Profesorius pateikė netikėtus faktus apie mitybą, kalorijas, fizinį aktyvumą ir ilgaamžiškumą: jais vadovaudamiesi, jausitės geriau, sulieknėsite ir ilgiau gyvensite  (7)

Lietuvos sporto universiteto profesorius (LSU) Albertas Skurvydas pateikia kelis faktus apie mitybą, kalorijas, fizinį aktyvumą ir ilgaamžiškumą. Jei jais vadovautumėtės, kur kas geriau jaustumėtės, sureguliuotumėte savo kūno svorį ir netgi pailgintumėte gyvenimą.

  1. Naujausi tyrimai rodo, kad JAV gyventojas vidutiniškai su maistu suvartoja apie 3700 kalorijų per dieną, t. y. apie 30–40 proc. daugiau, nei reikėtų;
  2. Per dieną vidutiniškai žmogus išeikvoja apie 2250 kalorijų:
    1. 65 proc. bazinei medžiagų apykaitai organizme vykti (ramybės metu, taip pat – ir miegant);
    2. 25 proc. išeikvoja judėdamas;
    3. 8 proc. maistui suvirškinti ir įsisavinti;
    4. 2 proc. – kita, pavyzdžiui, labai daug mąstome.
  3. Bazinis energijos suvartojimas ramybės būsenos sumažėja apie 20–40 proc., kai atsikratome antsvorio apriboję su maistu gaunamas kalorijas.
  4. Pasaulyje daug diskutuojama apie „geras“ ir „blogas“ kalorijas. Dabar dominuoja klaidinga nuomonė, kad nesvarbi maisto sudėtis, o svarbu tik tai, kiek jame yra kalorijų. Medžiagų apykaitai labai svarbi ir maisto sudėtis. Organizmo sveikatai – dar labiau. Pavyzdžiui, cukraus blogybė didžiausia ir yra ta, kad jis labai greitai patenka į kraują, kai jo suvartojame. Tad organizmas nespėja įsisavinti – lauk nemes, todėl ir kaupia į atsargas (riebalus). O kai atsargų susikaupia per daug, prasideda uždegimo procesai, ir tai yra tragedija visam sveikam organizmui.
  5. Tyrimai su pelėmis rodo, kad jos ilgiausiai gyvena, kai jų pašaras – su 30–50 proc. kalorijų deficitu, nei įprasta. Pasirodo, kad ir pelės labai persistengia su maistu. Tiesa, joms galima atleisti, nes jos juk nestudijuoja geriausiuose pasaulio universitetuose mitybos ir pratimų fiziologijos mokslo. O ir feisbuko neskaito…
  6. Jei pasaulio turtingųjų šalių gyventojai atsisakytų nereikalingo ir nesveiko su maistu gaunamų kalorijų pertekliaus, tada jų gyvenimo ne tik kokybė, bet ir trukmė pagerėtų reikšmingai; sutaupytu maistu būtų galima išgelbėti daugybę milijonų badaujančių Afrikoje žmonių; sutaupytomis gydymuo lėšomis pasaulio žmonių gyvenimo gerovę būtų galima padidinti apie 10–15 proc.
  7. Kodėl to nebus dar ilgai? Nes žmonių smegenys dar nėra pajėgios atsisakyti greitai gaunamo malonumo – kaloringo maisto. Tuo labiau yra labai daug galingų jėgų, nenorinčių sugriauti šią „pasaulio tvarką“ – vaistų pramonė, greitojo maisto gamybos pramonė ir t. t.
  8. Ar kada nors iš viso tai bus? Net neabejoju, kad taip. Kas pagrindinė tokių pokyčių jėga? Žmonių sąmoningumo didėjimas, taip pat ir kai kurių vertybių perkainavimas.
  9. Aut. teisės: delfi.lt
    Autoriai: Albertas Skurvydas

    (10)
    (10)
    (0)

    Komentarai (7)