ypač daug sąveikų su vaistais. Nustatyta, kad ši vaistažolė gali mažinti geriamųjų kontraceptikų, kraują skystinančių vaistų (varfarino), vaistų naudojamų ŽIV gydymui, teofilino (vartojamo sergant bronchine astma arba lėtine obstrukcine plaučių liga), priešepilepsinių vaistų (karbamazepino, fenitoino) koncentracijas kraujyje, dėl ko sumažėja jų veiksmingumas ir atitinkamai stebimi pašaliniai reiškiniai.

Tuo tarpu, antidepresantų, medikamentų nuo migrenos (sumatriptano) poveikį gali sustiprinti, ko pasekoje didėja šalutinių reakcijų rizika: pasireiškia raumenų sustingimas, skausmai“, - pasakoja gydytoja.

Dar keli patarimai, kurių papildų ar vaistažolių negalima naudoti su medikamentais:

Valerijono lašų negalima naudoti kartu su raminančiais vaistais bei antidepresantais, nes gali sustiprėti jų veikimas.

Ežiuolė gali slopinti imunosupresinių vaistų poveikį. Šie vaistai dažnai naudojami po organų transplantacijos.

Ginkgo bilobos preparatai, vartojami atminties ir dėmesio sutrikimams gydyti vyresniame amžiuje, kartu su aspirinu gali didinti kraujavimų į priekinę akies kamerą riziką, mažinti kai kurių šlapimą varančių vaistų veikimą, dėl ko pasireiškia tinimai, padidėjęs arterinis kraujospūdis. Taip pat ginkmedžio ekstraktas gali sustiprinti varfarino poveikį.

Vitamino K ir produktų, kurių sudėtyje jo yra daug, pavyzdžiui, česnakai, svogūnai, nepatartina naudoti su kraują skystinančiais vaistais, kadangi didėja kraujavimo riziką. Taip pat šių vaistų poveikį gali sustiprinti šalavijas, tuo tarpu ženšenis – susilpninti.

„Taigi, norint išlikti sveikam, visų pirma reikia sveikai ir subalansuotai maitintis, o maisto papildus pradėti vartoti tik pasitarus su specialistų ir įvertinus naudą bei riziką“, - maisto papildų pasirinkimo svarbą įvardina gydytoja A. Veršalovič.

Komentarai ()