Gydytoja savo kailiu patyrė, kokie yra mitai apie D vitaminą - daugelis teiginių tiesiog mitas, Lietuvoje tai neveikia  (3)

Pastaruoju metu apie gyvybiškai svarbaus vitamino D naudą ir jo trūkumo pavojus kalbama itin dažnai. Ir tai suprantama – šio vitamino deficitas gali sukelti depresiją, silpnaprotystę, astmą, diabetą, osteoporozę, vėžinius susirgimus. Ir labai gaila, kad dar daug žmonių įsitikinę, kad normaliai maitinantis ir gaunant saulės jo įmanoma pasigaminti užtektinai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tuo dar visai neseniai buvo įsitikinusi ir TV laidos „Sveikatos medis“ vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė. Kai kurdama laidą apie osteoporozę iš profesoriaus Vidmanto Aleknos išgirdo turinti būtinai išsitirti vitamino D kiekį, iš pradžių net bandė įrodinėti, kad šis tyrimas jai tikrai nereikalingas.

„Buvau šventai įsitikinusi, kad gyvenu sveikai, nerūkau, nevartoju alkoholio, valgau kokybišką maistą, daug judu, o ir saulėje mėgstu pasilepinti, net šaltuoju periodu stengiuosi išvykti į Turkiją ar Egiptą pagaudyti saulės spindulių, tad pagal viską šio vitamino tikrai turėčiau gauti užtektinai. Galite tik įsivaizduoti, kaip nustebau, kai tyrimas parodė, kad pas mane tik trečdalis reikiamos vitamino D normos“, – pasakoja gydytoja ir priduria, kad šis faktas paskatino imti rimčiau domėtis šiuo paslaptingu vitaminu, kurį daug kas vadina hormonu.

Tikriausiai visi žinome, kad vitamino D galima gauti trimis būdais: su maistu, būnant saulėje ir vartojant jo papildus, tačiau realybėje yra krūvos papildomų sąlygų, kad tai įvyktų.

„Su maistu įmanoma gauti vos 20 proc. reikiamos šio vitamino normos. Likusius 80 proc. organizmas turėtų pasigaminti pats iš saulės. Ir nors vitamino D gausu kiaušinių tryniuose, riebiose žuvyse, tokiose kaip lašiša, tunas ir skumbrė, grybuose, menkių kepenų aliejuje, piene bei grūduose, norėdami gauti vitamino D paros dozę, turėtume kasdien gauti itin didelius tokių produktų kiekius: suvalgyti apie 20 laisvėje augančių vištų kiaušinių, išgerti dešimtis litrų pieno ar įveikti po didžiulį lašišos kepsnį. Nenuostabu, kad ir tų 20 procentų dažnai nesurenkame“, – pastebi pašnekovė.

Apsirinkame dėl vitamino D gamybos saulėje

O apie vitamino D gamybą saulėje yra dar įdomesnių ir mažai džiuginančių dalykų. Visų pirma reikėtų paminėti, kad išsamiau šis vitaminas pradėtas studijuoti ganėtinai neseniai, tad daugelis ligi šiol mano, kad tuo atveju, jei saulė danguje, būnant lauke gaminamas vitaminas D. Vis dėlto yra šiek tiek kitaip.

Pasak I. Pivoriūnienės, esama daugybės priežasčių, kodėl net vidudienį saulės šviesa neskatina vitamino D gamybos. Tačiau labiausiai įsidėmėtina tai, kad saulės stimuliacija yra niekinė, jei ji nėra pakilusi pakankamai aukštai.

Kad saulė veiktų kaip vitamino D gamybos stimuliatorius, ji turi būti pakilusi ne žemiau kaip per 50 laipsnių nuo horizonto (90 proc. – tai padėtis tiesiai virš galvos). Idealiu atveju saulė turėtų šviesti į viršugalvį: kuo arčiau šios padėties ji atsiduria, tuo labiau skatina vitamino D gamybą. Tokiu atveju konkretų vitamino D kiekį organizmas pagamins greičiau nei tada, kai sąlygos bus mažiau palankios.

Tokiomis idealiomis sąlygomis vasarą prieš vidudienio saulę užtektų praleisti vos 15 minučių per dieną ir tokios trukmės seansų visiškai pakaktų vitamino D atsargoms pasipildyti nesukeliant grėsmės odai.

Bet yra esminis klausimas – kaip dažnai mes tas idealias sąlygas turime?

Šešėlio taisyklė

Kaip išsiaiškinti, ar saulė jau pakilusi per 50 laipsnių nuo horizonto? Visada galima kliautis šešėliu: jis turi būti šiek tiek trumpesnis už jūsų ūgį. Jei kūno metamas šešėlis bus lygus su jumis arba ilgesnis, vitamino D gamyba nevyks net plika oda patiriant tiesioginį saulės spindulių poveikį. Vitamino D nebus gaminama net tada, kai dangus giedras.

Verta atminti, kad vitamino D gamyba sustoja ne staiga. Šiek tiek vitamino D gali būti gaminama ir tada, kai saulė žemiau, tačiau taip pagamintas kiekis laikytinas nepakankamu. Tik saulei pasiekus 50 laipsnių ribą vitamino D gamyba akivaizdžiai paspartėja, ir kuo aukščiau pakyla saulė, tuo didesniu tempu gaminamas vitaminas D.

Yra ir dar tikslesnių būdų patikrinti, kada saulėje gaminasi vitaminas D, bet jie jau kur kas sudėtingesni. JAV karinių jūrų pajėgų observatorijos svetainėje sukurtas puslapis, kuriame apsilankius galima apskaičiuoti bet kurioje pasaulio vietoje bet kuriuo metu į Žemę krentančių saulės spindulių kampą, sukurta ir kitų panašių programėlių.

„Visa bėda ta, kad realiai Lietuvoje taip aukštai pakilusi saulė būna tik nuo gegužės iki rugpjūčio pradžios, tad tik šiuo trumpu periodu galime tikėtis užsitikrinti pakankamą vitamino D gamybą. Ir jei rugsėjo-spalio mėnesiais dar turime prikaupę vitamino D atsargų, tai lapkritis yra kritinis laikas, kai organizme jo atsargos baigiasi. Tai dar viena priežastis, dėl ko šiuo metu susilpnėja mūsų imunitetas, pradeda pulti peršalimo ligos, apninka depresinės mintys“, – pastebi gydytoja I. Pivoriūnienė.

Papildomi trukdžiai

Tačiau net jei esame saulėje pačiu palankiausiu metu – vasaros vidudienį – pasirodo, ir tuomet ne visada sėkmingai gaminamės vitaminą D.

„Jo gamybą blokuoja ne tik debesys ar apniauktas dangus, bet ir miestų oro tarša, trukdanti prasiskverbti UVB spinduliams. Jie mūsų nepasiekia per stiklą ir drabužius, apsauginius kremus. Pasirodo, neužtenka atidengti saulei veido, rankų ar šiek tiek kojų – optimalu būtų išsirengti iki pusės“, – pataria gydytoja. Vertėtų nepamiršti, kad su amžiumi odoje pagaminama vis mažiau vitamino D provitamino, todėl ir pagaminamo vitamino D kiekis tolydžio mažėja.

Vitamino D deficitas daug dažniau pasireiškia antsvorio turintiems asmenims. Tiesa ta, kad šis vitaminas priskiriamas riebaluose tirpstantiems vitaminams, todėl jis itin gerai pasisavinamas riebaliniame sluoksnyje ir nenukeliauja iki kitų audinių bei organų.

Gydytoja sako radusi informacijos, kad vitamino D pasisavinimui gali sutrukdyti net prausimasis muilu! Į kraują vitaminas D patenka per 48 valandas, bet joms nepraėjus galime kaip niekur nieko jį nuplauti patrynę odą muilina kempine. Atsisakyti kasdienių higienos procedūrų, žinoma, nereikia, tačiau galima pamėginti apsieiti be dušo želės.

Ką rodo tyrimai

Žinant šiuos faktus, kaip sudėtinga organizmui gauti šio gyvybiškai svarbaus vitamino nenuostabu, kad didžiajai daliai lietuvių žiemą jo trūksta.

„Net 89 proc. vitamino D tyrimo rezultatų, atliktų mūsų medicinos tyrimų laboratorijoje 2018 metais, nesiekė rekomenduojamos 75 nmol/l normos. O 67 proc. žmonių nustatytas rimtas vitamino D trūkumas, kuomet rodiklis buvo mažesnis nei 50 nmol/l“, – sako „SYNLAB Lietuva“ medicinos biologė Aistė Baltrušaitytė.

Aktyvioji vitamino D forma, reikalinga tam, kad organizme būtų užtikrinta daugiau nei 3000 skirtingų procesų. Norint išvengti įvairių sveikatos sutrikimų patariama palaikyti optimalų vitamino D lygį organizme ištisus metus. Šio vitamino trūkumas nėra iš karto pastebimas. Todėl svarbu periodiškai atlikti tyrimus, kad asmuo žinotų, kokią dozę vitamino D reikia vartoti, ar veikia pasirinktas preparatas, ar nėra vitamino D perdozavimo.

„Kokias vitamino D dozes reikės vartoti priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiate saulėje ir koks Jūsų pradinis vitamino D kiekis. Jei kiekis optimalus, norėdami jį palaikyti rudens–žiemos laikotarpiu per dieną turime suvartoti 800–1000 vitamino D tarptautinių vienetų (TV). Jei lygis yra žemesnis ar labai žemas, priklausomai nuo reikšmės gali būti rekomenduojamos 2000–4000 TV dozės ar vienkartinė 40 000 TV dozė“, – teigia A. Baltrušaitytė. Tačiau, parenkant vitamino D preparatą ir dozę kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir asmens bendrą sveikatą, kitas esamas ligas.

Kaip žiemą gauti vitamino D

Medicinos biologei pritaria ir gydytoja I. Pivoriūnienė: „Visiems dabar akcentuoju, kaip svarbu atlikti šį tyrimą, leidžiantį nustatyti ir parinkti optimalų vitamino D kiekį. Juk matome, kad šaltuoju periodu lietuviams beveik neįmanoma išsiversti be papildomų jo dozių“.

Gydytojos ne vienas klausia, o kaip yra su soliariumais, savo reklamose akcentuojančiais, kad tokių seansų metu gaminasi ir vitaminas D.

„Pasakysiu tik viena – nemažai šalių soliariumus apskritai yra uždraudę, todėl tikrai neskatinčiau juose lankytis net ir dėl galimybės gauti šiek tiek vitamino D. Tiesa, teko išbandyti specialius UVB šviesos seansus, per kuriuos skatinama vitamino D gamyba. Tai daroma visai kitokių saugių lempų pagalba, kurios atrastos dar prieš ketvirtį amžiaus, kad papildytų NASA astronautų vitamino D atsargas. Gaila, kol kas Lietuvoje tokie sveikos šviesos seansai daromi tik viename Vilniaus salone“, – patirtimi dalijasi gydytoja.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Jurga Grigienė
(10)
(13)
(-3)

Komentarai (3)

Susijusios žymos: