Pastumkite traškučius į šalį - profesorius atskleidė, kas didina, o kas mažina vėžio riziką  ()

Vienas iš vėžio rizikos veiksnių yra mityba. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, išvengtumėme net 30 proc. onkologinių ligų, jei maitintumėmės sveikai. Vis dėlto lietuviai maistą renkasi pagal kainą ir skonį, o maistinė vertė lieka trečioje vietoje. 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas papasakojo, ko reikėtų vengti, ką įtraukti į savo mitybos racioną, norint sumažinti onkologinių ligų riziką.

Aliejų svarbu vartoti tinkamai

Anot R.Stuko, lietuviai vartoja daug augalinio aliejaus (79-82 proc. žmonių) ir tai yra gerai, tačiau netinkamai naudojant jis gali kenkti sveikatai – riebalai daro įtaką storosios žarnos, krūties vėžio rizikai.

Pavydžiui, alyvuogių bei avokadų aliejus turi daug mononesočiųjų riebalų rūgščių ir jos yra pačios palankiausios sveikatai, tačiau šie aliejai labiau tinka gardinti salotoms, nes kepant jie netenka daug gerųjų savybių.

Aliejai, turintys daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, pavyzdžiui, linų sėmenų, kanapių sėklų, graikinių riešutų, taip pat palankūs sveikatai, tačiau greitai oksiduojasi, juose susidaro peroksidai ir aliejus apkarsta. Peroksidai – tai kancerogenai – onkologinių ligų rizikos veiksnys.

Geriausi aliejai kepimui yra tie, kurie turi kuo daug sočiųjų riebalų rūgščių – jie nesioksiduoja. Kokosų aliejus kepimui – pats tinkamiausias pasirinkimas, nes turi daug sočiųjų riebalų rūgščių. Kepimui taip pat tinka sviestas (ypač lydytas sviestas ghi).

„Aliejaus vartojame per daug. Kepant maistą keptuvėje, aliejaus reikia vos vos, kad paviršius imtų blizgėti; sviesto ant duonos reikėtų tepti tik jos skylutėms užpildyti, perteklių nubraukiant peiliu. Dabar išėmę iš šaldytuvo sviestą, dar sustingusį pasipjaustome ir dedame ant duonos kaip sūrio riekeles“, – pabrėžė R.Stukas.

Vėžio prevencijai – selenas

Selenas – tai svarbus antioksidantas, sustiprinantis imuninės sistemos pajėgumą pasipriešinti įvairioms infekcijoms, apsaugantis nuo vėžio, stabdantis ląstelių senėjimo procesus.

Vis dėlto Lietuvos dirvožemiuose, pasak profesoriaus, jo nėra, todėl su lietuvišku maistu šio antioksidanto negauname. 

Seleno esama beroletijų braziliškuose riešutuose (valgant 5 riešutus per dieną, patenkinama dienos seleno norma), jūroje gyvenančiose žuvyse. Žinoma, galima vartoti ir maisto papildus. Tik svarbu šio mikroelemento nepadauginti.

Profesorius įspėjo, kad įsisavinti seleną trukdo pyragaičiai, saldūs kepiniai – organizmas negali pasisavinti šio mikroelemento kartu su angliavandeniais. Mažinant cukraus suvartojimą, selenas lengviau pasisavinamas.

Mityboje trūksta antioksidantų ir skaidulinių medžiagų

Profesorius atkreipė dėmėsį, kad lietuviai vis mažiau vartoja maisto produktų, kuriuose esama antioksidantų ir skaidulinių medžiagų, mažinančių vėžio riziką.

Anot R.Stuko, vitamino C galima gauti su daržovėmis ir vaisiais; seleno, kaip jau minėta, su bertoletijų riešutais, jūros žuvimi; kurkumino – su dažine ciberžole; resveratrolio – su raudonosiomis vynuogėmis.

Taip reikėtų į mitybą įtraukti pilno grūdo produktų dėl didelio skaidulinių medžiagų kiekio – dabar juos vartoja tik 30-40 proc. lietuvių. 

Bulvių traškučių grėsmė sveikatai

R.Stukas atkreipė dėmesį, kad technologinio maisto gamybos proceso metu gali susidaryti kenksmingos medžiagos, didinančios vėžio riziką.

„Jeigu išvirus bulves jose gausu vitamino C, padėjus jas į šaldytuvą ir valgant kitą dieną, jose vitamino C sumažės perpus, tai kas ten gali jose likti kepant 190 °C temperatūroje?“ – svarstė profesorius.

Krakmolinguose produktuose (bulvėse), juos verdant ar kepant aukštesnėje jei 120 °C temperatūroje, susidaro kancerogeninė medžiaga akrilamidas, kuris pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukelia vėžį, silpnina širdies veiklą.

„Vieną kartą per mėnesį suvalgius bulvių traškučių, veikiausiai nieko blogo nenutiks, bet vaikai juos yra itin pamėgę ir vartoja kone kasdien“, – pastebėjo R.Stukas.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Gintarė Vydmantaitė

(9)
(6)
(3)

Komentarai ()