Kodėl autistai – geri matematikai? Psichologė pagaliau rado atsakymą ()
Priežastis – itin gerai išsivystęs jų sisteminis mąstymas
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Autizmo spektro sutrikimai dažnai siejami su sunkiai įveikiamais sunkumais. Tačiau tokie smegenų vystymosi ypatumai suteikia ir netikėtų privalumų. Pavyzdžiui, seniai žinoma, kad autistai linkę į matematiką ir konkrečiai, – skaičius. Naujas tyrimas, publikuotas Nature žurnale, pirmą kartą įrodė, kad sisteminis mąstymas susijęs su matematiniais gebėjimais.
Autizmo spektro sutrikimai įvairiomis formomis pasireiškia vienam iš 150 žmonių. Simptomai įvairūs – nuo lengvo asocialumo iki visiško nekomunikabilumo ir protinio atsilikimo. Autizmas ir kitos psichinio vystymosi ligos kol kas neišgydomos, tačiau žmogaus būklę galima palengvinti, o sindromo vystymąsi sušvelninti atitinkama psichiatrine terapija.
Psichologė iš Padujos universiteto Paola Bressan tyrė žmonių smegenis ir tai, kaip jos susitvarko su dilemomis. Yra du pagrindiniai mąstymo būdai: sisteminis ir empatinis. Pirmuoju atveju identifikuojame beasmenius santykius tarp dviejų kategorijų, o paskui prognozuojame rezultatą ir pasirenkame vien išeitį, o antruoju žmogus sprendimą priima tiesiog naudodamas , socialines funkcijas, tarp kurių ir komunikacija.
Tiek sisteminis, tiek empatinis polinkis turi savo pranašumų ir trūkumų, todėl žmonės juos retai kada naudoja atskirai. Tačiau visi žmonės turi savo polinkių, dalį kurių galima paaiškinti genetika.
Kalbant apie matematiką, ne paslaptis, kad norint ką nors šioje srityje pasiekti, būtinas sisteminis mąstymas. Ši teorija ilgai nebuvo patvirtinta ir tik kėlė šypseną, tačiau daktarė Bressan sugebėjo įrodyti šio teiginio teisingumą.
Psichologė 200 kelių universitetų studentams išdalino testus. Visi dalyviai turėjo atlikti tokias pat, neypatingai sunkias užduotis. Užduoties esmė buvo rasti sprendimą, pademonstruojant sisteminimo gebėjimus. Rezultatai sutapo su Bressan prognozėmis: techninių specialybių studentai (inžinerijos, fizikos) aktyviai naudojo sisteminį, o ne empatinį mąstymą. Humanitarinių specialybių studentų atveju buvo atvirkščiai.
Iš to psichologė padarė išvadą, kad sistemiškai linkusių mąstyti autistų rezultatai matematikos srityje geresni nei vidutiniai. Tačiau Bressan gilintis toliau ir suprasti, kaip vaikai įsisavina matematiką. Detalus sisteminio ir empatinio būdo tyrimas gali iš esmės pakeisti matematiko mokymąsi, mano ji. Ir tai aktualu ne tik autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, bet ir visiems kitiems.
„Radus tinkamą būdą vaikus žaidimo forma išmokyti pasitikėti sisteminiu mąstymu, matematika taps ne tik suprantamesne – mokiniai gali ją išties pamėgti“„Radus tinkamą būdą vaikus žaidimo forma išmokyti pasitikėti sisteminiu mąstymu, matematika taps ne tik suprantamesne – mokiniai gali ją išties pamėgti“, – aiškina Bressan.
Vaistų nuo autizmo kol kas nėra, tačiau yra būdai, padedantys pasirengti vaiko vystymosi ypatybėms. Dar 2012 metais Melburno universiteto tyrėjų grupė sukūrė kompleksinį genetinį testą, kuriuo nuo pat gimimo momento galima prognozuoti autizmo spektro sutrikimų išsivystymą vaikui ne mažesniu nei 70% tikslumu.
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 3000 pacientų genų tyrimų duomenis ir išsiaiškino 237 genetinius žymenis 146-iuose skirtinguose genuose, susijusius su autizmo ir kai kurių kitų nervų sistemos vystymosi ligų simptomų pasireiškimu. Kai kurie žymenys skatina ligos vystymąsi, kai kurie slopina. Matuojant žymenų santykį, galima gan tiksliai numatyti, ar konkretus žmogus susirgs.
Kadangi testu susirgimą galima nustatyti labai ankstyvose naujagimio (arba embriono) vystymosi stadijose, kai jokie simptomai dar nepasireiškia, tai ir paveikti ligos eigą ir pasistengti padėti vaikui galima pačiose ankstyviausiose stadijose.
republic.ru