„Daugelis iššūkių plazmos fizikoje buvo įveikti ir, manau, kad tai tik pagreitins visą procesą“ – Kinija skyrė pinigus ir jau paskelbė kada pradės gaminti branduolių sintezės energiją (1)
Branduolinė sintezė galėtų užtikrinti praktiškai neribotą ir švarią energiją. Ir jau greitai bus prieinama. Šiuos teiginius esame girdėję ne kartą, bet pastaruoju metu Kinija demonstruoja vis didesnes ambicijas šioje energetikos šakoje ir naujausios žinios nuteikia optimistiškai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visai neseniai skelbėme apie tai, kad Kinija nusprendė dar šiais metais pastatyti neoficialiai vadinamą „dirbtinę saulę.“
Dabar „Reuters“ praneša, kad Kinija rimtai mąsto apie komercinę branduolinę sintezės jėgainę ir tam pasirengusi skirti dideles finansines lėšas.
Kinija jau yra investavusi beveik milijardą dolerių į tokamaką, o dar beveik 900 mln. dolerių yra numatyti kitam tokamako įrenginiui.
„Praėjus penkeriems metams, skaičiuojant nuo dabar, mes pradėsime statyti savo branduolių sintezės reaktorių, kurio statybos užtruks dar 10 metų“, - Hefei fizikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotojas Song’as Yuntao sakė „Reuters“. „Po šių darbų pastatysime elektros generatorių ir pradėsime generuoti energiją maždaug 2040-aisiais metais.“
Kinija branduolių sintezės srityje darbuojasi nuo 1958-ųjų metų, tačiau dabartiniame etape labiau kalbama ne apie šalių tarpusavio konkuravimą, o tarptautinį bendradarbiavimą. Ir Kinija yra viena iš 35 šalių, kuri prisideda prie tarptautinio, 10 mlrd. eurų vertės branduolių sintezės ITER projekto, vystomo Prancūzijoje.
Kinija yra atsakinga už 9 proc. ITER komponentų gamybą ir vaidina svarbų vaidmenį kuriant bei diegiant pagrindines branduolių sintezės reaktoriaus technologijas.
Numatoma, kad ITER pradės generuoti plazmą iki 2025-ųjų metų. Tada bus pastatytas demonstracinis reaktorius, kuriuo bus siekiama sukurti 500 MW galią, o pačiam sintezės procesui panaudoti vos dešimtadalį to – 50 MW. Kol kas mokslininkams šis klausimas ir yra sudėtingiausias, nes pats sintezės procesas reikalauja daugiau energijos, nei pavyksta jos gauti. Tačiau ir šioje srityje yra matomas progresas.
Nepaisant kritikų, kurie sako, kad patikima branduolių sintezės energija yra nereali svajonė, Song’as yra įsitikinęs, kad reikalingi proveržiai jau yra pasiekti.
„Kadangi dabar turime daugybę technologijų, daugelis iššūkių plazmos fizikoje buvo įveikti ir, manau, kad tai tik pagreitins visą procesą“, - teigė Song’as.