Diplomatinis skandalas ir nauja poliarinė Trumpo avantiūra: kam JAV pirkti Grenlandiją ir kodėl tai sukėlė tokią karštą reakciją  (8)

Donaldas Trumpas Danijos vyriausybei pateikė gan ekscentrišką komercinį pasiūlymą – parduoti JAV visą Grenlandiją. Kopenhaga, savaime suprantama, tokį sandorį griežtai atmetė, o dauguma Danijos politikų jau patį klausimą palaikė įžeidžiamu.


© technologijos.lt

Idėja JAV įsigyti Grenlandiją atrodo visiškai nederanti XXI amžiui. Iš dalies taip ir yra – laikai, kai JAV laisvai iš kitų suverenių valstybių supirkdavo didžiules teritorijas, seniai praėjo. Kaip bebūtų, Trumpo pasiūlymas nėra beprasmiškas – JAV stengiasi perimti Grenlandijos kontrolę jau ilgiau nei 150 metų. Ir dabar ši Arkties sala Vašingtonui reikalinga kaip niekad – jos užvaldymas galėtų tapti svarbia pergale ir prekybos kare su Kinija, ir arktinėje priešpriešoje su Rusija.

Be to, savo pasiūlymu amerikiečių lyderis netyčia pataikė į naują pasaulio vystymosi tendenciją. Visai įmanoma, kad ateityje dėl globalinio atšilimo tarptautinė prekyba teritorijomis vėl išpopuliarės – ir pirmasis toks precedentas prieš kelis metus jau įvyko.

Kaip Trumpas pasiūlė parduoti Grenlandiją

⁠2019 metų rugpjūčio 16 dieną The Wall Street Journal žurnalistai sužinojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo patarėjų ir aplinkos teiravosi apie galimybę nupirkti Grenlandiją. Vėliau jis pripažino, kad išties rengėsi Danijos vyriausybei pateikti tokį pasiūlymą pateikti. Pasak jo, Grenlandijos įsigijimas – strategiškai svarbus klausimas JAV, nors ir ne pats svarbiausias. Trumpo nuomone, Grenlandijos pirkimą reikėtų vertinti kaip „stambų nekilnojamojo turto sandėrį“. Prezidentas tikslios sumos neįvardijo, tačiau pažymėjo, kad Kopenhaga Grenlandijai kasmet skiria $700 mln. dotacijų.

Danijos, kuriai priklauso ši plačias autonomijos teises turinti sala, valdžia sureagavo irzliai – Mette Frederiksen JAV prezidento pasiūlymą pavadino „absurdišku“ ir tvirtai pareiškė, kad „Grenlandija neparduodama“. Analogišką poziciją išreiškė ir pačios autonomijos valdžia.

Po aršios Danijos valios reakcijos, Trumpas netikėtai atšaukė planuotą vizitą į Kopenhagą. „Danija – ypatinga šalis su neįtikėtinais žmonėmis, tačiau, remdamasis premjerės Mette Frederiksen komentarais, kad jos nedomina Grenlandijos pirkimo klausimas, nukeliu mūsų susitikimą, kuris buvo suplanuotas po dviejų savaičių, kitam laikui…“ – parašė JAV prezidentas tvite.

Susitikimo atšaukimas nemaloniai nustebino ir Danijos karališkuosius rūmus, ir premjerę. „Žinoma, esu nuliūdinta ir nustebinta, kad Jungtinių Valstijų prezidentas atšaukė valstybinį vizitą, – spaudos konferencijoje pareiškė Frederiksen. – Kaip ir dauguma žmonių, nekantriai laukiau vizito, ir vyko pasirengimas“.

Nepavykus sandėriui, JAV administracija perėjo prie plano B ir ėmė intensyvinti diplomatinius ryšius su Grenlandija. Valstybės departamentas pasiūlė saloje atidaryti konsulatą, o JAV valstybės sekretorius Michael Richard Pompeo su savo kolega iš Danijos telefonu apsvarstė pasirengimą naujam Trumpo vizitui, o taip pat JAV ir Danijos bendradarbiavimo Arkties regione gilinimą.

Ar Amerikai reikia Grenlandijos

Grenlandija – didžiausia pasaulyje sala, jos plotas – 2,13 mln. km². 81% jos teritorijos dengia ledo skydas, todėl čia gyvena vos ~57 tūkstančiai žmonių, iš kurių 90% – eskimai. Pagrindinė Grenlandijos ekonomikos šaka – žvejyba; žuvies, krevečių ir krabų pardavimas sudaro 88% salos eksporto. Tačiau regionas stabiliai nuostolingas – pastaraisiais metais maždaug pusę Grenlandijos biudžeto sudaro Danijos dotacijos, ką ir nurodė Trumpas, kalbėdamas apie $700 mln., kuriuos šis Amerikos pirkinys sutaupytų Kopenhagai.

JAV prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Larry Kudlow, aiškindamas Trumpo susidomėjimą, pažymėjo, kad JAV visų pirma suinteresuota pirkti Grenlandiją dėl daugybės „vertingų mineralų“, kurių sankaupos aptiktos po ledo skydu. Iš tiesų, Grenlandijoje yra vieni gausiausių pasaulyje retųjų žemių metalų – neodimio, prazeodimio, disprozio, terbio, urano ir cinko rūdų – telkiniai. Daugelis šių naudingų iškasenų naudojamos elektronikos pramonėje. Dėl rūstaus klimato ir ledo jų gavybą labai sunki ir brangi, todėl dabar jų gavyba vykdoma labai ribotai.

Prekybos kare prieš JAV kinai mojuoja koziriu: jį panaudojus nukentėtų visa IT pramonė Kaip pažymi The Guardian ekonomikos apžvalgininkas Phillip Inman, jeigu JAV imtų kontroliuoti stambius retųjų žemių metalų telkinius, tai būtų svarbi pergalė prekybos kare su Pekinu. Kinijos kompanijos kontroliuoja daugiau nei 90% retųjų žemių metalų rinkos, ir JAV elektronikos pramonė priversta pirkti iš jų šiuos resursus tarptautinėje rinkoje. Be to, 2018 metais Kinija išreiškė susidomėjimą prekybos ekspansija į Grenlandiją, vykdydama „Poliarinį šilko kelią“ – ambicingą prekybos maršruto per Arktį projektą. Valstybinė Kinijos kompanija netgi iniciavo dviejų Grenlandijos oro uostų vystymo projektą, tačiau 2019 metais netikėtai jį nutraukė. Kaip bebūtų, pats „Poliarinio šilko kelio“ projektas, kaip grandioziniai Kinijos ekspansijos į Arktį planai niekur nedingo.

Naujojo Amerikos saugumo Transatlantinės saugumo programos centro vyr. mokslinio bendradarbio Jimo Townsendo nuomone, Trumpo nerimavimas gali sukelti RF karino ir ekonominio aktyvumo augimą Arktyje. Grenlandijoje yra JAV KOP bazė „Thule“, tačiau ekspertas neabejoja, kad dabartinis jos dydis greitai nebetenkins strateginių JAV užduočių. „Turint omenyje Rusijos (ir, galbūt, Kinijos) karinį aktyvumą šiame regione, būtų visiškai natūralu, jei JAV ir Danija svarstytų karinio dalyvavimo plėtros „Thule“ bazėje klausimą, – rašo Townsendas. – Jei tai įvyks, tikėtina, kad JAV KOP teks gauti Danijos ir Grenlandijos sutikimą. Trumpas veikiausiai pamanė: kodėl gi nesupaprastinus Grenlandijos pirkimo proceso?“

Townsendas neabejoja strategine Grenlandijos svarba Vašingtonui. Tačiau, Trumpas, jo nuomone, pasirinko patį klaidingiausią ir neteisingiausią kelią. „Yra daugybė priežasčių, kodėl pirkimas – blogas variantas, pradedant nuo fakto, kad šiame amžiuje šalys savo teritorijomis nebeprekiauja“, – pažymi ekspertas. Jo nuomone, pasiūlęs nupirkti Grenlandiją, Trumpas tik pablogino santykius su Danija, kuri daugelį pastarųjų metų buvo viena iš lojaliausių JAV sąjungininkų Europoje.

„Jungtinės Valstijos galėtų naudoti kelis savo operacijų Grenlandijoje išplėtimo variantus ir be visos šalies pirkimo, – rašo Townsendas. – Mainais į „Thule“ bazės išplėtimą, <…> JAV galėtų pasiūlyti Danijai iš dalies subsidijuoti Grenlandiją, o JAV KPO galėtų sudaryti kontraktus su Grenlandijos kompanijomis. Be to, Amerika galėtų leisti Danijai „Thule“ bazėje laikyti savo lėktuvus, o abiejų šalių vyriausybės rytinėje Grenlandijos pakrantėje galėtų organizuoti bendrą jūrinės veiklos Arkties vandenyne stebėjimą“. Tačiau visi šie perspektyvūs projektai bus neįmanomi, kol amerikiečių valdžia „nesutvarkys nekilnojamojo turto plėtotojo stiliaus Trumpo elgesio sukeltos betvarkės,“ mano Townsendas.

Kodėl visos salos pirkimo idėja ne tokia jau ir beprotiška

Ekscentriškas Trumpo pasiūlymas gali pasirodyti vos vos racionalesniu, prisiminus Jungtinių Valstijų plėtroa istoriją. XIX amžiuje Amerikos valdžia 8 kartus iš kitų valstybių pirko milžiniškas teritorijas, kuriose dabar yra Luizianos, Teksaso, Kalifornijos, Nevados, Jutos ir Aliaskos valstijos. Be to, iš kitų šalių JAV pirko ir užjūrio valdas – tai simboliška, nes paskutiniuoju tokiu pirkiniu tapo Mergelių salos, kurias 1917 metais Vašingtonui pardavė būtent Danija. Kaip pažymi Duke universiteto jurisprudencijos profesorius Joseph Blocher, Trumpui galėjo susidaryti įspūdis, kad nuo to laiko iš principo niekas nepasikeitė ir tokius sandorius galima sudaryti ir dabar.

Negana to, Grenlandijos pirkimas JAV aptarinėjamas jau daugiau nei 150 metų. Tokia idėja pirmą kartą išsakyta 1868 metais (praėjus metams nuo Aliaskos įsigijimo iš Rusijos). Tuomet Valstybės departamentas savo ataskaitoje pareiškė apie ekonominį žuvies ir naudingų iškasenų gausios Grenlandijos ir Islandijos pirkimo tikslingumą. Tačiau prezidento Andrew Johnsono administracija pasiūlymo nepalaikė.

Vėl prie Grenlandijos įsigijimo idėjos grįžo Harry S. Trumanas, 1946 metais pasiūlęs parduoti Grenlandiją JAV už $100 mln. auksu. Kaip pažymi Floridos universiteto istorijos asoc. profesorius Ronald E. Doel, tuomet pagrindine Grenlandijos pirkimo priežastimi buvo šaltasis karas – būtent Arktyje JAV ir SSRS sienos buvo arčiausiai, todėl, jei būtų įvykęs tiesioginis susidūrimas, šis regionas būtų tapęs vienu iš svarbiausių placdarmų. Tačiau Trumanui buvo labai griežtai atsakyta – Danijos karalystės užsienio reikalų ministras pačią tokio sandorio idėją įvertino kaip įžeidimą.

Tačiau jeigu JAV kitos šalies teritoriją įsigijo seniau nei prieš 100 metų, kai kurios kitos šalys tai praktikuoja iki šiol. 2014 metais salų valstybė Kiribačio respublika nusipirko 7,7 km² žemės Vanua Levu saloje, priklausančioje Fidžiui. Tačiau šių žemės sklypų suverenitetas lieka Fidžiui, o Kiribačio vyriausybė valdo ją kaip dalinis savininkas. Mikronezijos valstybei pirkti svetimą žemę teko dėl globalinio atšilimo – remiantis ekologų prognozėmis, iki 2050 metų Kiribačio sostinę Pietų Taravę vandenynas pasiglemš visiškai.

Kaip pažymi tarptautinių santykių ekspertas, knygos „Nematomos valstybės“ autorius Joshua Keatingas, Trumpo noras nupirkti Grenlandiją dera su pasauline tendencija pakeisti sąvokų „teritorija“ ir „suverenitetas“ santykį. „Tai, kad Trumpo pirkinys Grenlandijoje nėra pirmasis precedentas (kai jis išreiškė ekspansinius ketinimus prie JAV prijungti kitų valstybių teritorijas. – Republic), nereiškia, kad mūsų supratimas apie teritorinę kontrolę ateityje nepasikeis, ypač, kai globalinis atšilimas pakeis fizinį žemėlapį, – rašo ekspertas. – Gali būti, kad kai kurios šalys turės paprasčiausiai persikelti“.

Keatingo nuomone, greitai gali atsirasti valstybių, išlaikančių suverenitetą netgi tada, kai jų teritorijos taps visiškai negyvenamos. „Toks scenarijus gali atrodyti išgalvotas, tačiau tradiciniai suvereniteto ir pilietybės įsivaizdavimai gali prarasti palaikymą dėl didėjančio migrantų ir asmenų be pilietybės skaičiaus, – pastebi ekspertas. – Trumpas tikriausiai galvojo visiškai ne apie tai, tačiau jo arktinės svajos gali tapti šaukliais epochos, kai pasaulio šalys prie teritorijos bus prisirišusios daug mažiau, nei dabar“.


Aut. teisės: www.technologijos.lt

(19)
(2)
(17)

Komentarai (8)